SIP (Struktūrinės izoliacinės plokštės) skydų gamybos technologija yra pažangi ir efektyvi statybos metodika, kurios pagrindą sudaro trys sluoksniai: dvi tvirtos OSB plokštės ir tarp jų integruota itin efektyvi putų polistirolo plokšė. Ši šiltinimo medžiaga pagal šilumos rodiklius lenkia daugelį kitų rinkoje esančių alternatyvų. Visų sluoksnių suklijavimui naudojami aukštos kokybės poliuretaniniai klijai.
Pagrindinės namo konstrukcijos gaminamos gamykloje, o statybos aikštelėje atliekamas tik jų surinkimas. Ši technologija pasižymi ilgaamžiškumu: apskaičiuotasis tokio namo tarnavimo laikas siekia ne mažiau kaip 80 metų, o normatyvinis tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto - 50 metų. Tai patvirtina ir 1986 m. atliktas tyrimas, kurio metu paimtas 1955 m. po ritinine stogo danga įdėto putų polistirolo pavyzdys. SIP technologijos patikimumas ypač pasitvirtino Japonijoje, kur statybų apimtys smarkiai išaugo po žemės drebėjimų.
Itin tvirtai suklijuotos daugiasluoksnės plokštės yra atsparios didelėms apkrovoms: jos atlaiko ašinę jėgą, lygią 10 tonų 1,25 m pločio plokštei, ir skersinę jėgą, lygią 2 tonoms 1 kv. m. Nors šios plokštės pasižymi puikiomis kietumo charakteristikomis, statyboje papildomai naudojamas sustiprintas karkasas su dalinėmis tašo atramomis, o perdanga klojama tik ant laikančiųjų medinių blankų.
SIP technologijos namams nereikalingi galingi pamatai. Dėl mažo naudojamų medžiagų svorio namas nenusėda, todėl gali būti statomas ant mažo gylio juostinių ar polinių pamatų. Putų polistirolas - tai neutrali, hipoalergiška medžiaga, sudaryta iš 98 proc. oro ir 2 proc. polistirolo. Ji neskleidžia žmogui kenksmingų elementų, todėl yra visiškai saugi. Dauguma pasaulyje gaminamo putų polistirolo naudojama maistinėms pakuotėms, indams ir net vienkartiniams termo indams, kurie naudojami itin agresyviomis sąlygomis.
OSB (Oriented Strand Board) plokštės sudarytos iš trijų sluoksnių stačiakampio formos skiedrų, dedamų skirtingomis kryptimis. Šie sluoksniai, veikiant aukštam slėgiui ir temperatūrai, presuojami naudojant medžio dervą ir šiuolaikinius poliizocianatinius (MDI) klijus be fenolio formaldehido dervos. Šie klijai, sąveikaudami su medienoje esančiu vandeniliu, sudaro poliuretaną, suteikiantį plokštei patvarumo ir kietumo.
Pagal pagrindinę konstrukcinę schemą SIP technologijos pastatai priskiriami prie medinių namų. Degdamas putų polistirolas neišskiria žmogaus sveikatai pavojingų nuodingų dujų, skyla į vandenį ir anglies dioksidą. Tai yra didelis privalumas, lyginant su mineraline vata, kurios sudėtyje gali būti fenolio, uretano, formaldehido, stiklo, akmens, šlako junginių ir dervų kondensacijos produktų.
Kilus klausimui dėl tinkavimo ant polistirolo, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Jei siena buvo apšiltinta iš vidaus ekstrudiniu polistirolu ir armuota tinkliuku, prieš tinkuojant Rotband gipsiniu tinku, rekomenduojama paviršių gruntuoti. Specialus gruntas, pavyzdžiui, Stuc-Primer, skiedžiamas vandeniu santykiu 1:2, sumažina drėgmės įgeriamumą ir pagerina sukibimą.
Tinkuojant ant izoliacinių plokščių, būtina tinko sluoksnį armuoti. Naudojamas tinklas su maždaug 5 mm akutėmis ir svoriu ne mažesniu kaip 200 g/m². Tinklo juostų siūlės turi persidengti 10 cm pločiu. Tinklas įplukdomas į viršutinį tinko sluoksnio trečdalį. Tinkuojama dviem sluoksniais, "šviežias į šviežią" būdu, siekiant išvengti per didelio pirmojo sluoksnio sustingimo ir plėvelės susidarymo. Minimalus tinko sluoksnis turėtų būti 15 mm. Kai armavimo sluoksnis yra tvirtas, gipsinį tinką galima tepti ir tiesiai, negruntuojant, tačiau giluminis gruntas vis tiek rekomenduojamas, nes jis sumažina drėgmės įgeriamumą ir gerina sukibimą.
Armavimas yra paviršiaus padengimas glaistu ir stiklo pluošto tinklo įspaudimas į naujai padengtą glaistą. Glaisto sukibimo su šiltinamąja plokšte jėga po išdžiūvimo turi būti mažiausiai 0,03 N/mm². Tinklo faktūra gali prasišviesti, tačiau pats tinklas neturi būti nepritvirtintas, pažeistas ar sulamdytas. Svarbu užtikrinti vienodą sluoksnio storį.
Išdžiūvus papildomiems įtvirtinimams, galima pradėti kloti pagrindinį tinklo sluoksnį. Pirmiausiai tolygiai užtepamas maždaug 2 mm storio mišinio sluoksnis. Išpjautas tinklas dedamas ant šviežio mišinio ir įspaudžiamas plienine mentele. Būtina išsaugoti tinklo juostų užlaidas (5-10 cm). Ant šviežiai įklijuoto tinklo tepamas maždaug 1 mm storio mišinio sluoksnis, kad tinklo nesimatytų.
