Dar visai neseniai aliuminio indai - puodai, puodeliai, dubenėliai, šaukštai - buvo beveik kiekvienoje Lietuvos virtuvėje. Dabar juos pamatysime kur kas rečiau. „Ir gerai, - įsitikinę Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistai. Aliuminis - plačiausiai Žemėje paplitęs metalas. Jo daug ne tik žemės gelmėse, bet ir visur aplink mus: dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose. Jo patenka ir į žmogaus organizmą: pirmiausia per maistą ir vandenį, vaistus, maisto priedus (pavyzdžiui, dažiklį E 173), taip pat ir aliuminio indus. Šis metalas kaupiasi visuose kūno audiniuose, kauluose. Yra įrodymų, kad su amžiumi aliuminio koncentracija didėja smegenų audiniuose. Per placentą aliuminis patenka į vaisių ir turi savybę ilgai išlikti organizme, kol nepasišalina su šlapimu.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiam žmogui per parą leistina aliuminio norma - 1 mg/kg. Ore aliuminis greitai pasidengia oksido plėvele, kuri saugo jį nuo tolesnio oksidavimosi, o rūgščioje ir šarminėje terpėse jis reaguoja kaip aktyvus metalas, oksido plėvelė ištirpsta ir tada aliuminio jonai patenka į maistą. Aliuminio indai neoficialiai laikomi vienais kenksmingiausių, bet jei jie naudojami tinkamai, sveikatai žalos nedaro. Pirmiausia juos reikia tinkamai prižiūrėti. Svarbu nepažeisti tokių indų oksido plėvelės, todėl jų negalima šveisti valikliais, kurių sudėtyje yra abrazyvinių medžiagų, metaliniais šepečiais. Tai pat šių indų nepatartina naudoti labai ilgai - vis dėlto ilgą laiką naudojant apsauginė plėvelė nusitrina ar susibraižo.
Aliuminio induose galima saugiai išsivirti makaronus, bulves, neriebią mėsą, žuvį, virti košes. Juose nerekomenduojama gaminti daržovių patiekalų, ypač iš rūgščių ir marinuotų daržovių, virti sūrią žuvį, vaisių kompotus, virinti pieną. Jokiu būdu juose nelaikykite laikyti vandens bei paruošto maisto! VVSPT specialistų nuomone, laikantis gamintojų instrukcijų aliuminio indus galima naudoti, tačiau šiais laikais yra gausybė kur kas geresnių alternatyvų: nerūdijančio plieno induose galima gaminti nerūgštis patiekalus, o paruošus perkelti maistą į emaliuotą indą; indai su nepridegančia danga netinka patiekalams laikyti; emaliuotuose induose galima ir gaminti, ir laikyti maistą; ketaus induose galima ir gaminti, ir laikyti maistą; keraminiuose induose (jei naudojami saugūs dažai arba dažai, padengti apsauginiu sluoksniu) galima ir gaminti, ir saugoti maistą.
Siekdami, kad vartotojus pasiektų saugios medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, tarp jų ir indai, visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, jie privalo būti gaminami taikant gerąją gamybos praktiką ir laikantis įvairių kitų reikalavimų. Norint į Europos Sąjungą įvežti tokius gaminius, pagamintus trečiosiose šalyse, jiems išduodami tam tikri saugumą patvirtinantys pažymėjimai. Lietuvoje tokius dokumentus - ne maisto prekės higieninius pažymėjimus medžiagoms ir gaminiams, skirtoms liestis su maistu - išduoda VVSPT. VVSPT pildomame medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ne maisto prekių higieninių pažymėjimų registre galite pasitikrinti, ar jūsų išsirinktas gaminys yra pripažintas saugiu. Pavojingų produktų sąrašas skelbiamas Ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos svetainėje.
Aliuminis (Al) - cheminis elementas, žymimas Al, lengvas, minkštas, plastiškas, kalus ir t. t. Nuo XIX a. Aliuminis - plačiausiai paplitęs Žemės plutoje metalas (8,13 proc.), randamas mineraluose. Daugumos augalų sausojoje masėje yra apie 0,02 % aliuminio. Jis kaupiasi žmogaus organizme, įskaitant kraują, kaulus, skydliaukę, kepenis, inkstus. Atsižvelgiant į šias savybes, daug kalbama apie alternatyvas ir saugų naudojimą.
