Porito šilumos laidumo koeficientas: kas tai, kaip jis matuojamas ir kodėl svarbus pastato energiniam efektyvumui

Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir jo atitikmuo šiluminės varžos (R) sąsajos paaiškinamos čia, remiantis pateiktu turiniu. Šilumos laidumas apibūdina, kaip gerai medžiaga praleidžia šilumą, o kuo mažesnis koeficientas, tuo geresnė izoliacija. U koeficientas nurodo viso pastato ar jo atitvaros šiluminę pralaidumo charakteristiką, o R varža - priešingą šilumos srautui dydį, priklausomą nuo medžiagos tipo ir storio.

U koeficiento reikšmė ir praktiniai aspektai

U koeficientas yra pagrindinis kriterijus vertinant pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pastato atitvarą (sieną, stogą, langą). Kuo mažesnis U koeficientas, tuo geriau pastatas izoliuotas ir tuo mažiau energijos reikia jo šildymui. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainas.

Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir šiluminė varža (R)

Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra medžiagos savybė, nepriklausanti nuo jos storio. Deklaruojamas λd dažnai nustatomas kontroliuojamomis sąlygomis, esant +10 °C temperatūrai, tačiau svarbu įvertinti ir realias eksploatacines sąlygas - λ gali keistis priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Šiluminė varža (R) priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė R, tuo geresnė izoliacija. R apskaičiuojama formuliškai: R = storis (m) / λ (W/mK). Pateiktame materiale rekomenduojama pridėti vidaus tinko ir vidaus bei išorės sienos paviršių šilumos varžas kaip papildomus komponentus.

Paprastieji pavyzdžiai ir skaičiavimai

Apskaičiuojant sienos šiluminę varžą, dedami visų medžiagų šiluminiai rezervai, išskyrus medžiagas už oro tarpo; dekoratyvinės apdailos šilumos varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro R = 0,01 (vidaus tinkas), R = 0,13 (vidinis sienos paviršius), R = 0,13 (išorinis sienos paviršius).

Medžiagų pasirinkimas ir jų savybės

Įmonė EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi naujai statomiems pastatams, taip pat - produktus termomodernizacijai esamuose objektuose. Apskaičiuojant U koeficientą esamam pastatui, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per papildomą išorinių sienų ir stogų apšiltinimą.

Medienos šilumos laidumo koeficientas (λ) siekia 0,12-0,18 W/(m·K); 15 cm storio rąstas turi apie 1 m²·K/W varžą. Siekiant, kad sienų varža būtų ne mažesnė kaip 6 m²·K/W, reikalingas atitinkamas šiluminės izoliacijos storis ar įmanoma mažesnė λ medžiaga. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas - 0,048 W/m·K; užtikrinant sienos varžą bent 6 m²·K/W, ekovatos storis turėtų būti apie 24 cm. Ekovata yra natūrali, ekologiška, kvėpuojanti medžiaga, kuri nekaupia drėgmės ir ją suleidžia į aplinką.

Polistireninis putplastis (EPS) plačiai naudojamas dėl ekonomiškumo, dažnai pasitelkiamas su dekoratyviniu tinku. FF-EPS (pilkasis) turi λD = 0,030 W/mK, kuris suteikia apie 25% geresnes šilumos savybes nei balto EPS. FF-PIR plokštės turi λD = 0,022 W/mK, todėl reikia iki dvigubai mažiau medžiagos.

Apšiltinimo konstrukcijos ir apdailos pasirinkimas

Renkantis šiltinimo sistemą, svarbu atsižvelgti į sienos estetinį vaizdą ir pasirinktą apdailą. Dekoratyvinis tinkas - ekonomiška, daug spalvų ir faktūrų turinti apdaila, gera šilumos tilteliai minimalūs, tačiau būtinas kokybiškas įrengimas. Lakštinės medžiagos (dailylentės, plokštės) siūlo plačią pasirinkimą, tačiau jų tvirtinimas gali sukelti papildomų šilumos tiltelių. Apdailinės plytos diegiamos trimąsių mūro konstrukcijoje, kai šilumos izoliacijos sluoksnis yra tarp laikančios sienos ir apdailinių plytų.

