Polistireninio putplasčio šilumos laidumas, garų pralaidumas ir sandarumą užtikrinančios savybės

Medžiagos pralaidumą vandens garams charakterizuoja vandens garų varžos faktorius m. Akyto betono blokeliams šis koeficientas 9 - silikatinėms plytoms 20, OSB plokštėms 30, medienai 30-50, betonui 100, o polistireninis putplastis Šiloporas EPS70 - 23. Kaip matyti, polistireninis putplastis turi panašias savybes, kaip ir kitos statyboje naudojamos medžiagos. Tiesa, akmens vatos gaminiams šis koeficientas 1 - vandens garus ji praleidžia, kaip kiauras rėtis. Tačiau kartu su akmens vata naudojamos plėvelės, kurios sudaro užtvarą vandens garams.

Pastatytas namas, ypač konstruktyvas, turi būti sandarus. Vienas pagrindinių reikalavimų įteisinant pasyvųjį namą, yra sandarumo testas. Vandens kiekiai, kurie garinės difuzijos būdu, dėl garų slėgio išsilyginimo tarp patalpos vidaus ir lauko, pašalinami per išorines sienas, yra nykstamai maži ir tesudaro 1 procentą. Kuo didesnis šilumos laidumas, tuo blogiau medžiaga veikia kaip izoliacija. Šilumos izoliacines medžiagas pradedame lyginti dėl tam tikrų priežasčių, nes tai neabejotinai yra svarbiausia savybė. Tai rodo, kiek šilumos medžiaga praeina ne per tam tikrą laiką, bet nuolat. Šilumos laidumas išreiškiamas koeficientu ir apskaičiuojamas vatais vienam kvadratiniam metrui.

Garų laidumo palyginimo grafikas: skirtingų medžiagų koeficientai

Pavyzdžiui, koeficientas 0,05 W / m * K rodo, kad pastovūs šilumos nuostoliai vienam kvadratiniam metrui yra 0,05 vatai. Kuo didesnis koeficientas, tuo geriau medžiaga praleidžia šilumą, atitinkamai, kaip šildytuvas jis veikia blogiau. Žemiau lentelėje matome populiarių šilumos laidumo šildytuvų palyginimą: Medžiagos pavadinimas Šilumos laidumas, W / m * K Minvata 0,037-0,048 Putų polistirolas 0,036-0,041 PPU0,023-0,035 Penoizolis0,028-0,034 Ekovata0,032-0,041

Išnagrinėję pirmiau minėtus izoliacijos tipus ir jų charakteristikas, galime daryti išvadą, kad vienodo storio efektyviausia šilumos izoliacija yra skystos dvikomponentės poliuretano putos (PPU). Svarbiausia yra izoliacijos storis, jis turi būti apskaičiuojamas kiekvienu atveju atskirai. Rezultatą įtakoja regionas, sienų medžiaga ir storis, oro buferinių zonų buvimas.

Garų pralaidumas ir jo reikšmė

Garų pralaidumas yra medžiagos gebėjimas praleisti orą, o kartu ir garą. Tai yra, izoliacija gali kvėpuoti. Didelis garų pralaidumas reikalingas tik šiltinant medinį namą. Visais kitais atvejais šis kriterijus nėra kategoriškai svarbus. Garų pralaidumo šildytuvų charakteristikos, lentelė: Medžiagos pavadinimas Vandens garų pralaidumas, mg / m * h * Pa Minvata 0,49-0,6 Putų polistirolas0,03 PPU0,02 Penoizolis0,21-0,24 Ekovata0,3

Palyginus sienų šildytuvus, natūralios medžiagos garų pralaidumas yra didžiausias, o polimerinių - ypač mažas koeficientas. Tai rodo, kad tokios medžiagos kaip putų poliuretanas ir polistirenas turi galimybę išlaikyti garus, tai yra, jos atlieka garų barjero funkciją. Penoizolis taip pat yra polimeras, turintis atvirų ląstelių struktūrą. Šilumos izoliacijos gebėjimas praleisti garą glaudžiai susijęs su drėgmės absorbcija.

