Per metus visame pasaulyje išgaunama per 100 mlrd. tonų išteklių ir net 90 proc. jų tiesiog vieną kartą panaudojus išmetama, nors galėtų būti įvairiais būdais prikelta antram, trečiam gyvenimui, o gal net perdirbama neribotą kiekį kartų. Žiedinė ekonomika jau tampa vis aktualesnė sąvoka tiek verslui, tiek visuomenei. „Circleplast“ vadovas Remigijus Mieliauskas pabrėžia, kad putplastis - puikiai perdirbamas, dažnai vartotojai net nesuvokia jį matantys vos atsikėlę - iš jo pagaminti veidrodžių, paveikslų rėmeliai.
O ir tai, pasak R. Jei kam kyla klausimų, ar putplastis yra perdirbamas, didžiausio Baltijos šalyse putplasčio perdirbėjo „Circleplast“ vadovas R.Mieliauskas siūlo tiesiog apsidairyti savo kambariuose, tikėtina, kad rastume ne vieną ir ne du daiktus, pagamintus iš perdirbto putplasčio granulių. Tai - namų apyvokos daiktai, dekoro detalės, veidrodžiai, pakabos, grindjuostės ir dar daugiau. „Mūsų žaliava -putplasčio atliekos. 95 proc. paruoštos perdirbimui žaliavos atkeliauja iš Europos ir vos 5 proc. iš namų rinkos - Lietuvos.“
Kodėl presavimas - pagrindinis efektyvumo veiksnys
Pašnekovas akcentuoja, kad presavimas - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių putplasčio perdirbimo proceso efektyvumą. „Jei transportuojame nesupresuotą putplastį, įsivaizduokite, kad gabename orą, tai nėra ekonomškai efektyvu, tačiau mes, nepaisant to, putplastį surenkame. Presuoto putų polistirolio tūris sumažėja iki 50 kartų, tai ne tik padidina ekonominę vertę, bet išsprendžia sandėliavimo problemą verslui.“
Užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, putplastį rūšiuoja, tai daro ne tik surinkėjai, bet ir paprasti vartotojai, net prekybos centruose yra įranga, kur žmonės gali atnešti putplasčio atliekas, įmesti ir jas supresuoti. „Circleplast“ per metus vidutiniškai perdirba per 7000 tonų putplasčio atliekų. Polistireninio putplasčio ruošiniai, lakštai, švarus putplastis yra perdirbamas į granules, o iš jų gimsta žaliava, iš kurios gaminama daugybė kasdienių produktų.
Kur mes esame dabar ir ką dar galime nuveikti
„Circleplast“ vizija - perdirbta 100 proc. putplasčio atliekų, tačiau kol kas jis tiesiog nesurenkamas. Būtina paminėti ekologinį akcentą: perdirbant kilogramą putplasčio, palyginti su naujo putplasčio gamyba, sutaupoma 1,8 kg CO2. Pramonės simbiozės svarbą žiedinės ekonomikos kontekste pabrėžė ir „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius: „Pramonės simbiozė kelią skinasi ir Lietuvoje, o verslo lyderiai jau sėkmingai ją taiko savo veikloje.“
Kuriant inovacijas su mokslu, kaip atliekas paversti žaliava, bendradarbiaudami, o ne konkuruodami šalies viduje, galime taupyti išteklius ir džiaugtis ne tik tvaresnėmis pakuotėmis, sumažėjusiu atliekų kiekiu, bet ir mažesniu energijos sunaudojimu, kas šių dienų kontekste itin svarbu. „Circleplast“ aktyviai bendrauja ir dirba su verslais, kurie turi putplasčio atliekų. Padėtis po truputį keičiasi, nors rūšiavimas ir surinkimas kol kas silpnoji grandis. „Svarbu suprasti, kad verslas yra verslas - mes turime dirbti pelningai. Kai mes „vežiojame orą“, didelę dalį „suvalgo“ degalai. Tad, kaip minėjau, putplasčio presavimas - labai svarbus.“
Techniniai aspektai: ką reiškia polistireninis putplastis (EPS)
Polistireninis putplastis - „žaliausia“ iš Lietuvoje naudojamų pagrindinių šiltinimo medžiagų, kadangi jam pagaminti reikia itin mažai energijos ir jis gali būti lengvai perdirbamas ir panaudotas naujam EPS gaminti. PPA nariai naudoja smulkinimo ir presavimo įrangą, kuri leidžia EPS nuopjovas suspausti į blokus ir pateikti juos partneriams Lietuvoje arba užsienyje. Produktas gaminamas būsimo gaminio formoje kaitinant iki 1,5 mm skersmens granules, kurių tūris išsiplečia iki 50 kartų. Išsiplėtęs putplastis turi 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Statybinis putplasnis EPS gaminamas dideliais blokais, kurie paskui supjaustomi.
Pilkojo (neoporo) EPS turi papildomą grafito priedą, kuris suteikia daugiau nei 20% geresnes šilumos izoliacines savybes, palyginti su baltojo EPS tuo pačiu tankiu. Tačiau pilkasis putplastis turi apribojimų: ilgiau veikiamas tiesioginių saulės spindulių gali įkaisti ir deformuotis, todėl reikia vengti tiesioginio saulės poveikio.