Aliuminis yra neurotoksiškas metalas. Kai organizme jo prisikaupia per daug, padidėja rizika susirgti centrinės nervų sistemos ligomis. Per karštį aliuminis gali reaguoti su rūgštimis, todėl svarbu nepiktnaudžiauti aliuminiais indukais su rūgščiais ar labai karštais patiekalais. Patariama naudoti šią medžiagą retkarčiais ir laikytis aukščiau išvardytų apribojimų.
Alternatyvos ir pasirinkimai: ką naudoti vietoj aliuminio
Svarbiausia - ne iš ko indas pagamintas, bet kaip kokybiškai jis pagamintas ir kaip laikomasi geros gamybos praktikos. Toliau pateikiama svarbių pasirinkimų apžvalga:
- Nerūdijančio plieno indai - patvarūs, ilgaamžiai, rekomenduojami su kelių sluoksnių dugnu ir dangčiais, sulaiko šilumą, leidžia ruošti ir laikyti maistą, neturi rūgšties poveikio su maistu. Kaina dažnai didesnė, bet ilgaamžiškumas atsiperka.
- Keramikiniai indai - saugūs, be nepageidaujamų cheminių medžiagų, bet reikia atsižvelgti į jų trapumą ir galimą dažų išsiskyrimą į maistą, ypač jei naudojami netinkami dažai.
- Keraminė danga su saugiais dažais ar apsauginiu sluoksniu - saugiau už pliką keramiką, bet vis tiek reikia laikytis gamintojo nurodymų, nes kai kurie paviršiai gali būti pažeidžiami aukšto karščio.
- Ketuvas - ketaus indai yra patvarūs ir gerai išlaiko šilumą, reikia įkaitinti su šiek tiek aliejaus ir vengti plovimo šiurkščiais šveitimo priemonėmis.
- Stikliniai indai - ekologiški, saugūs su maistu, tačiau trapūs ir gali būti sunkiai prižiūrimi temperatūros svyravimuose.
- Silikoniniai indai - lengvai išimami valgyti, juos reikia laiku atnaujinti ir laikyti pagal nurodymus dėl aukštos temperatūros atsparumo; kai kurios rūšys gali būti nestabilesi aukštai temperatūrai.
Kai kalbama apie dažnai naudojamus teigiamus teiginius apie tefloną (PTFE), svarbu paminėti rizikas: kaitinant viryklė ar net trumpai, gali išsiskirti toksiškos garai; kai kurių rūšių danga turi PFOA, kuris gali būti susijęs su vėžio rizika. Dėl šių priežasčių rekomenduojama rinktis granitinę dangą ar ketus, o ne tefloną. Taip pat svarbu žinoti, kad tefloninės dangos gali būti nestabdžios, kai ilgai kaitinamos ar pažeidžiamos.
Aliuminis taip pat gali būti traukinius rizikingas laikant rūgščius ar riebius produktus. Prieš naudodami perskaitykite etiketę ir laikykitės gamintojo rekomendacijų. Jei indas jau turi pažymėjimą, kuris patvirtina saugumą, laikykitės instrukcijų, nes net kokybiški indai gali būti kenksmingi, jei naudojami neteisingai.
How was it made? Traditional Indian Weaving
Specialisto patarimai iš praktikos
Šiame vadinamajame „maisto saugumo kontekste“ svarbu ne tik indų kilmė, bet ir jų naudojimo kultūra. Ekspertė D. Uksienė teigia, kad nors modernūs moksliniai tyrimai ir naujos metodikos padeda identifikuoti išsiskiriančias medžiagas bei jų koncentracijas, galutiniai sprendimai priklauso vartotojams. Ji pabrėžia, kad reikia atidžiai rinktis teisingą įrangą ir skaityti etiketes. Net jei indas atrodo saugus, jeigu jį naudojame netinkamai, gali kilti problemų dėl cheminių medžiagų migracijos į maistą.
Be to, būtina atskirti, kad ne visos keraminės dangos ar stiklo indai yra vienodai saugūs. Svarbu vengti kontaktų su rūgštimi ir ilgalaikio kaitinimo. PVC plėvelė ir plastikiniai įrankiai taip pat turi būti naudojami atsargiai: plastiką reikėtų rinktis be BPA ir naudoti pagal paskirtį, nevartoti mikrobangų ar laikyti karštuose patiekaluose. Svarbiausia - įvertinti bendrą riziką ir prieš įsigyjant indus žiūrėti į jų kokybę bei saugumo atitikties dokumentus.
tags: #prasisuko #aliuminiame #varztai