Klijavimas plytelėmis garaže - tai ne tik estetiškas sprendimas, bet ir praktiškas būdas apsaugoti grindis ir sienas nuo drėgmės, cheminių medžiagų ir mechaninių pažeidimų. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, kruopštus pasiruošimas ir tinkamų medžiagų bei technologijų naudojimas leis pasiekti ilgalaikį ir kokybišką rezultatą.
1. Paruošiamieji darbai: pagrindo paruošimas
Kiekvienas pagrindas turi būti patikrintas pagal penkias pagrindines savybes: tvirtumą, stabilumą, švarumą, lygumą ir įgeriamumą. Tai užtikrins tinkamą sukibimą ir ilgaamžiškumą.
Pagrindo tvirtumo ir stabilumo tikrinimas
Pagrindo tvirtumas įvertinamas įbrėžus aštriu įrankiu. Jei pagrindo dalelės lengvai nubyra, tai pagrindas silpnas, jei įbrėžiama sunkiai - pagrindas tvirtas. Jei pagrindas iš medžio ar gipskartonio plokščių nelinksta, jis yra stabilus.
Pagrindo švarumo užtikrinimas
Nuo bet kurio pagrindo būtina pašalinti dulkes, nešvarumus, riebalus, aliejinių dažų, lako, tapetų, klijų likučius bei silpnai besilaikančias detales. Taip pat būtina pašalinti tepalo, senų dažų likučius ir kitus, sukibimą su pagrindu mažinančius nešvarumus.
Pagrindo lygumo ir įgeriamumo vertinimas
Paviršiaus lygumas tikrinamas 2 m aliuminio juosta, pridedant ją skirtingose vietose prie pagrindo ir tikrinant, ar nėra didesnių nei 4-5 mm tarpų. Paprasčiausias pagrindo įsigėrimo vertinimo būdas - išpilti ant jo vandenį ir stebėti, kaip greitai jis įsigeria. Jei vanduo įsigeria greitai, pagrindas gruntuojamas.
Klijų sluoksnis yra nedidelis (2-5 mm), todėl pirmiausia pagrindas išlyginamas. Sienoms išlyginti naudojamas cementinis tinko mišinys, grindims - cementinis skiedinys arba savaime išsilyginantys skiediniai. Jei senos sieninės plytelės tvirtai laikosi ant pagrindo, tai naujas plyteles galite klijuoti nepašalinę jų specialiais klijais.
Norint klijuoti plyteles ant OSB plokščių, pirmiausia reikia plokštės paviršių padengti specialiu gruntu. Jei plytelėmis norite iškloti intensyviai naudojamą patalpą, pvz., koridorių, prekybos salę, banko holą ir pan., ir kurios neeksploatuoti galite tik labai trumpą laiką, naudokite greitai kietėjančius klijus.
Grindys, išklotos plytelėmis, privalo būti tvirtos, neatšokti esant temperatūros pokyčiams, drėgmei, atsparios apkrovoms, smūgiams, cheminiam poveikiui. Svarbus veiksnys yra tinkamas visų sluoksnių parinkimas ir jų tarpusavio parametrų sąveika: šiluminis plėtimasis, kietumas ar plastiškumas.
2. Hidroizoliacija ir gruntavimas
Drėgnesnėse patalpose, tokiose kaip vonios kambarys, dušas, tualetas, virtuvė, skalbykla ir kt., rekomenduojama papildoma apsauga nuo drėgmės. Specialiai tam yra skirta sandarinanti masė. Nuo drėgmės būtina apsaugoti pagrindą, išorines siūles, sanitarinius junginius, vamzdžius, nutekėjimo griovelius.
Sienos iš mineralinių pagrindų ir iš gipso kartono plokščių sandarinamos hidroizoliacine mase. Tai paruošta labai elastinga, vienkomponentė masė. Prieš naudojimą ji gerai išmaišoma. Sandarinti pradedama nuo kampų.
Užteptoje masėje "skandinama" sandarinimo juosta. Ant priklijuotų sandarinimo juostų ir kampų tepamas antrasis hidroizoliacinės masės sluoksnis. Priklijavus visus kampų sandarinimo elementus ir pačią sandarinimo juostą, hidroizoliacinė masė paskirstoma ant likusio paviršiaus, kurį reikia izoliuoti. Masė tepama du kartus.
