Polinių pamatų hidroizoliacijos įrengimo technologijos ir medžiagos

Pastebėta, jog mūsų šalyje populiarūs gręžtiniai pamatai. Tokį populiarumą įtakoja greitas montavimas bei žema medžiagų bei darbų kaina, taikant mūsų darbų technologijas gręžtiniai pamatai būna apšiltinti ne tik iš apačios, bet ir iš abiejų šonų, apšiltinimo medžiagos tarpusavyje susijungia, tokiu atveju nelieka jokio šalčio tilto. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas. Gauname taip vadinamus polius, kuriuos sujungia betoninė juosta - rostverkas. Nerekomenduotina naudoti blogos kokybės arba fasadinio polistirolio iki EPS - 70, kadangi dėl vandens sugeriamumo ir mažo tankio, sąveikaudamas su gruntu, laikui bėgant jis suyra.

Vieni iš tvirčiausių pamatų - poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs. Naudojami kai stiprus gruntas yra giliai. Poliai - apskriti arba daugiakraščiai strypai, įgylinti į gruntą. Polinius pamatus sudaro poliai ir juos jungiančios monolitinės sijos ar plokštės, vadinamos rostverku (antpoliu), į kurį paremta viršpamatinė konstrukciją. Būna mediniai, plieniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai poliai. Kalami kas 1,0...1,5 m.

Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai sumažina žemės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), sumažina medžiagų sąnaudą (betono - 40 proc.), nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų. Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kietą gruntą, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastatą dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto. Pagal gamybos metodą ir įkasimą į gruntą poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte (išgręžtuose kanaluose).

Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų - ant gręžtinių dėti juostinius. Tai gana brangu, prisideda daug žemės darbų, reikia taisyklingai įrengti hidroizoliaciją, ventiliaciją, ir daugybę kitų darbų , kurie užima daug laiko. Išoriškai juostiniai pamatai mažai kuo skiriasi nuo gręžtinių. Šiuos pamatus rinktis rekomenduojame statant sunkesnės konstrukcijos pastatus bei pastatus su rūsiu.

Įrengiant juostinius pamatus, jų sienas būtina apšiltinti bei padengti hidroizoliacija. Jei pasirinktame sklype aukštas gruntinių vandenų lygis būtinas drenažas. tai šiek tiek ilgiau laiko trunkantis statybos procesas, kadangi reikia atkasti gruntą norint sudaryti patogų priėjimą iš visų pamato pusių, sumontuoti klojinius, surišti armatūros karkasą. Juostiniai pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji. Jei statybai bus naudojamos sunkios medžiagos, tarkim plytos ar blokeliai, verta rinktis monolitinius pamatus, jei lengvesnės medžiagos, tokios kaip rąstai, karkasas, pakaks ir iš betoninių blokelių suformuoto pamato. Monolitinių pamatų įrengimui sugaištama daugiau laiko, todėl dažniau renkamasi surenkamus pamatus iš betoninių blokų.

Juostinių pamatų konstrukcija susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninio pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu būna ir rūsio siena. Pamato padas, keičiant jo įgilį gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1:2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1:3 nerišliems gruntams. Vykdant žemės darbus dažniausiai turi būti paruoštas pamato pagrindas - smėlio, stambaus žvyro pagrindas, kuris labia gerai sutankinamas (tankinamas ne didesnis nei 200mm storio sluoksnis). Aišku vėl reikia atsižvelgti į grunto savybes, juostiniai pamatai pasiteisina, kai laikantysis gruntas yra tvirtas ir yra negiliai.

