Iš tiesų visi pavadinimai reiškia tą pačią termoizoliacinę medžiagą. Šios medžiagos pavadinimas keitėsi ir buvo naudojami skirtingi pavadinimai, kol kalbininkai sutarė ir pasiūlė naudoti vieną pavadinimą - polistireninis putplastis. Polistireninis putplastis - tai medžiaga, efektyviai izoliuojanti šilumą ir yra sukurta vokiečių mokslininkų Vokietijos kompanijoje BASF. Jos angliškas pavadinimas - Expanded Polystyrene trumpinant žymima - EPS. Polistireninį putplastį sudaro oras 98 %, uždarytas į nedidelio skersmens stireno kapsules (dar vartojamos sąvokos - granulės, akelės, poros ir t.t.). Oras yra uždaromas į uždaras 0,2-0,5 mm skersmens granules, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Kadangi oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis garantuoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes.
Bazinė polistireno medžiaga yra stirolas. Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines. Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama plėtriojo polistireno medžiaga. Ir stirolas, ir pentanas yra angliavandeniliai. Pirmiausia iš naftos produktų pagaminama organinė medžiaga EPS granulės. Pagrindinė sudėtinė dalis yra stirenas, neprisotintasis aromatinis angliavandenilis. Stirenas - natūrali medžiaga, jo yra akmens anglies dervos sudėtyje, nedideliais kiekiais randamas net maisto produktuose - vaisiuose, daržovėse, riešutuose, gėrimuose, mėsoje. Šiandien stirolas taip pat išgaunamas iš naftos. Stirolas plačiai naudojamas gumos, plastiko, stiklo pluošto, vamzdžių, automobilių detalių, maisto talpų ir t.t. gamyboje. Kad EPS granulės išsiplėstų, naudojamas pentanas. Pentanas yra besplavis, labai lakus, vandenyje beveik netirpus skystis, kurio virimo temperatūra yra 30 laipsnių C. Pentanas yra sudėtinė naftos dalis, tačiau susidaro ir žmogaus bei gyvūnų organizmuose per natūralius biocheminius procesus ir patenka į atmosferą su iškvepiamu oru.
Vartotojus pasiekiančiame polistireniniame putplastyje pentano nebėra. Gaminant EPS žaliavą, pridedama ugnį slopinančių priedų, dažniausiai tai - heksabromciklododekanas, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Granulių išpūtimas - vandens garais šildant EPS žaliavą, iš jos išsiskiria pentanas, kuris plėsdamasis suformuoja poras. EPS lakštų formavimas - pagaminti blokai reikiamą laiką sandėliuojami, vėliau supjaustomi į lakštus.
Statyboje dabar plačiai naudojamas ir naujos kartos pilkasis polistireninis putplastis, sutrumpintai žymimas EPS N (neoporas). Gamybos procese žaliavos granulėse yra įterptos infraraudonuosius spindulius sugeriančios ir refleksuojančios medžiagos (grafito dalelių), kurios suteikia daugiau nei 20% geresnių šilumos izoliacinių savybių negu to paties tankio baltasis polistireno putplastis. Nuo kitų polistireninių putplasčių skiriasi tuo, kad jame yra grafito priedų, skirtų šilumos pralaidumui sumažinti. Pažymėtina, kad visos kitos savybės (atsparumas gniuždymui, lenkimui, įgeriamumas, degumas ir kitos.) yra tokios pat kaip ir baltojo polistireno.
PilkaEPS (neoporas) ilgiau veikiamas tiesioginių saulės spindulių gali įkaisti ir deformuotis - todėl reikia vengti tiesioginio saulės spindulių poveikio. Polistireninio putplasčio gaminiai įtipai pagal jų stiprumą gniuždant, kai gaminys deformuotas 10 % nuo gniuždymo apkrovos, ir stiprį lenkiant. Polistireninio putplasčio klasifikavimui tankis neturi reikšmės. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai, vandenyje netirpsta, neišskiria medžiagų, galinčių užteršti gruntinį vandenį, nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia aplinkos.
Polistireninis putplastis nėra pelėsinių grybų maitinimosi terpė. Jis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio, sensta, termoizoliacines, mechanines bei kitas savybes išlaiko per visą pastato eksploatavimo laiką. Saulės spinduliavimo poveikis - ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus, o tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo saulės apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir panašiai.