Grindų pagrindas gruntuojamas voleliu arba teptuku. Esant didelio įsigėrimo pagrindams, gali tekti gruntuoti ir 2 kartus. Jei vanduo įsigeria greitai, pagrindas gruntuojamas gruntavimo emulsija.
Tinka klijuoti plytele ant plytelės. Gruntas sukuria plėvelę, kurios dėka gerai matosi dengiamos vietos. Tinka tik vidaus darbams.
3. Plytelių klijų ir glaisto parinkimas
Klijų mišinio parinkimas priklauso nuo plytelių rūšies bei pagrindo, ant kurio jos klijuojamos. Prieš pradedant darbus, susipažinkite su klijų mišinio naudojimo instrukcija, esančia ant pakuotės. Patikrinkite gaminimo datą, naudojimo laiką bei išvaizdą. Jeigu nesate tikri dėl klijų mišinio tinkamumo naudoti, pavyzdžiui, mišinyje yra gniužulų, nevienalytė spalva ar konsistencija, geriau nenaudokite šio mišinio.
Plytelių klijų klasifikacija leidžia pasirinkti tinkamiausią variantą pagal numatomą apkrovą ir pagrindą:
- K1: skirti vidaus darbams, keraminėms plytelėms ant kurių nėra numatomos didelės apkrovos.
- K2: populiariausi universalūs, elastingi, atsparūs apkrovoms plytelių klijai (C2TE klasė).
- K3: didelio formato plytelėms, ypač elastingi plytelių klijai skirti grindims (C2FES1 klasė).
- K4: universalūs, ypač elastingi plytelių klijai (C2TS1 klasė).
- K5: balti elastingi marmuro ir granito plytelių klijai, tinkami mozaikos plytelių klijavimui (C2TE klasė).
- K6: greitai kietėjantis, elastingi plytelių klijai, nepamainomi atliekant remonto darbus.
Naudojant teptuką ar volelį, gruntu padengiamas grindų pagrindas. Paruoštas klijų skiedinys tolygiai paskirstomas ant grindų plienine dantyta trintuve iš pradžių lygiu trintuvės kraštu, po to paskirstomas paviršiumi dantytu kraštu.
Norint paruošti plytelių glaistą, supilkite sausą mišinį į švarų šaltą vandenį (proporcija 1 kg mišinio 0,3-0,33 l vandens) ir išmaišykite rankiniu arba mechaniniu būdu iki vienalytės masės. Vonios ir virtuvės kambariams rekomenduojame naudoti plytelių tarpų glaistą. Galimas tarpelių plotis 1-25 mm. Tai neblunkantis, elastingas ir greitai kietėjantis glaistas.
Jeigu neturite darbo įgūdžių, naudokite plytelių glaistą siauriems tarpams (1-7 mm). Pasirinkę atitinkamą glaistą, atidžiai perskaitykite jo paruošimo ir naudojimo instrukciją. Atkreipkite dėmesį į reikiamą vandens kiekį.
4. Plytelių klijavimo procesas
Specialūs klijai, kurie jau paruošti naudoti, tepami dantyta mentele (šukomis) vertikalia kryptimi. Klijais ištepti tokį plotą, kokį galima išklijuoti per 10 min. Lanksčias plyteles įspausti į klijus pageidaujamu raštu (standartinis siūlės plotis yra 12 mm).
Kad neišteptumėte jau užklijuotų plytelių, rekomenduojama plyteles klijuoti iš viršaus į apačią. Priklijavus plyteles, iš karto išlyginti siūles sudrėkintu teptuku. Suklijavus lanksčias plyteles, būtina sieną apsaugoti nuo tiesioginių kritulių. Priklausomai nuo aplinkos oro sąlygų, sieną būtina apsaugoti nuo 3 iki 7 dienų.
Keraminių plytelių klijavimas pradedamas lygios medinės juostelės ar aliuminio profilio tvirtinimu prie sienos. Šiam tvirtinimui reikalingas gulsčiukas. Juostelė tvirtinama antros plytelių eilės aukštyje.
Prie gipso kartono sienos plytelės klijuojamos specialiais klijais. Paruoštas skiedinys tolygiai paskirstomas ant sienos plienine dantyta trintuve iš pradžių lygiu trintuvės kraštu, po to paskirstomas paviršiumi dantytu kraštu.
Plytelės pradedamos klijuoti nuo bet kurio kampo apačios, jei iš pažiūros matyti, kad ten turi būti sveika plytelė. Jei pirma plytelė turi būti atpjauta, pradedama klijuoti nuo antros plytelės, jai skirtoje vietoje.