Plokštuminiai pamatai, tai vientisa nešanti pamato konstrukcija įlieta į specialias putplasčio formas, kurios visiškai izoluoja pamatinę plokštę nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Gruntas specialaus paruošimo budu tampa nekilsnus. Tokiu būdu išvengiama šalčio tiltų, įšalo bei pamato deformacijų. Plokštinių pamatų įrengimo metu atliekama itin nedaug žemės darbų, nuimamas yra tik augalinis žemės sluoksnis, o aplink statybas esantis gerbūvis išlieka nesudarkytas. Toliau įvedamos visos komunikacijos (nuotekų, vandentiokio, elektros įvadai), klojamas neaustinės geotekstilės paklotas ant kurios iki reikiamo tankio bei storio į grunta yra sutankinamas žvyro ir skaldos sluoksnis. Vėliau surenkamos specialios plokštinių pamatų putplasčio formos, dedama polietileno plėvelė, dviem sluoksniais surišama armatūra, išvedžiojami visi santechnikos taškai, išvedžiojamas pasirinktas grindinis šildymas (elektrinis, įprastinis vandeninis arba orinis), kartu grindyse gali būti įrengiamas ir šildymo elementas, vėliau išliejama vientisa betoninė plokštė (juodgrindės). Tai bene vienintelė pamatų rūšis, kurios vientisa laikanti monolitinė plokštė neturi jokio sąlyčio su gruntu, bei turinti aukštą šilumos varžos vertę. Šių pamatų šiluminė varža R gali siekti 9,7 (R=9,7m2 K/W) ir daugiau. Kiekvienas pamatų tipas turi daugybę skirtingų techninių niuansų, mechaninių savybių, statybos būdų ir t.t. Tačiau turi ir bendrų savybių, visi pamatai atlieka statinio pagrindo ir apkrovos funkciją, kitaip sakant atlaiko pastovias ir nepastovias apkrovas iš viršaus - perdangas, sienas, stogą, nepastovias - žmones, mašinas, įrengimus, kurie nuolat keičia padėtį. Pamatus veikia ir fizikiniai gamtos veiksniai, šaltis, šiluma, vanduo, todėl montuojant pamatus reikia nepamiršti jų termoizoliacijos ir aplinkinio grunto drenažo. Tad universalaus būdo, tinkamo visiems, nėra.

Patarimas: Netaupykite pamato sąskaita. Daugiau apie tai, kokias statybos priežiūros paslaugas teikiame, rasite paslaugų puslapyje. Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Apšiltintos plokštės leidžia įrengti grindinį šildymą ir platus vandens bei elektrinių inžinerinių sistemų derinimas.

Monolitiniai plokštuminiai pamatai pastatą laiką visa plokštuma, o ne atskirais segmentais, todėl išlaiko puikų šiluminį efektyvumą. Daugelyje praktikų plokštuminiai pamatai vadinami aukštų energijos klasės sprendimais, kai naudojama specialiai suprojektuota plokščių iš Finnfoam technologijos, užtikrinanti izolaciją nuo grunto. Plokštuminiai pamatų sprendimai dažnai įtraukiami į pasyvių namų projektus.

Kiekvienas pamato tipas turi daugybę techninių niuansų, mechaninių savybių, statybos būdų ir t.t. Tačiau pagrindinės savybės išlieka: pamatai turi atlikti statinio pagrindo ir apkrovos funkciją, atlaikyti pastovias ir nepastovias apkrovas, užtikrinti hidroizoliaciją ir termoizoliaciją bei sukurti sąlygas tinkamai ventiliuoti rūsius ar poilsio zonas. Pamatus veikia drėgmė, šaltis, vanduo, todėl hidroizoliacijos ir drenažo įrengimas yra kertiniai žingsniai. Mūsų praktikoje rekomenduojama dviejų sluoksnių hidroizoliacijos sistema: pagrindinis hidroizoliacijos sluoksnis - mastika, o kritinėse vietose - klijuojamos juostos. Dauguma hidroizoliacijos gedimų kyla ne dėl medžiagos kokybės, o dėl montavimo klaidų.

