Polistireninio putplasčio asociacija: veikla, tikslai ir žiedinės ekonomikos link

UAB Šilputa - Lietuvos įmonė, veikianti nuo 1999 metų. Įmonės pagrindinės veiklos rūšys yra: putų polistirolo plokščių gamyba; kompleksinių pastatų šiluminės izoliacijos medžiagų gamyba; pastatų, stogų, grindų ir pamatų šiltinimo medžiagos. Moderniausioje Baltijos putų polistirolo gamykloje optimizuota ir automatizuota gamyba, moderniausi įrengimai Baltijos valstybėse. Aukšta produkto ir paslaugų kokybė, išvystyta logistika ir servisas.

UAB „Šilputa“ sėkmingai įgyvendina projektą „UAB „Šilputa“ - plėtros ir gamybinės bazės modernizavimo projektas, diegiant inovatyvią EPS plokščių gamybos technologiją pagal priemonę „Regio invest LT+“. Priemonė įgyvendinama Skaidiškių kaime, Vilniaus rajone. Projekto vertė - 1.955.820,00 Eur. Projekto finansavimas - Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Projekto tikslas - tapti pirmaujančia polistireninio putplasčio plokščių, kompleksinių pastatų šiluminės izoliacijos medžiagų, fasadų, stogų, grindų ir pamatų šiltinimo medžiagų gamybos įmone Rytų ir Vidurio Europos rinkose. Projekto rezultatų tęstinumas bus užtikrintas toliau investuojant į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą. Bus plečiama gamybinė bazė, atnaujinami įrengimai, didinamas darbo našumas, produktyvumas ir konkurencingumas.

EPS pramonės kontekstas ir žiedinės ekonomikos tikslai

1998 m. „Jau daug metų esame Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacijos nariai“, - teigia PPA prezidentas Saulius Skrodenis. Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. Dirbame su didžiausiais Europos Sąjungos putplasčio atliekų surinkėjais ir tiekėjais ir faktiškai dalyvaujame ES putplasčio žiedinėje ekonomikoje. Siekiame, kad Lietuva būtų tarp šios srities lyderių.

Putplastis perdirbamas dviem etapais. Iš pradžių jis smulkinamas ir presuojamas, o jo tūris sumažėja nuo 40 iki 90 kartų priklausomai nuo įrangos. Polistireno granulė plius 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Putplastis atsiranda kaip būsimo gaminio forma, kai granules kaitinamos iki 1,5 mm skersmens ir išsiplečia iki 50 kartų. Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiančios savybės. EPS gali būti panaudojamas kuriant naują gaminį, suteikiant jam naują gyvavimo ciklą.

Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatyta, kad nuo 2023 m. visiems - ne tik statybos sektoriaus įmonėms, bet ir gyventojams - bus privalu atskirai rūšiuoti buityje susidarančias statybines atliekas. Būsto remonto atliekos bus draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Šiaurės šalių patirtis rodo, kad EPS atliekų surinkimas ir perdirbimas gali būti pradėtas savivaldybių iniciatyva ir vystomas palaipsniui.

Danijoje EPS atliekų surinkimas yra vykdomas bent 40-oje savivaldybių; gyventojai atskirai rūšiuoja atitinkamas atliekas. Lietuvos regionai taip pat siekia įdiegti panašias sistemas, o EPS ženklinimo piktogramos projektai yra įtraukti į Nacionalinę žiedinės ekonomikos veiksmų programą. Visas Lietuvos statyboms reikalingas putplastis EPS pagaminamas Lietuvoje, tad EPS tiekimo grandinė išlieka trumpa ir žalia.

Tikslinga įmonių politika ir ateities perspektyvos Lietuvoje

Polistireno putplastis laikomas „žaliausia“ iš Lietuvoje naudojamų pagrindinių šiltinimo medžiagų, kadangi jam pagaminti reikia itin mažai energijos, ir jis gali būti lengvai perdirbamas bei panaudotas naujam EPS gaminti. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik statybos produktų kokybei, bet ir ekologiniam pėdsakui per visą gyvavimo ciklą. Atsižvelgiant į ES klimato tikslus, pastatų renovacijos politika siekia didesnio energijos efektyvumo ir žiedinės ekonomikos principų diegimo.