Armuotasis sluoksnis pradedamas kloti praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms nuo termoizoliacinių plokščių klijavimo. Prieš tai ant polistireninio putplasčio plokščių dedami kampuočiai su tinkleliu, lašikliu, užbaigimo ir deformaciniai profiliuočiai arba papildomas sustiprintas armatūrinis tinklas. Šios detalės įspaudžiamos į klijinį glaistą. Putų polistirolo plokščių tvirtinimas: šiltinimo pradžioje tvirtinamas cokolinis profilis. Profilis padeda išlaikyti tolygų pirmos ir sekančių putų polistireno eilių horizontalumą, sutvirtina sistemos apačią. Profilis tvirtinamas ant pastato cokolio, ne žemiau 30 cm nuo grunto.
Šklijavus sieną polistirolu, reikia statyti armavimo kampus, tada visas sienas užarmuoti. STIKLO AUDINIO armavimo tinklelis turi būti įspaustas į armavimo mišinį. Prieš tai reikia nušlifuoti nelygias putų polistireno plokščių vietas, jų sujungimus. Po to sutvirtinami visi pastato kampai, angokraščiai kampiniais profiliais, o langų ir durų kampų sandūros su 20×30 cm dydžio armavimo tinkleliu, pasuktu 45° kampu ir įspaustu į klijus. Armavimo sluoksnis - tai tolygus klijų paskirstymas ant putų polistirolo su jame įspaustu armavimo tinkleliu. Tinklelis įspaudžiamas taip, kad nesiliestų su putų polistirenu ir nesimatytų iš išorės. Armuotas sluoksnis turi būti vientisas - tinklelių kraštai suleidžiami min. 10 cm, kampuose - min. 15 cm. Tinklelio sujungimai neturi sutapti su putų polistireno plokščių sujungimais. Užarmavus sienas reikia būtinai palaukti maždaug apie 2-3 paras (priklausomai nuo temperatūros lauke).
Užarmuotas sienas prieš dedant struktūrinį tinką būtinai reikia nugruntuoti (rekomenduojama gruntuoti su spalvotu gruntu). Mineralinis tinkas yra vienas patvariausių - laikui bėgant šis tinkas tvirtėja, atsparus biologinei korozijai, apaugimui grybeliais bei pelėsiais. Silikoninis tinkas kai kurie vadina savaiminio išsivalymo, nes lietaus vanduo nuplauna dulkes ir užteršimus. Struktūrinio tinko frakcija gali būti 1,5-3 mm. Tinką ant sienos dažniausiai tepama metaline mentele ir išgaunama tinko struktūra (raštas).
Putų polistirolą patogiausia pirkti tiesiai iš gamintojo. Net ir mažiausiam sienų kiekiui apšiltinti susidaro didelis polistirolo kiekis, todėl svarbu įvertinti, ar įmanoma įsigyti tiek iš gamyklos. Reikiamas polistirolo storis nustatomas remiantis terminais skaičiavimais (dažnai apie 50 mm). Jums reikės klijų - putų polistirolui priklijuoti prie sienos ir prie plokščių tvirtinant armuojamąjį tinklelį. Yra universalų klijų, kuriais atliekami abu darbai. Tikėtina, kad sunaudosite apie 10 kg sauso mišinio. Paviršių gruntuoti rekomenduojama giluminiu gruntu, kad klijai geriau priliptų, o siena būtų tinkamai paruošta apšiltinti.
2023 m. liepos 7 d., penktadienis: Sienų šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema - kokias klaidas darome, ir kaip jų išvengti? Šiltinant pastatų išorines sienas polistireniniu putplasčiu ir jį tinkuojant plonasluoksniu tinku ar padengiant apdailos plytelėmis būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtininės termoizoliacinės sistemos" reikalavimų. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti > 5°C.
Pirmosios eilės plokščių laikymas ant cokolinio profiliuočio užtikrina išlaikyti horizontalumą ir apsaugo nuo šalimo prie cokolio. Atliekant šiltinimo darbus būtina užtikrinti sandarumą, kad šiltinimo sistema atitiktų reglamentines nuorodas. Plokštes priklijuojamos klijais taip, kad padengtų ne mažiau kaip 40% ploto, o kai dangos - ne mažiau kaip 60% pločio. Taip užkertamas kelias šilumai išeiti per siūles. Sandūrose plyšiai užpildomi atraižomis arba montavimo putomis. Kai plokštės briaunos turi falcus, šilumos tiltelių rizika sumažėja.
Polistireno plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai sutvirtėja. Smeigės galvutės turėtų būti su viršuje sutapusia plokštės paviršiaus lygiaraite. Jei storis didesnis nei 150 mm, duobių galima įdaryti specialiais kamšteliais. Kai šiltinimo sistema dengta apdailos plytelėmis, smeigių galvutės turi būti virš armavimo tinklelio. Plonasluoksnės apdailos džiūvimo laikotarpiu tinkas saguojamas nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus poveikio. Į angų kampus ir briaunas armavimai atliekami papildomais tinklais tolygiam stiprumui užtikrinti.
Vėdinama termoizoliacinė sistema turi būti montuojama laikantis STR 2.01.11:2007 reikalavimų. Ji skirta masyvių ir karkasinių išorinių sienų šiltinimui visais metų laikais, jos remontas paprastas, o plokščių briaunos su falcais užtikrina sandarumą. Vėdinamos sistemos apačioje ir viršuje įrengiamos vėdinimo-drenavimo angos, kurių plotas ne mažesnis kaip 500 mm2 vienam horizontaliam pjūviui, o skersmuo - iki 10 mm. Vėdinamas sprendimas apsaugo nuo užterštumo ir gedimų.
tags: #polistirolo #ploksciu #tinkavimas