Plytelių klijavimas ant putplasčio fasado: išsamus gidas nuo paruošimo iki glaistymo

Pasiruošimas. Prieš klijuojant plyteles, reikia apskaičiuoti matomus langų ir durų Sąramų matmenis. Tik retais atvejais sąramų matmenys atitinka standartinius plytelių matmenis. Todėl reikia atitinkamai pritaikyti tarpus tarp plytelių. Apskaičiuoti bendrieji matmenys taip pat pritaikomi išoriniams kampams.

Darbo eiga. Nustačius aukščius ties sienų kampais, išorinės kampinės plytelės klijuojamos užtepant ir prispaudžiant. „Prispaudimas“ - vidutinio klijų storio išvagojimas dantyta glaistykle ant pagrindo. „Užtepimas“ - plytelės galinės dalies padengimas klijais mentele arba glaistykle. Prieš apdorojant paviršių, reikia nuspręsti, kaip bus jungiami plytelių ruožai. Daugumoje atvejų rekomenduojamas „netvarkingas“ sujungimas su penkiomis plytų galvutėmis kvadratiniam metrui. Galvutė atrodo kaip priekinis visos plytos galas ir klinkerio plytelių atveju yra nupjaunama plytelių pjaustykle arba radialiniu rėžtuku. Glaistymas. Suklijavus klinkerio plyteles ir palaukus, kol išdžius klijai (žr. klijų gamintojo nurodymus), galima pradėti užglaistymą. Siūles tarp klinkerio plytelių, kurių paviršius lygus, galima užglaistyti tepant mišinį ant viso paviršiaus. Rinkoje yra kelių rūšių glaistas, tačiau kai kuriuose yra plastiko ir pigmentų priemaišų. Todėl renkantis glaistą visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gamintoju.

Klinkerio plytelių pasirinkimas fasadui ir jų privalumai

Įprasta, kad mūrinis namas visada atrodo solidžiai. Tačiau dažnai namo konstrukcijai naudojami blokeliai, kurių išorėje palikti neišeis, silikatinės plytos neatrodo pakankamai išvaizdžiai, o keraminių plytų sienos įrengti neleidžia apšiltinimo sprendimai. Tokiu atveju, viena geriausių išeičių yra fasadą apdengti mūrą imituojančiomis plytelėmis. Klinkeris - keraminė medžiaga, gaminama iš specialaus molio su lauko špato ir malto šamoto priemaišomis. Klinkeris taip pat skirstomas į kelias rūšis. Pasak K. Vaserio, ne viskas, kas rinkoje yra pristatoma kaip klinkeris, iš tiesų yra klinkeris. Renkantis klinkerio plyteles, reikėtų žiūrėti ne tik į grožį, bet ir į funkcionalumą. Viena pagrindinių šios medžiagos charakteristikų - drėgmės įgeriamumas.

Nors šios medžiagos plytelių maksimali riba yra apie 5-6%, šis rodiklis vis tiek yra geresnis nei įprastos keramikos. Pagal normas, klijuojant ant EPS plokščių, plytelių įgėrimas negali viršyti 6%. Klinkeris pasižymi atsparumu šalčiui ir spalvos stabilumu. Priežastys, kodėl namo savininkai dažnai renkasi klinkerį, yra dvi: tradicija ir funkcionalumas. Jei bus teisingai padarytas, jis bus ilgaamžiškas ir reikalaus mažiau priežiūros. Laiptams ir terasoms klinkerio plytelės taip pat pasirenkamos dėl patvarumo bei mažo įgėrimo.

Kaip klinkeris prisitaiko prie fasado konstrukcijų

Klijuoti klinkerio plyteles prie įvairių paviršių nėra sunku - jeigu žmogus gali suklijuoti plyteles vonioje ar virtuvėje, jis gali jas suklijuoti ir fasade, bet reikia kruopštumo ir žinoti tam tikrus tvirtinimo skirtumus. Beveik visais atvejais plytelės tvirtinamos ant termosistemų, o apšiltinimui naudojami putplasčiai arba akmens vata. Atsižvelgiant į šias sistemas, svarbu užtikrinti garų cirkuliaciją ir vengti vietų, kur garui yra užtvara.

