Prancūzija šalis profilis: 10 rodiklių apie plotą, gyventojus, gamtą ir ekonomiką

Prancūzija - valstybė esanti Vakarų Europoje, didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos narė. Ribojasi su Vokietija, Belgija, Ispanija, Šveicarija, Liuksemburgu, Monaku, Italija ir Andora. Šalies krantus skalauja Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas. Prancūzija yra Europos Sąjungos, NATO, JTO ir G8 narė.

Geografinis išsidėstymas ir kraštovaizdis

Prancūzija yra suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus, kurių sostinės skirtingos, o kraštovaizdis itin įvairus: nuo lygumų iki kalnuotų vietovių. Daugiau nei pusė šalies teritorijos neaukštesnė nei 250 metrų virš jūros lygio, o vakarinė dalis nėra kalnuota. Kalnų vaizdai išnyra centrinėje dalyje su Centrine Masyvu, šiaurės rytuose su Vogėzų ir Juros kalnais, o pietuose ryškėja Pirėnai ir Alpių grandinės. Ilgiausia upė - Luara (1020 km). Didžiausias ežeras - Ženeva (580 kv. km), didžiąją dalį priklauso Šveicarijai.

Klimatas ir gamtos įvairovė

Šalis priklauso vidutinių platumų klimato zonai: šiaurės vakaruose dominuoja jūrinis klimatas su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis, o pietryčiuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas su šilta ir saulėta vasara bei lietinga žiema. Centriniame Masyve kritulių mažiau, o žiemos gali būti šaltesnės Vogėzuose ir Alpėse. Upės paprastai teka į Atlanto vandenyną; kalnuotose vietose oras gali būti itin kintantis ir žiemos gali būti šaltos.

Ekonomika ir pramonė

Prancūzija yra viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikų, su giliu pramonės ir paslaugų sektorių bazėmis. Ji yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, kur didelė dalis BVP gaunama iš pramonės, energetikos ir paslaugų sektorių. Valstybinis minimalus darbo užmokestis užtikrina tam tikrą socialinį stabilumą, o dideliu mastu taip pat formuojama žemės ūkio ir pramonės struktūra. Prancūzijoje vyrauja sunkioji chemijos, automobilių, lėktuvų, laivybos ir energetikos pramonė; išskirtinai svarbus yra branduolinis energetikos sektorius - apie didelę dalį elektros energijos generuoja atominės elektrinės.

Istorinis kontekstas ir politinė sistema

Prancūzija turi ilga istorinį kelią: nuo feodalinių laikų iki centralizuotos nepriklausomos valstybės ryškiai įtakos turėjo monarchija, Revoliucija ir Napoleono laikai. Po Antrajame pasauliniame kare šalis tapo Ketvirtąja Respublika, o vėliau - Penktąja Respublika, kurioje prezidento įtaka ir vykdomoji valdžia yra stiprios. Respublikoje įstatymų leidžiamąją funkciją atlieka dvejų rūmų parlamentas: Nacionalinė Asamblėja ir Senatas. Prancūzija suskirstyta į 13 žemyninės Prancūzijos regionų ir 5 užjūrio regionus, iš viso sudarančius 96 departamentus. Regionai ir departamentai suteikia valstybės valdymui lokalią atskaitomybę.

Gyventojai ir kultūra

Prancūzija yra viena iš žinomiausių pasaulio šalių turistų atžvilgiu: kasmet ją aplanko apie 70 mln. žmonių, su Paryžiumi kaip pagrindiniu traukos centru, taip pat populiaru Lerdo, Velykų šventės Shining arba kurortiniai miestai Kanai ir Nica. Lietuviški kontekstai rodo, kad imigrantai iš buvusių kolonijų formuoja vieną iš regionų įvairovės, todėl šalies kultūrinis audinys yra itin įvairesnis. Oficialiai kalba - prancūzų, o imigracijos istorija prisidėjo prie daugiakultūriškumo šalyje.

Miestų, regionų ir kultūriniai palikimai

Žymūs menininkai ir rašytojai - tokie kaip Viktor Hugo, Žulis Verne, Aleksandra Diuma - kilę iš Prancūzijos ar stipriai susiję su jos kultūriniu kraštovaizdžiu. Paryžius - kultūros, meno, mados ir architektūros centras, kuris formavo Europą jau nuo XVII amžiaus iki šių dienų. Šalyje taip pat įsikūrė garsūs architektai ir kūrėjai, pavyzdžiui Gustavas Eiffel ir Filiberas Delormas.

Turizmas ir kultūriniai barai

Turizmas yra svarbi Prancūzijos pramonės šaka. 2018 m. šalį aplankė 89,4 mln. užsienio turistų; iš jų ypač iškyla Paryžius, Kurortiniai miestai (Kanų, Nica) bei kaimo regionai. Religiniai piligrimai keliauja į Lurdą, o šalis siūlo įvairias gamtos ir regionų patirtis - nuo jūros pakrantės iki kalnų kurortų.

Gerovė, demografija ir ateities tendencijos

Nuo XIX a. Paskutinių metų laikotarpiu Prancūzijoje vyko daug imigracijos bangų, kurios padėjo įvairovę šaliai. 2009 m. gimstamumas viršijo mirtingumą, todėl gyventojų skaičius augo natūraliai ir imigracijos dėka. Gyventojų tankumas ir amžiaus struktūra rodo pokyčius iššūkiams, susijusiems su demografine kaita. Vidutinis gyvenimo trukmė Lietuvoje įsiklauso į tarptautinę kontekstą, tačiau Prancūzijoje panaši į kitų išsivysčiusių šalių, maždaug virš 80 metų.

Žemiau pateikiama trumpa išsami santrauka rodiklių forma:

1. Plotas: 547 030 km² europinės dalies ir papildomai užjūrio teritorijų komplekso derinys; viso pasaulio mastu Prancūzija - viena iš didžiausių šalių.
2. Gyventojų skaičius ir demografija: šalis turi didelį gyventojų skaičių Europoje, su nuosekliu gyventojų augimu dėl gimstamumo ir imigracijos.
3. Kaip regionai formuoja tapatybę: 13 žemyninės regionų ir 5 užjūrio regionai su 96 departamentais, kiekvienas regionas turi savo kultūrinį identitetą.
4. Klimato įvairovė: nuo jūrinio klimato šiaurės vakaruose iki Viduržemio jūros klimato pietryčiuose, Centriniame Masyve šiltesni vasaros ir sausesnės žiemos.
5. Gamtos paveldas: kalnai, upės ir ežerai, nacionaliniai parkai, skirtingos ekosistemos ir didelis miškų plotas.
6. Ekonominiai rodikliai: šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, didelis pramonės ir energetikos vaidmuo, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, žemės ūkis ir turizmas kaip svarbios sritys.
7. Istorinis kontekstas: nuo Karolio Didžiojo padalijimo iki Napoleono laikų, Perduotoji istorija ir 5 Respublika, svarbus tautos savimeilės pagrindas.
8. Švietimas ir kultūra: ilga kultūrinė tradicija, garsi literatūra, teatras, architektūra ir mados imperija Paryžiuje.
9. Tikslinės sritis turistams: Paryžius, Kanų kurortai, Nica, Lurdas - religinė piligrimystė ir kaimo regionai.
10. Demografiniai perspektyvos: augantis gyventojų skaičius, gyventojų amžiaus sankirtos ir socialiniai iššūkiai, susiję su imigracija.

tags: #prancuzija #salies #profilis #10 #rodikli