Norite lygių sienų, bet nežinote, nuo ko pradėti? Sienų glaistymas nėra sudėtingesnis, nei atrodo - reikia tik tinkamų įrankių, kokybiškų medžiagų ir aiškaus plano. Pradedantiesiems glaistymas atrodo kaip vienas didelis procesas, bet iš tiesų jį sudaro trys atskiri etapai: paruošimas, tepimas ir apdaila. Pradėkite nuo sienos būklės įvertinimo. Smulkioms duobėms pakanka nedaug glaisto; platesnėms - armavimo tinklelio. Svarbiausia - teisingas mentelės kampas (30-45°) ir vienakrypčiai judesiai. Jei tepsite chaotiškai, paviršiuje liks aiškios persiklojančios žymės, o tai reiškia papildomą šlifavimą.
Kokybiškas glaistymas prasideda nuo tinkamų įrankių. Pasiruoškite dvi glaistymo menteles - platesnę (40-60 cm) pagrindiniams plotams ir siauresnę (15-20 cm) kampams bei detalėms. Taip pat prireiks kampinės mentelės, maišytuvo antgalio elektriniam grąžtui, plastikinio kibiro, gulsčiuko ir galingos šoninės šviesos nelygumams aptikti. Glaisto pasirinkimas priklauso nuo patalpos paskirties ir drėgmės lygio. Lietuvos klimatui būdinga padidėjusi drėgmė, todėl vonios kambariui ir virtuvei visada rinkitės cemento pagrindo variantą.
Šis etapas - ne formalumas. Nuvalykite visus senų tapetų ar dažų likučius, riebalų dėmes ir dulkes. Smulkesniems plyšiams pakanka įterpti šiek tiek glaisto mišinio; platesnėms vietoms naudokite armavimo tinklelį ir tinką. Gruntas - pigiausias būdas pagerinti glaisto sukibimą su siena. Jei paviršius ypač lygus ir glotnus (pvz., surenkamos plokštės), rinkitės gruntą su geresniu sukibimu. Uždenkite grindis, langus ir durų rėmus plėvele arba popieriumi. Paruoškite glaisto mišinį pagal pakuotės instrukcijas. Laikykite mentelę 30-45 laipsnių kampu ir tepkite glaistą nuo viršaus žemyn, braukdami į šonus. Leiskite sluoksniui visiškai išdžiūti. Įprastomis sąlygomis tai trunka apie 24 val. Antrasis sluoksnis yra plonesnis - 1-2 mm. Naudokite siauresnę mentelę ir lygiagrečius, tolygius judesius. Kai masė visiškai sukietėja, pradėkite šlifavimą švitriniu popieriumi (grūdėtumas 100-120), tada pereikite prie smulkesnio (150-180). Šlifuodami visada dėvėkite dulkių kaukę.
Vidiniai kampai. Išoriniai kampai. Užglaistykite vieną pusę, leiskite išdžiūti, tada pereikite prie kitos. Elektros lizdai. Prieš pradėdami darbus išjunkite srovę elektros skydelyje. Siauros erdvės. Pagrindinis principas - dirbkite etapais. Glaistymo klaidos retai būna atsitiktinės - jos kyla iš tų pačių priežasčių. 1. Praleistas paruošimas. Riebaluota ar dulkėta siena - pagrindas, ant kurio glaistas nesilaikys. 2. Netinkama glaisto konsistencija. Per skystas tekės, per tirštas - trūks tepant. 3. Skubėjimas tarp sluoksnių. Antras dengimas ant drėgno pagrindo beveik visada sukelia įtrūkimus. Skirkite bent 12-24 val. 4. Per siauri įrankiai. Mažu peiliu sunku tolygiai užglaistyti didelį plotą. 5. Nepakankamas šlifavimas. Šlifavimas - ne pasirenkamas žingsnis. Kai sienos iššlifuotos, darbas dar nesibaigė. Nuvalykite sienas sausu šepečiu arba dulkių siurbliu su minkštu antgaliu. Užtepkite galutinį grunto sluoksnį. Patikrinkite rezultatą. Laikykite žibintuvėlį kampu prie sienos ir atidžiai apžiūrėkite: net maži įdubimai dabar matomi. Prieš dažant ar tapetuojant, palaukite, kol gruntas visiškai išdžius. Paprastai pakanka 12-24 val., tačiau patalpa turi būti gerai vėdinama, o temperatūra - ne žemesnė nei +10 °C.
Pradedantieji dažnai pervertina proceso sudėtingumą. Iš tiesų klaidas čia visada galima ištaisyti - jei vieno ploto nuglaistyti nepavyko, nušlifuokite ir tepkite iš naujo. Svarbiausia - nedaryti to, kai masė dar drėgna. Jei dar nesate bandę, pradėkite nuo nematomos sienos dalies, pvz., už baldų. Vidutiniškai sunaudojama apie 1,2 kg sauso mišinio vienam m². Tinkamiausia temperatūra - nuo +10 iki +25 °C. Galima, jei senasis sluoksnis tvirtas ir gerai laikosi. Mažus plyšius užpildykite nauju plonu glaisto sluoksniu.