EPS gamyba vykdoma Lietuvos teritorijoje įvairiose vietose, o EPS tiekimo grandinė išlieka trumpa. Perdirbimo procesas vyksta Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre (ARATC), kuris turi kompaktorių ir sugeba suspausti apie 30 tonų putplasčio per metus taip pat įmonėms perdavimui. Surinkta medžiaga „Grigeo Recycling“ sandėliuose Grigiškėse yra perkraunama į vilkiką ir išvežama perdirbimui į „Circleplast“ Kaune. Inovacijų diegimas leidžia viename vilkike išgabenti iki 6 tonų putplasčio, o prieš tai - 0,7 tono iki inovacijos įdiegimo.

Siekdama pokyčių žiedinėje ekonomikoje, Lietuvos institucijos ir pramonės atstovai teigia, kad EPS surinkimas turi būti plėtojamas regionuose, o gyventojai turėtų aktyviai dalyvauti rūšiuojant atliekas savo kiemuose. PPA nariai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir planuoja įdiegti EPS kompaktiatorių tinklą visuose regionų atliekų tvarkymo centruose. Tolimesnis tikslas - atskirti EPS iš bendro komunalinių atliekų srauto, kas skatintų gyventojus rūšiuoti ir prisidėti prie aplinkosauginės naudos.

Techninės ir ekonominės išvados

EPS technologija užima svarbią vietą energijos vartojimo efektyvumo kontekste. Lyginant skirtingų šalių patirtis, EPS turi mažą poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą, o tyrimai rodo, kad EPS yra palankesnis aplinkai nei kai kurios alternatyvos. Britų mokslininkų ir Lenko tyrimai rodo, kad EPS atlieka mažesnį poveikį aplinkai nei kitos šiltinimo medžiagos. Siekiant rinkos žiedinės ekonomikos plėtros, būtina toliau tobulinti rūšiavimą, surinkimą ir perdirbimą.

Šaltiniai ir įsipareigojimai rodo, kad Lietuvos statyboms reikalingas EPS gaminamas viduje šalies ribų, o tiekimo grandinė yra trumpa. Tai prisideda prie mažesnio transportavimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o perdirbimo pajėgumų plėtra skatina ilgesnį produkcijos gyvavimo ciklą.

Įdomūs faktai ir praktiniai aspektai

• EPS plokščių gamybos technologija gali būti diegiama pagal priemonę Regio invest LT+.
• EPS plokščių gamyba Lietuvoje užtikrina trumpą tiekimo grandinę ir didelį žaliavų kilmės aiškumą.
• Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras įsigijo kompaktorių 2020 m. ir 2021 m. suvedė apie 30 tonų putplasčio į perdirbimą.
• Danijoje EPS surenkamas didesniuose regionuose (54 proc. gyventojų), o šalyje jau veikia intensyvi rūšiavimo sistema.
• EPS perdirbimas leidžia gaminti naują EPS, užtikrinant gaminių gyvavimo ciklą ir mažinant naujų žaliavų poreikį.

Be techninių aspektų, svarbu ir socially-ekonominiai faktoriai: finansavimo mechanizmai, politinės iniciatyvos ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Daug dėmesio skiriama renovacijos įstatyminiams ir finansiniams sprendimams, tačiau tikrieji sėkmės veiksniai yra projektavimo kokybė, administravimas ir sprendimų priėmimo nuoseklumas atsižvelgiant į konkretaus pastato poreikius.

EPS praktikos ampavilionė: kaip pradėti ir kokie žingsniai atlikti

1. Siekti integruotos žiedinės ekonomikos principų diegimo renovacijose.
2. Užtikrinti EPS rūšiavimą ir perdirbimą, skatinti gyventojų įsitraukimą.
3. Investuoti į gamybos bazės modernizavimą ir įrenginių naujinimą.
4. Plėsti perdirbamų žaliavų tiekimo tinklą ir partnerystes su įmonėmis.
5. Stebėti ES klimato tikslų pokyčius ir prisitaikyti prie jų per renovacijos planus.

Reziumuojant, EPS plokščių ir kitų šiltinimo medžiagų gamyba Lietuvoje jungia pažangias technologijas, žiedinės ekonomikos principus ir regioninę atsakomybę. Įmonių siekis - būti regiono lyderiais, didinti pridėtinę vertę ir skatinti tvarų vystymąsi per žiedinę ekonomiją, modernizaciją ir įrangos atsinaujinimą.

tags: #polistireninio #putplascio #asociacija