U-koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas įvertinti pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pertvarą. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo šiltesnė yra pertvara (tai geresnis izoliatorius). Šilumos laidumo koeficientas λ yra fizikinė bet kuriai medžiagai būdinga savybė, ir nepriklausanti nuo jos storio. λd - Deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas.
Norint pasiekti maksimalų šildymo komfortą ir minimalų kuro sunaudojimą, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Tarp jų - detalus skaičiavimas, kuriame įvertinami namo šiluminiai parametrai, įskaitant ir grindų dangas. Viena iš svarbių rekomendacijų - grindų dangos šiluminė varža neturėtų viršyti 0,15 m²K/W. Taip pat gamintojas turėtų nurodyti, kad danga tinka šildomoms grindims, o šildomų grindų temperatūra neviršija dangų specifikacijoje nurodytos temperatūros.
Nors grindinio šildymo montuotojai kartais teigia, jog netinkamos dangos grindiniam šildymui nėra, tačiau skirtingos medžiagos skirtingai praleidžia šilumą, t. y. turi skirtingus šilumos laidumo koeficientus. Jei danga labiau laidi šilumai, šildomos grindys yra efektyvesnės. Jeigu danga mažiau laidi šilumai, reikės detalesnio skaičiavimo ir grindų įrengimas bus sudėtingesnis. Skaičiuojant šiluminę varžą, sumuojami visi dangos sluoksniai. Pavyzdžiui, vinilinių lentelių su „Click“ užraktu grindų šiluminę varžą sudarys pačios dangos ir pakloto varžos. Maksimali leistina grindų dangos su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Esant didesnei šiluminei varžai, reikia rinktis kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų.
Grindų dangų šiluminės varžos palyginimas
- Klijuojamos vinilinės dangos (storis 2mm) - 0,008 m²K/W
- Natūralus linoleumas (storis 2mm) - 0,012 m²K/W
- Keraminės plytelės (10 mm) - 0,012 m²K/W
- Laminatas (8mm) - 0,048 m²K/W
- Daugiasluoksnis parketas (14mm) - 0,140 m²K/W
- Medžio lentos (20mm) - 0,860 m²K/W
Akivaizdu, kad medžio lentos šildomoms grindims netiks. Storesnio parketo šiluminė varža yra šalia leistinos ribos, bet pridėjus paklotą, riba gali būti viršyta. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, geriausias šilumines savybes turi plytelės ir PVC dangos.
Šiluminiai principai: laidumas ir varža
Šiluminis laidumas - tai medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė. Šią savybę apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga.
Šiluminė varža - tai tam tikro (apibrėžto) storio gaminio gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui. Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) ir izoliacinio sluoksnio storio (d) ir skaičiuojama pagal formulę: R = d/λ. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo geresnės yra medžiagos izoliacinės savybės.
EuroPanels sprendimai energijos taupymui
Naujai statomuose pastatuose įmonė EuroPanels turi pasiūlyje energijos taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Pastatas, tinkamai suprojektuotas ir pastatytas iš daugiasluoksnių plokščių EuroPanels, gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainas. Jei kalba eina apie jau egzistuojančius objektus, EuroPanels įmonė sukūrė produktus, specialiai skirtus termomodernizacijai.
Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galima nustatyti, kaip įmanoma sumažinti šilumos nuostolius per papildomą išorinių sienų ir stogų apšiltinimą. Svarbu žinoti, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas, pvz. vienos šeimos namo, gali siekti 35%, o šilumos nuostoliai per stogą vertinami mažiausiai 25%.
Grindinis šildymas ir medienos pasirinkimas
Jei įrengtas grindinis šildymas, skirtingai nuo tradicinio šildymo metodo, būtina atkreipti dėmesį į klojamų grindų tipą ir medienos rūšį. Jei įrenkamas šildomas pagrindas, rekomenduojama rinktis stabilesnes medienos rūšis, t. y. kuo mažiau ir lėčiau reaguojančias į drėgmės ir temperatūrų pokyčius. Vertinant įvairias medienos rūšis pagal Janka stabilumo skalę, vienos stabiliausių pripažįstamos apdoroto pluošto bambukas, meskitas, plienmedis, baltasis uosis ir kietasis klevas.
Efektyviam grindiniam šildymui Vokietijoje rekomenduojama, kad grindų šiluminė varža nebūtų didesnė už 0,15 m²K/W.
Atitvarų U-verčių ir drėgmės skaičiuoklė
Atitvarų U-verčių ir drėgminės būsenos skaičiuoklė leidžia greitai ir paprastai apskaičiuoti šilumos nuostolius per pastato konstrukcijas, galimą vandens garų kondensaciją jų viduje bei drėgmės pasišalinimą. Naudojantis skaičiuokle, galima sukurti savo atitvarinę konstrukciją iš skirtingų sluoksnių ar medžiagų. Galima rinktis iš plataus statybinių medžiagų sąrašo pagal STR. Taip pat yra galimybė įtraukti ir savo dažniausiai naudojamas medžiagas ar įvairių statybinių medžiagų gamintojų produkciją. Skaičiavimo metu programa parodo apskaičiuotą atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertę bei reikalingas atlikti korekcijas, jei nustatoma galima kondensacijos atsiradimo rizika.