Gipskartonio plokščių siūlių glaistymo instrukcija. Gipskartonio plokščių montavimas ir siūlių glaistymas visuomet turi būti atliekamas po to, kai patalpoje jau baigti statybos darbai, galintys sukelti temperatūros ir drėgmės svyravimų. Tokius darbus kaip grindų betonavimas, išlyginamųjų sluoksnių liejimas ar pan., kurių metu į patalpą išskiriama daug drėgmės, reikia atlikti prieš gipskartonio plokščių montavimo ir jų glaistymo darbus. Tai padeda išvengti plokščių deformacijos ir jos sukeliamų įskilimų ar trūkių. Standarte DIN 18181 nustatyta, kad atliekant glaistymo darbus patalpų ir pagrindo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 °С. Prieš pradedant glaistymo darbus, būtina įsitikinti, ar ten, kur būtina, lubų konstrukcijose yra įrengtos deformacinės siūlės, ar gipskartonio konstrukcijos su kitomis konstrukcijomis sujungtos dviem būdais: slydimo ar šešėline siūle. Siūles glaistant gipsiniais siūlių glaistais būtina vadovautis šiomis rekomendacijomis: nenaudoti medžiagų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs; nenaudoti sudrėkusios medžiagos; nemaišyti skirtingų medžiagų; nemaišyti medžiagos, jei ji jau pradėjo kietėti; medžiagą išmaišyti taip, kad neliktų gumulėlių.
Gipskartonio plokštės turi būti stipriai pritvirtintos prie stabilaus karkaso, sausos, švarios ir nedulkėtos. Glaistu galima užtaisyti pažeistas plokščių vietas. Visų pirma į švarų kibirą reikia įpilti vandens (vandens kiekį žr. medžiagos naudojimo instrukcijoje). Po to į vandenį tolygiai berti glaistą, pvz., Uniflott. Geriausia berti rankomis. Miltelius reikia berti tol, kol jie pasieks vandens paviršių. Suberto Knauf gipsinio glaisto papildomai mirkyti nereikia. Subertas glaistas iš karto maišomas mentele arba maišytuvu, kol susiformuoja vientisa glaisto masė be gumulėlių. Vanduo turi būti kambario temperatūros. Išmaišymo metodas turi didelę įtaką glaisto kietumui ir tempiamajam stipriui. Jei maišoma maišytuvu, reikia stebėti, kad būtų maišoma ne per ilgai ir ne per dideliu sukimosi greičiu, nes glaistas tampa skystesnis, greičiau kietėja ir dėl patekusio oro pasiekia dar mažesnį stiprį. Sunaudojimo trukmė: gipsinius Knauf glaistus iki kietėjimo pradžios reikia sunaudoti per 45-75 minutes. Užterštas kibiras arba nešvarus įrankis akivaizdžiai sutrumpina glaisto kietėjimo trukmę.
Siūlių glaistymas ir įvairių tipų briaunos. Gipskartonio plokščių siūlių glaistymas Uniflott arba Uniflott Imprägniert gipsiniu glaistu, kartais naudojamos įvairios kombinacijos su Kurt siūlių armavimo juosta. SFK, HRK, HRAK ir AK briaunos reikalauja tam tikros sekos: pirmas sluoksnis įspaudžiamas į siūlę, tada įspaudžiama armavimo juosta, o antras sluoksnis užglaisto jungtį. Akustinių plokščių Cleaneo reikia glaistyti kitaip - be armavimo juostos, specialiai formuojant jungtį aplink perforacijas. Taip pat verta paminėti matomas „šešėlines“ siūles lubų-sienų sanduryje, kai taikomos tarpo konstrukcijos ir kraštų apsauginiai profiliai.
Glaistymo ir džiūvimo temperatūros rekomendacijos. DIN 18181 nustato, kad glaistymo darbams būtina užtikrinti atsparumą drėgmei ir temperatūrą ne žemesnę kaip 10 °C. Patalpos temperatūra glaistant gipso kartono lubas gali būti šiek tiek aukštesnė, o cementiniams glaistams - ne žemesnė nei +5 °C. Svarbu užtikrinti, kad glaisto sluoksnis visiškai išdžiūtų prieš kitas operacijas. Džiovinimas negali būti spartinamas jokiais šaltais prietaisais.
Techniniai patarimai ir dažnai kylančios problemos
- Paruošimas - pašalinkite senų dangų likučius, surinkite dulkes, sutvarkykite pažeidimus.
- Konsistencija - per skystas glaistas teka, per tirštas sunkiai tepasi.
- Drėgnumas - venkite glaistyti esant aukštai drėgmei ar žemesnei temperatūrai nei rekomenduojama.
- Šlifavimas - būtinas, bet atlikti tik kai sluoksnis yra sausas.
- Patikrinimas - prieš dažant ar tapetuojant įsitikinkite, kad visas paviršius yra lygus, išdžiuvęs ir be požymių trupėjimo.
tags: #prie #kokios #temperaturos #galima #glaistyti #sienas