Polistireninis putplastis veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450-500°C. Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais dega tik netarpiškai veikiamas ugnies. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis liaujasi degęs, nebūna nei rusenimo, nei smilkimo, tai yra savarankiškai degti pavyzdžiui, kaip medis negali.
Polistireninis putplastis, kaip ir kitos šiltinimo medžiagos, atitvarų šiltinimo sistemose visada yra dengiamas nedegiosiomis medžiagomis. Teisingai naudojant polistireninį putplastį, įrengiama gaisriniu požiūriu saugi sistema, atitinkanti teisės aktų nustatytus gaisrinius reikalavimus. Kilus gaisrui, iš polistireninio putplasčio išeina oras, medžiaga susitraukia, padidėja šilumos laidumas pastato atitvarose. Dėl to patalpoje susidaro žemesnė temperatūra, pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvaros gaisro metu yra mažiau pažeidžiamos, greičiau atvėsta, padaroma mažesnė gaisro žala, t.y. jos ilgiau išlaiko savo savybes, tinkamas eksploatacijai, ilgiau nesuyra.
Polistireninis putplastis gali būti lengvai perdirbamas net iki septynių kartų ir neabejotinai tinka pakartotiniam naudojimui. Polistireninio putplasčio įmonės Lietuvoje siekia gaminti polistireninį putplastį be atraižų ir atliekų. Polistireninis putplastis tinka visų rūšių gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir gamybiniams pastatams šiltinti. Pateikiami sprendiniai, skirti pamatams, rūsių išorinėms sienoms, cokoliams, antžeminėms sienoms, plokštiesiems ir šlaitiniams stogams bei grindims šiltinti.
Vertikalioji šilumos izoliacija apima pamatus, rostverkus, rūsių išorines sienas, cokoliai. Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitokių laikančiųjų konstrukcijų. Grindys virš grunto su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu. Atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K) - parodo išeinančios šilumos kiekį 1 m² per 1 valandą esant 1 K temperatūros skirtumui. U vertė susieta su šilumos laidumo koeficiento λ verte ir plokštės storiumi. Lietuvoje statiniai klasifikuojami į E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Visos šiltinamos atitvaros turi atitikti esminius statinio reikalavimus, o šiltinamosios sistemos turi būti atsparios drėgmei, UV poveikiui ir kitiems agresyviems poveikiams.
Polistireninio putplasčio plokštės turi būti klijuojamos tinkamai: klijai dengia ne mažiau kaip 40 % plokštės ploto, o fasadams su plytelėmis - ne mažiau 60 %. Jei plokštės klijuojamos neteisingai, fasadai gali deformuotis. Smeigės naudojamos tik po ilgesnio klijavimo džiūvimo, o galvutė turi būti įlįgta į paviršių. Falcinės plokštės sumažina šilumos tiltelių pavojų sandūrose. Jei plokštės priklijuojamos neteisingai, tarp jų atsiranda tarpai ir siūlės, per kurias prarandama šiluma.
Geoporas - pilkojo neoporo variantas, kuriame yra grafito dalelių. Geoporas pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, šiek tiek geresnėmis mechaninėmis savybėmis ir apskritai aukštesniu efektyvumu esant mažesniam tankiui. Taikant neoporo sprendimus, vienodam izoliaciniam efektui gali prireikti plokštės storesnio ar storesnio sluoksnio, tačiau su tuo pačiu efektu galima pasiekti iki penktadalio plonesnį sluoksnį lyginant su baltojo EPS.
Eksperimento duomenys rodo, kad pilkasis EPS yra mažiau imlus vandeniui nei baltasis, o jo ilgalaikė vandens įmirkis yra žymiai mažesnis. Geoporas gaminamas iš specialios žaliavos ir keičiamas technologinis proceso režimas. Geoporas pasižymi ne tik labai mažu vandens įgeriamumu, bet ir šiek tiek geresnėmis kitomis fizinėmis savybėmis (gniuždomasis įtempis, lenkimo stiprumas).
tags: #polistirolo #ivaras #kaip #pasirinkti