Ant termosistemos dažnai norima klijuoti plyteles, tačiau egzistuoja ir kitos sienų konstrukcijos. Svarbiausia - užtikrinti, kad užklijavus plyteles, jų tarpai ir sąramos būtų gerai suformuoti, kad nesusidarytų drėgmės problemos. Jei namas turi didelius vėjo režimus ar jūros klimą, galima naudoti specialias smeiges, kurios perforuoja plokštę ir įsmeigimą paverčia tvirtesniu.

Pagrindiniai darbo etapas

  1. Ruošimas paviršiui: švarus, sausas, lygus paviršius, be dulkių ir riebalų dėmių. Esant nelygumams iki 20 mm, juos galima išlyginti tinku ar nuo 20 mm - termoizoliaciniu sluoksniu.
  2. Gruntavimas: giluminis gruntas, kuris sumažina įgeriamumą ir pagerina sukibimą su fasadu, ypač kai tai hibridinė sistema su EPS ar kitomis plokštėmis.
  3. Klijavimas: klijavimui naudokite elastingus, šalčiui atsparius klijus klinkeriui. Tepkite klijus ant sienos ir ant plytelės dantyta mentele. Klijų paviršius turi būti lipnus, plėvelė nesusidariusi.
  4. Plytelių klojimas: pradėkite nuo kampų, durų ir langų angokraškių, laikykitės horizontalinių ir vertikalių linijų; tarpai tarp plytelių - 10-12 mm. Kampinės plytelės klijuojamos pirmiausia.
  5. Siūlių užpildymas: palaukite, kol klijai visiškai išdžius (dažnai 3-4 paros). Tada užpildykite siūles elastingu cementiniu glaistu, kuriuo sumaišius gausite norimą spalvą. Užpildymo metu drėgmė turi būti tinkama, o paviršius turi būti švarus.
  6. Apsauga ir profiliai: tarp plytelių, kampų ir deformacinių siūlių užtikrinkite tinkamą apsaugą - gunakan kampines plyteles kruopščiai ir naudokite nerūdijančiojo plieno profilius.

Klijavimo technika. Dantyta mentele tolygiai paskleiskite klijų sluoksnį ant nedidelio sienos ploto, kurį spėsite užklijuoti per 10-15 minučių. Tada lygiai padėkite plytelę, nedideliais judesiais patraukdami į šalis, kad išsiplėstų oro išsiskyrimas. Kvadratinio metro plokštėms dažnai rekomenduojamas 10-12 mm siūlių plotis. Plyteles klijuokite taip, kad 100% paviršiaus priliptų prie pagrindo, o tarpai būtų vienodi. Jei naudojamos kampinės apdailos plytelės, jos klijuojamos pirmos. Pašalinus klijų likučius nuo lygių plytelių, paviršių nuvalykite drėgna kempine.

Plytelių glaistymas ir siūlių apsauga

Plytelių tarpus galima glaistyti tik visiškai išdžiūvus klijams, bet ne anksčiau kaip po trijų parų. Siūlės turi būti švarios ir sausos, be skiedinio likučių. Rekomenduojamas siūlės plotis - 8-12 mm; mažesnėms plytelėms galima rinktis siauresnes siūles, bet ne mažiau nei 6% viso ploto. Galima glaistyti elastingu cementiniu glaistu norimos spalvos, ypač naudinga drėgnoje ir porėtoje vietoje. Jei porėtos plytelės, patartina jų paviršių drėkinti vandeniu prieš glaistant. Glaistyti būtina taip, kad siūlė būtų visiškai užpildyta ir be tarpo, o plytelių paviršius liktų švarus. Dirbant lauke, reikalinga apsauga nuo skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių ir lietaus, o kietėjančiam glaistui - tam tikra priežiūra.

Kampų ir deformacinių siūlių apsauga, papildomi patarimai

Kampiniai ir deformaciniai siūlių įrengimai yra būtini norint išvengti problemų dėl temperatūrinių išsiplėtimų. Planavimas yra raktas į sėkmingą darbą kampuose: tiksliai išmatuokite erdvę, paruoškite kampines plyteles ir išpjaukite jas taip, kad jos glaudžiai priglustų. Dažniausia kampų technika - 45 laipsnių kampu išpjovtos plytelės, kuri leidžia suformuoti vientisą išvaizdą. Prieš klijuojant apipjautas plyteles, jas išdėliokite šalia ir patikrinkite tinkamumą. Siūlių glaistymas padeda užpildyti tarpus, apsaugoti nuo vandens patekimo ir pagerinti estetiką. Pasirinkite glaisto spalvą, kuri papildytų plytelių dizainą.