Kampe klijuojama apdailos juostelė su vidiniu profiliu. Parinkus reikiamo aukščio profilį, apdailos juostelė įspaudžiama į klijus ir išlyginama per visą ilgį bei užglaistoma skiediniu.
Priklijuotą plytelę galima koreguoti apie 10 min. Naudojamų klijų konsistencija bei mentelės dantukų dydis turi užtikrinti, kad prispaudus plytelę, klijai sukibtų su 2/3 plytelės pagrindo.
Grindų plytelės klojamos taip pat kaip ir sienų. Akmens masės ar kitų grindinių plytelių klojimas visada pradedamas nuo labiausiai į akis krintančio kampo. Priklijavus keletą eilių, gulsčiuku būtina patikrinti plytelių horizontalumą. Jei yra išsikišusių iš plokštumos plytelių, jos pakalamos guminiu plaktuku.
Paskiausiai plytelės klijuojamos kampuose ir prie angų. Dažniausiai siekiama simetrinio plytelių išdėstymo ant sienos, todėl tokiose vietose plyteles dažniausiai tenka pjaustyti. Toje vietoje, kur plytelė turi būti nupjauta, nubrėžiama linija. Plytelių pjovimo įrankiu per ją daromas rėžis ir plytelė perlaužiama.
Jei plytelės viduryje reikalinga anga, ji gręžiama gręžtuvu su specialiu priedu ir deimantiniu grąžtu arba specialiu volframiniu pjūkleliu. Nerekomenduojama angos daryti replėmis ar panašiais rankiniais darbo įrankiais, nes nukenčia plytelių kokybė.
Išklijavus viršutinę plytelių eilę, atsargiai, nepažeidžiant pirmosios klijuotos plytelių eilės, nuimama apačioje tvirtinta kreipiančioji juostelė. Jei po ja yra prikibusio skiedinio, nugramdykite jį mentele.
Baigus dėti paskutinę plytelių eilę, ties veidrodžiu priklijuojama apdailos juostelė su išoriniu profiliu. Šios juostelės saugo plyteles nuo įskilimo, paslepia nupjautus kraštus, o prie siūlių glaisto bei plytelių spalvos priderinta juostelė yra estetiškas užbaigimas.
Sienų ir grindų sandūroje galima priklijuoti apdailos juostelę su vidiniu profiliu. Vietos, kur sueina skirtingų dangų paviršiai, pvz., siūles aplink sanitarinę įrangą, sienų kampus, sienų jungimąsi su grindimis, taip pat išsiplėtimo siūles, rekomenduotina užpildyti silikoniniu hermetiku.
Peiliu nupjaukite plastmasinį galiuką, o po to ant jo pritvirtinkite aplikatorių. Silikoninį hermetiką įspauskite į siūles su pistoletu. Užpildytą silikoniniu hermetiku siūlę reikia sudrėkinti vandeniu su plovimo priemone, pvz., skysčiu indams plauti, po to su pirštu ar specialiu įrankiu suformuokite siūlės formą. Retkarčiais pirštą reikia sudrėkinti paruoštame tirpale, kad geriau slystų.
Baigus sandarinti siūles, popierinė juostelė pašalinama, o silikoninio hermetiko likučiai pašalinami popieriniu rankšluosčiu.
5. Siūlių glaistymas ir apdaila
Prieš glaistymą tinkamai paruoškite siūles. Jos turi būti vienodo gylio, švarios, be dulkių ir sudrėkintos vandeniu. Paruoštą glaistą gumine trintuve reikia paskirstyti ant plytelių paviršiaus.
Paskirsčius plytelių glaistą ant plytelių paviršiaus, jo perteklius pašalinamas gumine mentele braukiant įstrižai siūlių. Glaisto paskirstymo metu pasistenkite, kad jis giliai ir glotniai užpildytų plytelių tarpus. Šie veiksmai kartojami, kol tarpai visiškai užsipildo. Šio darbo metu reikia vengti tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų.
Po pirminio sukietėjimo galima pradėti valyti plytelių paviršių. Tai atliekama kieta, drėgna su didelėmis poromis kempine ar trintuve su kempine. Rekomenduojama kuo dažniau drėkinti ir skalauti kempines, kuriomis valomos plytelės nuo glaisto pertekliaus. Plytelės plaunamos gerai nusausinta kempine, kuri nuolat turi būti švari.