Rąstinio namo apšiltinimas tinkuojamomis sistemomis yra sudėtingas; dažnai naudojama vėdinama sistema su medinėmis plokštėmis ar kita lakštine apdaila. Kuomet galvojama apie tinkavimą, būtina po ekovatos džiūvimo (iki 10 dienų) uždėti impregnuotas medžio plaušo plokštes, kurias galima nutinkuoti laidžiu garams tinku. Konstrukcija turi būti taip sukomplektuota: karkasas, difuzinė plėvelė, ekovata, tarpas tarp plėvelės ir fasado plokštės, fasado plokštė, tinkas.

Šilumos tiltelių ir sandarumo svarba

Šilumos tilteliai - vietos, kuriose šiluma greičiau išeina iš pastato. Jie gali būti tvirtinimo elementai, karkasas ar sujungimai. Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacijos sluoksnį. Karkasas ventiliuojamame fasade gali būti didelis šilumos tiltelis - per jį gali būti prarandama daugiau nei 20% visos šilumos. Papildomai tai kompensuojama storinant izoliaciją. Pastato sandarumą užtikrina kruopštus sujungimų ir ertmių užsandarinimas; vandens garų varža (μ) rodo, kiek medžiaga yra sandari.

Langų įtaka energiniam efektyvumui

Langai yra vienas svarbiausių energiniu požiūriu komponentų, nes apie 25-35% visų šilumos nuostolių patiriama per juos. U koeficientas (temperatūros skirtumo vienam santykiui) matuojamas W/(m²·K). Skirtumas tarp Uw (viso lango šilumos laidumo koeficiento) ir Ug (stiklo paketo koeficiento) yra svarbus - Ug rodo realią lango izoliacines savybes sumontavus pastate. Renkantis langus reikia įvertinti stiklo skaičių, oro ertmių užpildą, stiklo dangas, nes naujausios technologijos gali žymiai sumažinti šilumos nuostolius.

Mūro blokelių šiluminė varža ir praktika

Dažniausiai naudojamų blokelių šiluminė varža R svyruoja nuo 0,25 iki 1,5 W/(m·K). Struktūrinės sienos turi laikytis projektinių dydžių, kurie įvertina drėgmės poveikį ir siūlių įtaką. Struktūroms rekomenduojama rinktis laikančias sienas iš blokelių, kurių tvirtumas viršija 3 N/mm². Kiekvienos blokelių rūšies savybės skiriasi: akytbetonis (dujų silikatas), keramzitbetonas, keraminiai, silikatiniai blokeliai. Akytbetonio blokeliai pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis ir priešgaisrine sauga; keramzitbetonio sienai būdingos geros svorio savybės ir užpildų atsparumas, tačiau šilumos izoliacija paprastai prastesnė už akytbetonį. Silikatiniai blokeliai gerai kaupia šilumą, bet yra labiau laidūs šilumai. Visi blokeliai turi būti įvertinti ne tik pagal šiluminę varžą, bet ir atsparumą šalčiui bei drėgmei.

Santrauka: ką reikia žinoti projektuojant energinį pastatą

• Mažesnis U koeficientas - geresnė pastato izoliacija ir mažesni šilumos nuostoliai.
• λ desacord galima įvertinti tiek kontrolinėmis sąlygomis, tiek realiomis eksploatacinėmis sąlygomis.
• Šiluminė varža R didėja su medžiagos storio didėjimu ir mažėja su didesniu šilumos laidumo koeficientu.
• Medžiagų pasirinkimas turi įtakos ne tik šiluminėms, bet ir garso izoliacijai bei šiluminės inercijos charakteristikoms.
• Langų pasirinkimas ir jų šilumos pralaidumas yra būtinas komponentas siekiant aukštesnės energinės klasės.
• Teisingas sienų šiltinimas ir tinkama apdaila sumažina šilumos tiltelių riziką ir palaiko pastato sandarumą.

tags: #porito #silumos #laidumo #koeficientas