Aptariant fasadų su polistirenuklio plokštėmis sistemą, būtina užpūsti oro tarpus sienose. Tai gali sutaupyti iki 30% šildymo išlaidų ir užkirsti kamino efektą. Tinkamai įrengta šiltinimo sistema su klinkerinėmis plytelėmis gali tarnauti daugelį metų.

Praktiški patarimai ir rekomendacijos

  • Rinkitės kokybiškas klinkerio plyteles su nedideliu vandens įgeriamumu.
  • Naudokite elastingus, šalčiui atsparius klijus klinkeriui, skirtiems lauko sąlygoms (dažnai S1 arba S2 klasė).
  • Naudokite specialų, atsparų drėgmei mišinį siūlių užpildymui.
  • Ekspertų patarimai - impregnuoti terasų ar laukų plokštes prieš klijavimą, kad išvengtumėte drėgmės kaupimosi.
  • Glaistyti palanku po 3-4 parų, paliekant pakankamai laiko klijams išdžiūti, ypač lauko sąlygomis.

Kokią plytelę rinktis fasadui ir cokoliui

Renkantis plyteles fasadui ir cokoliui, svarbu įvertinti paviršiaus porų uždarumą, kad vanduo neprasiskverbtų į plyteles. Taip pat atrodo universaliai klinkerio, akmens masės, keraminių plytelių, natūralių akmenų ir kitų rūšių plytelės, kurios atsparios šalčiui, vandeniui ir UV spinduliams. Jei plytelės klijuojamos ant termoizoliacinės sistemos, jų formatas neturi būti didesnis nei 61 cm ir storis iki 2,0 cm, o vandens įgeriamumas turi būti nedidelis (keraminėms plytelėms iki 6 %, natūraliems akmenims iki 7,4 %).

Pagrindiniai paruošimo darbai ir techniniai svarstymai

Paviršiaus paruošimas turi atitikti standartinius reikalavimus klinkerio klijavimui. Tvirtumas, lygumas, gruntas ir švara - pagrindinės sąlygos klijuojant klinkerines plyteles. Įrengiant fasado šiltinimo sistemą, reikia naudoti tinkamus tvirtinimo smeiges, kurios pereina per plokštę, tinką ir į sieną. Plokštės turi būti pritvirtintos taip, kad būtų pakankamai ilgos ir užtikrintos. Tiesa, naujos statybos namams galima klijuoti plokštes be gruntavimo, jeigu klijai gerai sujungia paviršius ir turi gerą sukibimą.

Infografika apie klinkerio plytelių įgeriamumą ir oro tarpų reikšmę

Klinkerio plytelių klijavimas | King Klinker

Kaip paruošti klijuojamą paviršių? Paviršius turi būti tvirtas, stabilus, lygus ir sausas, su minimaliu nuolydžiu. Jei yra didesnių nelygumų, juos galima išlyginti tinku arba termoizoliaciniu sluoksniu. Po paruošimo paviršiai turi būti gruntavimi giluminiu gruntu Spezialhaftgrund, o drėgni paviršiai turi būti išdžiovinti.

Paskutinės mintys apie klinkerines plyteles fasadui

Klinkeris - ilgaamžė, estetiška ir praktiška fasado apdailos medžiaga, kuri, tinkamai priklijuota, gali tarnauti dešimtmečius. Ji derinama su kitomis dailylentėmis ar tinku, o jos natūralus paviršius suteikia šilumą ir jaukumą namuose. Tačiau siekiant išvengti drėgmės ir laikui bėgant atsirandančių pažeidimų, būtina laikytis visų praktinių rekomendacijų: tik kokybiškos plytelės, tinkami klijai, glaistas ir kruopšti technologija klijavimo bei siūlių užpildymo procesos.

tags: #plyteliu #klijavimas #fasade #ant #putplascio