EPS taikymas: sienoms, stogams, grindims, cokoliams, pamatams - visur, kur reikalinga šiluminė izoliacija ir mažesnė oro įtaka konstrukcijoms. EPS turi mažą šilumos laidumo koeficientą, plokštumų sukietėjimą bei gerą atsparumą drėgmei ir mechaniniams poveikiams. EPS gamyboje naudojami priedai, tokie kaip heksabromciklododekanas, slopinantys degimą. Degimo sąlygomis EPS gali degti tik esant ugnies šaltiniui, o pašalinus šaltinį, degimas sustoja.
Rūšiavimas, surinkimas ir perdirbimo iššūkiai
Nuo statybos ar remonto darbų atlikto putplasčio būtina pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Lietuvos kontekste ES direktyvų įsipareigojimai skatina atskirti statybines atliekas, įrankiai ir įranga yra pritaikyti rūšiavimui. Danijoje EPS atskirai nuo kitų atliekų jau surenkamas didžiojoje savivaldybių dalyje, o 54 proc. gyventojų įsitraukia į rūšiavimą plastikui.
JTC ir įvairūs tyrimai įspėja: EPS atlieka svarbų vaidmenį aplinkosaugos kontekste, o Lenkijos tyrimai rodo mažą poveikį aplinkai iš išorinių sienų šiltinimo medžiagų. Lietuvoje vis dar būtini pokyčiai rūšiavimo srityje, bet įgyvendinant žingsnius, pavyzdžiui, ženklinimo sistemos diegimą, galima pasiekti didesnį sąmoningumą gyventojų tarpe.
Techniniai duomenys ir savybės
EPS turi 2 proc. polistireno ir 98 proc. oro. Jo šilumos laidumo koeficientas λ dažnai svyruoja apie 0,028-0,043 W/(m·K). Vanduo blogina šilumos izoliacines savybes, todėl vandens įmirkis yra svarbus veiksnys. EPS yra lengvas, atsparus gniuždymui, lenkimui ir smūgiams. Jis gali būti naudojamas kaip plokštės, grindų, stogo, pamatų šiltinimo medžiaga. Gamyboje nekenkia aplinkai: nėra formaldehido, energijos poreikiai palyginti maži, degimas slopinamas priedais, o degimo metu išsiskiria tik nereikšmingos medžiagos, kai šaltinis pašalinamas.
Žvelgiant į ateitį: ekspansija ir saugumas
Polistireninis putplastis gali būti lengvai perdirbamas net iki septynių kartų ir tinka pakartotiniam naudojimui. Teisingai naudojant, įrengiama gaisriniu požiūriu saugi sistema, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Lietuvoje statiniai klasifikuojami į energinio naudingumo klases nuo E iki A++, o plastikinės izoliacijos sluoksniai turi užtikrinti, kad išorės aplinkos poveikis nepatektų į vidines erdves. Akytosios konstrukcijos įrengiant šiltinimo sistemą turi būti užsandarinamos nuo teršalų ir drėgmės, o papildomi masyvūs elementai turi būti tvirtinami prie pagrindo.
Iš kur kilo terminas ir pagrindiniai pavadinimai
Kilus klausimui dėl teisingo pavadinimo, teisingas terminas - polistireno putplastis. Visi pavadinimai veda prie tos pačios termoizoliacinės medžiagos. EPS (Expanded Polystyrene) - anglų kalbos santrumpa, o lietuviškai kartais vartojamas „putplasčio polistirenas“ ar „polistireninis putplastis“. Staigmena - ši medžiaga buvo išrasta vokiečių mokslininkų vokiečių kompanijoje BASF.
Apibendrinantis grynasis vaizdas
Polistirenas yra lengvas, oro kupinas, itin gerai izoliuojantis šilumą ir atsparus daugelio išorės poveikių įtakai. EPS yra svarbus ne tik kaip statybų, bet ir kaip pakuočių bei transportavimo sprendimas. Jo perdirbimas sudėtingas dėl žemos tankio, tačiau tinkamai organizuojant surinkimą ir presavimą, galima pasiekti nuoseklų perdirbimą į granules ir toliau į naują žaliavą. Žiedinės ekonomikos kontekste EPS perdirbimas gali tapti pagrindu mažinti atliekų srautą, sutaupyti energiją ir sumažinti CO2 emisijas, todėl svarbu aktyviai skatinti rūšiavimą, geri pirkimo įpročiai ir verslo bendradarbiavimą.
Etiniai ir praktiniai patarimai gyventojams
- Rūšiuokite putplastį į atskirus konteinerius nuo kitų pakuočių, kai tik įmanoma.
- Prieš pristatant į surinkimo aikšteles, putplastį švariai išvalykite ir supakuokite, kad būtų lengva perdirbti.
- Atkreipkite dėmesį į vietų programas - kai kur ji gali būti priimama prekybos centruose ar savivaldybėse internetu nurodytomis sąlygomis.
tags: #polistirenas #ar #jis #perdirbamas