Galutinis plytelių valymas atliekamas specialiais skudurėliais arba kietomis kempinėmis su smulkiomis poromis. Švariai nuvalius plyteles, siūlių paviršius išlyginamas ir atsargiai perbraukiamas išilgai siūlės.
Siekiant užtikrinti optimalias glaisto kietėjimo sąlygas, naujas siūles reikia saugoti kelias dienas ir po truputį drėkinti. Plytelių tarpus reikia suvilgyti švariu, dažnai keičiamu vandeniu.
Jei plytelės neglazūruotos, jas taip pat patartina impregnuoti specialiu preparatu. Jis nepraskiestas tolygiai tepamas plonu sluoksniu kempine arba teptuku. Reikia stebėti, kad ant plytelės neliktų balučių.
Paskirsčius glaistą grindų plytelių siūlėse, jo likutis pašalinamas su gumine mentele iš pradžių skersai, o po to išilgai siūlių. Glaistant reikia stengtis, kad jis giliai ir tankiai įsiterptų į plytelių tarpelius.
Prieš užpildant tarpus, juos reikia sudrėkinti šlapia kempine. Užpildą tepkite per plyteles ištrižai.
Klijų džiuvimo laikas (kol dar klijus siūlėje galima lengvai išlyginti teptuku) gali būti nuo 5 min iki 24 val., naudojant tuos pačius klijus iš to paties kibiro. Greitai džiūstant klijams, jų paviršiuje susidaro plėvelė, prie kurios plytelės neprilips ir klijai neišsilygins siūlėse.
Jei klijai džiūsta itin greitai: reikia labai skubėti; reikia iš karto kuo stipriau prispausti plyteles; reikia kuo greičiau teptuku išlyginti klijus siūlėse; reikia pastoviai valyti darbo įrankius; reikia klijuoti mažais ploteliais; klijuojant jausite stresą. Todėl reikia pasirinkti tinkamas oro sąlygas klijavimui.
Klijų džiuvimo laikas ženkliai sutrumpėja: esant aukštai aplinkos temperatūrai (virš 20°C); esant mažesniam nei 50% oro drėgnumui; pučiant stipriam vėjui.
6. Ypatumai ir rekomendacijos
Klijavimui pasirinkite palankias oro sąlygas; klijuoti plyteles esant žemesnei oro temperatūrai (>5°C) ir didesniam oro drėgnumui bei kai nėra stipraus vėjo. Vasara geriausia darbus pradėti nuo ankstaus ryto.
Klijuojamą paviršių būtina nugruntuoti. To nepadarius paviršius nevienodai įgeria drėgmę, todėl vietomis klijai pradeda džiūti greičiau ir tai apsunkina klijavimą.
Greitai džiūnant klijams, klijuokite mažesniais ploteliais, kad spėtumėte išlyginti siūles. Lėtai džiūnant klijams galima klijuoti po kelis m² iš karto.
Jei klijai džiūsta greitai, o klijuoti reikia: klijus tepkite storesniu sluoksniu. Tai palengvins darbą tokiomis sąlygomis. Naudokite daug drėgnesnį šepetėlį klijų išlyginimui siūlėse. Tačiau nepersistenkite, nes iš klijų pradės išsiplauti pigmentas ir kai klijai sustings, vietomis matysis nušviesėjimai.
Klijuojant drėgnu, nevėjuotu apsiniaukusiu oru, klijai praktiškai nedžiūna ir darbas tampa lengvesnis. Tačiau turite būti itin budrūs ir pasiruošę greitai uždengti klijuojamą paviršių plėvele nuo galimo lietaus.
Gali būti spalvos ir atspalvių skirtumų, nes naudojamos natūralios žaliavos. Gamintojas užtikrina savo pagamintų produktų kokybę.
Jeigu kyla įtarimų, ar paviršius tinkamas klijuoti plyteles, pirmiausia turite jį išbandyti padengiant mažą plotą.
Priklijavus plyteles, 3-4 dienas apsaugoti nuo bet kokių kritulių. Gamintojas užtikrina savo produktų kokybę bei neatsako, jei plytelės buvo suklijuotos netinkamu būdu ar netinkamu oru.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad plytelių klijavimas garaže reikalauja kruopštumo ir atidumo, tačiau tinkamai atliktas darbas užtikrins ilgaamžiškumą ir estetišką vaizdą.
Eksperto patarimai -- grindų plytelių klijavimas VI filmas
tags: #plyteliu #klijavimas #garaze