Skaičiavimai atliekami pagal naujausias normas: LST EN ISO 6946 „Pastato komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodai“ ir LST EN ISO 13788 „Higroterminės pastatų komponentų ir elementų charakteristikos. Vidinio paviršiaus temperatūra siekiant išvengti kritinės paviršiaus drėgmės ir kondensacijos plyšiuose. Skaičiavimo metodai“ versijas.
Šiluminė varža ir STR reglamentavimas
Reglamentuojamos U-verčių koeficientų vertės. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nustato pastatų energinio naudingumo vertinimo ir projektavimo pagrindinius principus bei energinio naudingumo klasių reikalavimus. Vienu pagrindinių reikalavimų yra atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės, naudojamos energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimams. Šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų.
Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ ds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus, medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R = 0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R = 0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R = 0,13.
Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm. Lyginant visus statybinius blokelius tarpusavyje, imamomos pačios populiariausios blokelių rūšys: akytojo betono (dujų silikato), silikatiniai, keramzitiniai, keraminiai ir betoniniai. Šių blokelių šilumos savybės skiriasi dėl skirtingos blokelių struktūros, pagamino medžiagų, bei su tuo susijusiu blokelių tankio. Pavyzdžiui, akytojo betono dujų silikato turi mažiausią tankį, nuo 300 iki 600 kg/m3, kai keramzitiniai - 650-880 kg/m3, keraminiai - 680-1000 kg/m3, silikatiniai - 1210-1600 kg/m3, betoniniai apie 950-1050 kg/m3.
Blokelių tankis nusako, kaip „stipriai“ blokelio pagamino medžiagos yra gaminimo metu suslėgta, ir koks dėl to gaunamas gaminio tankis. Kuo mažesnis blokelio tankumas, tuo blokelis yra šiltesnis. Kaip tankis įtakoja blokelio šilumos savybes, nusako techninis parametras - blokelio šilumos koeficientas λ10 ir pagal jį paskaičiuota blokelio šiluminė varža. Kaip minėta aukščiau, blokelio šilumos koeficientas yra tiesiogiai susijęs su blokelio tankiu. Kiekvienu atveju, norint sužinoti kiekvieno blokelio iš skirtingų pagaminimo medžiagų šiluminę varžą, imamas konkrečios blokelio rūšies ir gamintojo pateikiamas šilumos laidumo koeficientas, pasirenkamas planuojamo blokelio plotis.
Santrauka: praktiniai įžvalgos apie porito blokelius
- Žinokite grindų dangos šiluminę varžą - ji gali būti lemiama siekiant 0,15 m²K/W ribos.
- Apskaičiuokite atitvarų R ir U vertes laipsniškai iš visų sluoksnių, įskaitant vidaus tinką ir vidaus paviršiaus sluoksnius.
- Palyginkite skirtingų dangų šiluminę laidumą (λ) ir pasirinkite tokią dangą, kuri užtikrins efektyvų grindų šildymą.
- Atsižvelkite į medienos rūšies stabilumą Janka skalėje esant šildomoms grindims.
- Naudokite skaičiuokles ir STR normas, kad įvertintumėte kondensacijos riziką ir galimus drėgmės sunkumus.
EuroPanels sprendimai ir jų įtaka energijos taupymui rodo, kad tinkamai parinktos plokštės gali sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas ir sumažinti šilumos nuostolius. Naudojant U ir R skaičiavimus, galima optimizuoti namo šiluminę izoliaciją įvertinant išorinių sienų ir stogo šilumos nuostolius bei grindų dangos pasirinkimą.
Šilumos laidumo koeficientas λ ir šiluminė varža R yra esminiai parametrai, skaitmeninant statybinių konstrukcijų izoliaciją. Kai žinomi skaičiavimai, galima pasirinkti tinkamiausias grindų dangas, blokus ir plokštes, kad užtikrintumėte komfortą ir energijos efektyvumą.
Tam, kad būtų aiškiau: konkretūs pavyzdžiai
Klijuojamos vinilinės dangos (storis 2mm) - 0,008 m²K/W; Natūralus linoleumas (storis 2mm) - 0,012 m²K/W; Keraminės plytelės (10 mm) - 0,012 m²K/W; Laminatas (8mm) - 0,048 m²K/W; Daugiasluoksnis parketas (14mm) - 0,140 m²K/W; Medžio lentos (20mm) - 0,860 m²K/W. Akivaizdu, jog dėl šių skaičių, pasirinkimas turi būti orientuotas į mažesnį šilumos laidumo koeficientą, jei tikslas - optimalus grindų šildymas.
tags: #porito #blokeliu #silumos #laidumo #koeficientas