Garų pralaidumo palyginimas tarp medžiagų

Šiuolaikinės statybos praktikoje svarbu užkirsti kelią drėgmės patekimui į mineralinę vatą, todėl naudojamos garų barjerinės plėvelės ir difuzinės membranos. Iš esmės polimerai yra atsparūs ilgalaikiam drėgmės poveikiui, išskyrus paprastą putų polistireną, kuris greitai suyra. Kitas svarbus aspektas - higroskopiškumas, matuojamas drėgmės absorbcija masės procentais. Medžiagų higroskopiškumas palyginimas: Minvata 1,5; Putų polistirolas 3; PPU 2; Penoizolis 18; Ekovata 1. Dėl to Penoiolizas absorbuoja daug drėgmės, pasižymi drėgmės apdorojimo gebėjimu, o šiuo atveju net šlapiai 30% šilumos laidumo koeficientas nemažėja.

Putplastis EPS70: koeficientai, tankis ir įtaka laidumui

Polistireninis putplastis EPS turi šilumos laidumo koeficientą λ, kurio reikšmės dažnai nurodomos kaip 0,028-0,043 W/(m·K). Kadangi EPS yra labai sandari, vandens ir teršalų prasiskverbimas į putplastį yra ribojamas. Vanduo blogina šilumos laidumą (λ vandeniui apie 0,6 W/(m·K), tai 24 kartus didesnis už oro). Dėl šios priežasties putplastis gerai išlaiko šilumą, kai nėra vandens įsivėlimo.

EPS plokščių įmirkimo atveju ilgalaikis įmirkis beveik nedidelis: vos keli procentai tūrio. Polistireninio putplasčio tankis dažnai svyruoja, o montavimo vietose svarbu riboti šilumos tiltelio susidarymą. Tokios sistemos leidžia išlaikyti šilumos nuostolius minimalius, o plokštės gali būti naudojamos pamatų, sienų ir stogų šiltinimui. Pilkasis EPS (neoporas) turi papildomų šilumos izoliacijos savybių dėl grafito priedų, kurie pagerina λ.

EPS pilkojo putplasčio mikrostruktūra

EPS galimybės priklauso nuo tankio ir grūdėjimo. EPS turi mažą tankį (10-35 kg/m³) ir geba išlaikyti šilumą net ir esant drėgmei. Oro prisotinti granulių poros su uždaromis sienelėmis suteikia stabilų šilumos laidumą. Taip pat EPS puikiai tinka akytoms konstrukcijoms, kurios tampa sandarios, o vidiniams ventiliuoti ir vėdinimui palankios.

Gamyboje EPS granulės dydis ir jų plėtra lemia skirtingas savybes. Grafito priedai suteikia daugiau nei 20% geresnes šilumos izoliacines savybes nei įprastas baltasis EPS. EPS plokščių stiprumas, lenkimo ir smūgio atsparumas leidžia naudoti jas pamatams, grindims, stogams ir fasadams.

Kintantys procesai statant ir šiltinant

Šilumos tilteliai ir sandarumas yra esminiai veiksniai. Šilumos tilteliai atsiranda dėl tvirtinimo elementų, karkaso ir jungčių. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, todėl jų mažinimas ir tinkamas konstrukcijos pasirinkimas yra gyvybiškai svarbūs. Sandarumui užtikrinti būtina naudoti garų barjerines plėveles arba difuzines membranas, o polistireno plokščių klijavimui - naudoti tinkamas klijavimo sistemas ir smeiges, užtikrinančias tinkamą tvirtinimą ir minimalias siūles.

Renkantis šiltinimo sistemą reikia įvertinti visą komplektą: plokščių išdėstymo principą, klijus, armavimo tinklelį, tinko tipą, ir tai viską turi būti suderinta su sistema. Kauno šilo putplastis gaminamas pagal LST EN 13163 standartą - vieningas Lietuvos ir ES standarto profilis.

Šiltinimo sistemos ir sandarumo schema

Langai, apšvietimas ir energinis naudingumas

Langai atlieka didelį vaidmenį energiniam efektyvumui: jie gali sudaryti apie 25-35% visų šilumos nuostolių. U koeficientas rodo šilumos perdavimą per langų konstrukcijas. Svarbu atskirti Uw (visas lango šilumos laidumas) ir Ug (stiklo paketų šilumos laidumas). Naujų langų pasirinkimas turi atsižvelgti į stiklo skaičių, užpildą, stiklo dangas ir pan.

