Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra fizikinė medžiagų savybė, nepriklausanti nuo jos storio. λds - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas. Šilumos laidumo koeficientų rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. U- koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas įvertinti pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pertvarą. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo šiltesnė yra pertvara (tai geresnis izoliatorius).
Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas, esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.
EPS pasirinkimas ir skaičiavimas
Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti, kokio storio EPS (ekstruzinio polistireno) sluoksnio reikės Jūsų konstrukcijai. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m2·K/W, t. y. A energinio efektyvumo klasė. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Klausimas: Naujai statyto namo sienos išmūrytos 24 cm storio blokeliais. Šiltinimui planuojame naudoti putų polistirolį. Svarstome, ar dėti lenkišką EPS-70, 15 cm storio ar lietuvišką.
Atsakymas: Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Pirkėjo teisė rinktis, ar pirkti Lietuvoje sertifikuotą ir sertifikavimo įstaigų kontroliuojamo gamintojo gaminamą putų polistirolą, ar rinktis gaminius, pagamintus Lenkijos garažuose su laboratorijos pažymomis. Putų polistirolo varža priklauso nuo tankio. Jei pardavėjai pateikia minimos medžiagos tankį, tai galima nustatyti ir varžą. Kaip žinote, didesniam tankiui didėja ir varža. Putų polistirolo pasirinkimui gali turėti įtakos kaina ir tai, kokio rezultato siekiate. Šiluminimui siūlome naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030).
Šiltinimo sistemos montavimas ir fizikiniai procesai
Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus, vykstančius sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį. Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys. Šią tezę patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį dvigubai, dvigubai šilumos nesutaupoma.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą. Kad šilumos tilteliai nesusidarytų šilumos izoliacijos sistemoje, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų.
Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2-4 parų nuo plokščių priklijavimo. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Jei putplasčio sluoksnis storas, smeiges galima įgręžti, o jų galvutes uždengti putplasčio kamščiais. Yra smeigių, kurių galvutės visiškai įgręžiamos į šiltinimo sluoksnį.
Šilumos tiltelių pavojus sandūrose mažesnis, jei naudojamos polistireninio putplasčio plokštės su falcais, t. y., kai vienos plokštės krašto išėma dengia gretimos plokštės kraštą. Kai polistireninio putplasčio plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių.
Dažniausios klaidos ir rekomendacijos
Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmės. Kaip sako VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėjimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma. Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles.
Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šilumos izoliacijos sluoksnį, ir sieną. Tai ypač aktualu stambiaplokščių namų siūlėms. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi! Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su klijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą.
Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C. Vėsesniu oru darbus vykdyti taip pat įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir mišiniai. Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei to nėra, rekomenduojama pagrindo stiprį nustatyti bandymu. Bandymas atliekamas specialiu atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu.
Ne veltui tiek STR'uose, tiek Statybos taisyklėse pabrėžiama ne atskirų gaminių, o būtent ŠILTINIMO SISTEMOS svarba. Tai reiškia, kad tvirtinimo elementus, klijus, armavimo tinklelį ir apdailos tinką bei kitas medžiagas būtina rinktis tokias, kurios turi sistemos sertifikatą, tokios medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.
Eksperto patarimai - klijavimo metodai I filmas
EuroPanels sprendimai
Naujai statomose pastatytuose įmonė EuroPanels turi savo pasiūlyme energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Pastatas, tinkamai suprojektuotas ir pastatytas iš daugiasluoksnių plokščių EuroPanels, gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainą. Jei kalba eina apie jau egzistuojančius objektus, EuroPanels įmonė sukūrė produktus specialiai skirtus termomodernizacijai. Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galite nustatyti, ant kiek įmanoma sumažinti šilumos nuostolius, per papildomą apšiltinimą išorinių sienų ir stogų. Svarbu žinoti, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas, pvz., vienos šeimos namo, gali siekti 35%, o šilumos nuostoliai per stogą įvertinti mažiausiai 25%.
tags: #polistirolo #varzos #skaiciavimas