Inžineriniai skaičiavimai ir geologiniai tyrimai yra būtini norint pasirinkti tinkamiausią pamatų tipą sklype. Pamatų projektavimas turi būti įvertintas vadovaujantis gruntinio pagrindo savybėmis ir įšalimo gylio tyrimais. Žiemą būtina atlikti papildomus drenažo ir apsaugos nuo įšalo sprendimus, o vasarą - užtikrinti optimalų hidroizoliacijos sluoksnį. Jei planuojama statyti rūsį ar sunkias konstrukcijas - poliniai pamatų sprendimai dažnai tampa tinkamiausiu pasirinkimu.

Taikant polinius pamatų sprendimus, svarbu užtikrinti kokybišką rostverko įrengimą, o po rostverku - sutankinti gruntą ir įrengti reikalingą drenažą. Specialūs šiluminiai sprendimai, tokie kaip hidroizoliacijos poreikiai po rostverku, gali užtikrinti ilgalaikį pamatų stabilumą net ir blogesnių gruntinių sąlygų atvejais. Prieš pradedant darbus būtina atlikti geologinius tyrimus, nustatyti gruntinių vandenų lygį bei gruntinio pagrindo stabilumą. Šie duomenys lemia pamatų įgilinimą, polių skaičių ir jų ilgį.

Taip pat svarbu prisiminti, kad pamatų hidroizoliacija ir šilumosizoliacija yra ilgalaikiai investicijų sprendimai. Senų namų patirties įžvalgos rodo, kad būtina užtikrinti tinkamą cokolio apsaugą, hidroizoliaciją ir šilumos izoliaciją žemiau pagrindo bei aplink perimetrą. Diegiant polinius pamatus, reikia įvertinti galimybę įrengti šilumos barjerą, užtikrinant minimalų šalčio tiltelį ir tinkamą persidengimą su rūsiu ar gruntinėmis konstrukcijomis.

Galiausiai - finansai ir planavimas. Juostiniai, poliniai ir plokštuminiai pamatai turi skirtingas kainas ir laiko sąnaudas. Prieš skaičiuojant projektą būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, nužymėti kontūrus ir įvertinti grunto savybes. Numatoma, kad nulinio ciklo darbai truks tam tikrą laiką priklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų, o statybos kaina gali kisti priklausomai nuo pamato tipo, sklypo reljefo ir gruntinio vandens lygio.

Praktiniai įvertinimai ir rekomendacijos

Kiekvienas namas turi būti projektuojamas individualiai. Jei pamatai yra gilūs arba dirbama su sunkiaisiais statiniais, monolitiniai gelžbetoniniai pamatai su plokšte dažnai yra optimalus sprendimas. Jei pageidaujama greito įrengimo ir mažiau žemės darbų, poliniai pamatai su rostverku gali būti tinkami, tačiau reikia įsitikinti, kad šie pamatai bus tinkamai izoliuoti ir hidroizoluoti. Dažnai rekomenduojama įrengti drenažą 100 mm žemiau pamato ir užtikrinti nuolatinę hidroizoliaciją bei cokolio apsaugą. Drebėjimas, įšalas ir gruntinio vandens lygis turi būti įvertinti, kad išvengti šalčio tiltelių ir užtikrinti ilgalaikį namo stabilumą.

Nors Lietuvoje rasite įvairių technologijų ir sprendimų, svarbiausia - pasirinkti tinkamiausią pagal gruntą, klimato sąlygas ir statomo pastato paskirtį. Dėl tiksliaus sprendimo įvertinimo būtina konsultuotis su pamatų inžinieriumi ir atlikti geologinius tyrimus. Nesutelkite dėmesio tik į trumpalaikes kainas - ilgalaikė pamatų kokybė lemia namo ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą.

Planuodami statybas, nepamirškite įvertinti, ar jūsų sklypo gruntas leidžia naudoti plokštuminius pamatus, ar reikalingi juostiniai ar poliniai sprendimai. Svarbiausia - tinkamai įvertinta gruntinė aplinka, teisingas hidroizoliacijos ir šilumosizoliacijos derinys bei profesionalus montavimas. Kiekvienam projektui parenkamas individualus sprendimas, kuris užtikrina pastato stabilumą, energinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

tags: #poliniu #pamatu #hidroizoliacija