Apšiltinimo sprendimai dažnai derinami su dekoratyvinėmis apdailomis: tinku, lakštinėmis plokštėmis, plytomis ir kt. Rąstinių namų apšiltinimas reikalingas kruopščiai, dažnai taikoma vėdinama fasado sistema su medinėmis plokštėmis ar kita dailide.

Degumo savybės, saugumas ir aplinka

Polistireninis putplastis turi degumo klase G1-G4 arba G2 (priklausomai nuo modifikacijos). Putplastis turi atsparumą gaisrams ir gali būti dengiamas specialiomis dangomis, kurios pagerina degumo charakteristikas. Degumo prevencijai svarbu naudoti APIP priemones, užtikrinančias atsparumą ugniai. Gaisro atveju iš putplasčio išeina oras ir susitraukia medžiaga, todėl pastato konstrukcijos išlieka ilgesnį laiką; mažiau žala, greičiau atvėsta. EPS yra nekenksmingas santykiu su aplinka, jame nėra formaldehido. Gamybos metu ir eksploatacijoje EPS turi mažas energijos sąnaudas ir gali būti perdirbamas kelis kartus.

Gaisro saugos schema polistireniniame putplastyje

Rekomendacijos ir praktiniai patarimai

  1. Rinktis šiltinimo sistemą, kuri turi viso komplekto sertifikatą ir yra išbandyta tarpusavyje.
  2. Kiekvieno atitvaro storis ir medžiagos turi būti parenkami atsižvelgiant į regioną, sienos medžiagą ir oro buferines zonas.
  3. Klojant plokštes, užtikrinti, kad klijai dengia ne mažiau kaip 40% ploto, o plytoms - 60% ploto.
  4. Smeigės turėtų būti įgręžiamos tik kai klijai išdžiūvę, o galvutės turi būti lygiu su plokštės paviršiumi (tinkavimo atveju - virš armavimo tinklelio).
  5. Klojant pilkąjį EPS rekomenduojama vengti tiesioginio saulės poveikio ir naudoti apsaugines plėveles.
  6. Su tinkuojamomis ekovatos sistemomis būtina užtikrinti tinkamą pagrindo paruošimą ir vėdinimo sprendimus.
  7. Drėgmės kontrolė yra svarbiausia - apsaugoti mineralinę vatą plėvelėmis ir difuzinėmis membranom.
Procedūrų žemėlapis: sandarinimas, klijavimas ir tinkavimas

Santrauka

Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip skirtingos šilumos izoliacijos medžiagos, pabrėžiant polistireno putplastį EPS, veikia šilumos laidumą, garų pralaidumą, higroskopiškumą ir degumo savybes. Taip pat išryškinami praktiniai patarimai dėl tinkamo įrengimo, šilumos tiltelių mažinimo ir pastato sandarumo užtikrinimo. Šilumos laidumo koeficiento λ reikšmės, garų pralaidumo charakteristikos ir higroskopiškumo skirtumai leidžia pasirinkti tinkamiausias medžiagas ir storį kiekvienam statybos atvejui, atsižvelgiant į regioną, klimato sąlygas ir energinio efektyvumo tikslus.

Medžiagos pavadinimas Šilumos laidumas λ (W/m·K) Garų pralaidumas (mg/m·h·Pa) Drėgmės absorbcija (%) Degumo grupė
Minvata0.037-0.0480.49-0.611.5NG
Putų polistirolas0.036-0.0410.033G1-G4
PPU0.023-0.0350.0222G2
Penoizolis0.028-0.0340.21-0.2418D1
Ekovata0.032-0.0410.311G2

Rezultatai rodo, kad lengviausia dirbti su skysta izoliacija ir ekologine vata. PPU, penoiolitas ir ekovata (drėgnas montavimas) yra patogios montuoti ant paviršiaus, o sausa ekovata užpildoma rankiniu būdu. Taip pat svarbu atlikti išsamų sienų konstrukcijų tikrinimą ir užtikrinti, kad sklandžiai vyktų garų difuzija ir oro judėjimas be šilumos tiltelių.

tags: #polistirolo #laidumas #garams