Darbo uždaviniai: ištirti policijos darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų psichosocialinius rizikos veiksnius ir tyrimo metodiką vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose. Anketą sudarė 43 klausimai, raštu vyko 2008 m. spalio-gruodžio mėnesiais, anoniminė anketinė apklausa. Išdalyta 690 anketų, atmestos kaip netinkamai užpildytos, N=447. 339 vyrai, 108 moterys. Respondentų amžius 21-55 m. Naudotos programos: Microsoft Excel XP, SPSS 15.0 for Windows.
Apžvalga apie tyrimą ir jo pagrindiniai duomenys
Rezultatai atskleidė, kad 13,2 proc. policijos pareigūnų patiria psichologinį terorą darbe, o didelė dalis prisiduria prie streso darbo vietoje. 37,7 proc. patiria sunkų, sudėtingą darbo pobūdį, o 29,3 proc. dirba naktimis. 58,0 proc. vertina savo sveikatą kaip vidutinišką arba gerą, o 3,3 proc. - kaip blogą. Padidėjusi rizika susijusi su darbo stažu, kuriuo metu psichologinis teroras gali būti pastebimas ankstyvosiose karjeros stadijose (1-5 m).
Narystės regionuose ir vietovėse situacija įvairesnė: šalyje trūksta policijos pareigūnų, regionuose - prasčiausia padėtis, kai kur komisariatuose trūksta net pusės etatų. Akmenės rajono policijos komisariatas yra vienas iš tų, kur pareigūnų trūkumas jaučiamas labiausiai (laikinas laisvas kas antras etatas). Taip pat pastebima, kad jaunimas retai renkasi policijos profesiją dėl atlyginimų ir darbo sąlygų. Telšių apskričiai priskirtinos dalies trūksta 45 proc. pareigūnų, o situacija geresnė Kelmėje.
Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliktas anonimine anketine apklausa vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose. Anketos sudarytos iš 43 klausimų, duomenys renkami raštu. Respondentai - 447 policijos pareigūnai (339 vyrai, 108 moterys), amžius 21-55 m. Duomenys apdoroti Microsoft Excel XP ir SPSS 15.0 for Windows programomis.
Rizikos veiksniai ir jų įtaka
Psichologinis teroras darbe ir stresas laikomi pagrindiniais rizikos veiksniais. Mikroklimatas ir diskomfortas darbo vietoje, įskaitant naktinį darbą ir ilgas pamainas, daro įtaką pareigūnų savijautai ir darbo efektyvumui. Tyrimo duomenys rodo, kad darbo stažas (1-5 m) išryškina didesnę psichologinio teroro tikimybę, o nuolatinės naktinės pamainos prisideda prie psichosocialinių įtampų.
Regioniniai skirtumai rodo, kad finansiniai ir infrastruktūriniai veiksniai bei atlyginimų lygis daro įtaką pareigūnų motyvacijai. Pavyzdžiui, kai kuriose teritorijose planuojama įgyvendinti priemones, skirtas jauniems žmonėms patraukti policininko profesijai (atvirosios durys, stipendijos, vienkartinės išmokos ar parama būstui įsigyti). Tačiau norinčių stoti į mokyklą skaičius yra ribotas, o kai kuriems jauniems žmonėms klaidingas įspūdis apie darbą policijoje gali atbaidyti.
Tarptautiniai kontekstai ir rekomendacijos
Europos policijos konfederacijos (EuroCOP) atlikta apklausa parodė, kad policijos pareigūnai daugelyje šalių kenčia nuo streso, depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei potrauminio streso sindromų. Lietuvos tyrimo kontekste visos šios problemos rodo, kad policijos sveikatos ir saugumo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai: aprūpinimas, mokymas, medicininė ir psichologinė pagalba, profilaktika ir teisinės apsaugos garantijos.
EuroCOP rekomenduoja: suteikti vienodas sveikatos ir saugos teises kaip kitų profesijų darbuotojams; užtikrinti privalomus saugos mokymus (ne rečiau kaip kartą per metus) su pirmosios pagalbos ir rizikos suvokimo modulių įtrauktimi; įvesti finansinio saugumo programas pareigūnams po sužeidimų; užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir aprūpinimą. Taip pat minima būtinybė plėtoti bendra ES policijos kultūrą ir didinti bendradarbiavimą tarp šalių.
RVIS sistema ir ateities plėtros kryptys
Rizikos valdymo informacinė sistema (RVIS) kuriama pagal projektą „Teisingumo grandinės darbo kokybės gerinimas ir kompetencijų stiprinimas, siekiant apsaugoti smurto šeimoje ir dėl lyties aukas“ Nr. LT06-3-VRM-TF-001. Projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo 2014-2021 m. programos. RVIS bus sukurta remiantis policijos ekspertų analize ir rizikos valdymo principais, naudojant šiuolaikines informacinių technologijų priemones.

Prieš keliasdešimt metų įvykiai ir duomenys rodo, kad reikšmingas vaidmuo tenka politinei valiai ir tinkamam ES teisės aktų įgyvendinimui. EuroCOP teigia, kad būtina užtikrinti, jog policijos pareigūnams būtų teikiama būtina medicininė ir psichologinė pagalba visoje ES, o saugos mokymai ir reguliari rizikos suvokimo veikla turi būti įtraukti į darbo kaip nuolatinis procesas.
Be to, būtina sukurti regionines priemones, kurios skatintų jaunimą rinktis policijos profesiją, užtikrinti konkurencingą atlyginimą ir kelių metų įsipareigojimą dirbti regione. Tam galima naudoti stipendijas, vienkartines išmokas ir paramą būstui įsigyti, kartu užtikrinant sveikatos apsaugos ir profesinio mokymo kokybę.
Tyrimo duomenų pagrindu sudarytos rekomendacijos
- Stiprinti darbo sąlygas regionuose - užtikrinti pakankamą pareigūnų skaičių ir gerinti mikroklimatą darbo vietoje.
- Didinti psichosocialinę paramą - teikti nuolatinę medicininę ir psichologinę pagalbą, o mokymus pakartoti ne rečiau kaip kartą per metus.
- Skirti dėmesį jaunimo įtraukimui į policijos profesiją - įdiegti informacines kampanijas, mokymo programas ir bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis.
- Plėtoti RVIS sistemą ir integruoti ją su esamomis informacinėmis platformomis - užtikrinti prieigą prie reikšmingos informacijos operatyviam reagavimui.
- Viešinti ir skatinti platesnį dialogą tarp policijos, sveikatos sektoriaus ir visuomenės - užtikrinti kryptingą informacijos sklaidą ir reagavimą į iškilusias grėsmes.
Rinktinė statistinė santrauka
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| N | 447 |
| Vyrų dalis | 339 |
| Moterys | 108 |
| AMŽIUS | 21-55 m |
| Psichologinis teroras | 13,2% |
| Naktinis darbas | 29,3% |
| Sveikatos įvertinimas | Gera 38,7%; Vidutiniška 58,0%; Bloga 3,3% |