Klijavimas yra vienas iš esminių statybų ir remonto darbų, atliekamų įvairiose srityse. Planuojant klijuoti plyteles, tvirtinti medžio ar stiklo detales, o gal net metalo konstrukcijas, itin svarbu tinkamai pasirinkti klijus. Pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių: klijuojamo elemento, medžiagos, ant kurios bus klijuojama, ir aplinkos, kurioje bus naudojami klijai.
Plytelių klijai yra esminis faktorius, nulemiantis, ar plytelių danga bus patvari ir ilgalaikė. Rinkdamiesi klijus, įvertinkite ne tik jų kainą, bet ir techninių savybių tinkamumą konkrečiai situacijai. Kiekvienai plytelių rūšiai reikalingi atitinkami klijai; skirtingi klijai naudojami šildomoms grindims, lauko ir vidaus sąlygomis, vieni klijai yra plonasluoksniai, kiti storasluoksniai.
Plytelių klijų klasifikacija ir žymėjimai
Ruošiantis klijuoti plyteles, svarbiausia žinoti, kokias plyteles ir ant kokio pagrindo klijuoti. Dėl skirtingos paskirties (sienoms ar grindims, vidui ar laukui, drėgnoms patalpoms ar sausoms ir pan.) naudojamos skirtingo tipo, dydžio ir medžiagos plytelės. Taip pat svarbu ir ant kokio pagrindo (viduje ar išorėje, ant betono ar senų plytelių, ant plokštės ar medienos, šildomos grindys ar ne ir pan.) klijuosime. Iš pirmo žvilgsnio sunkoka susigaudyti, tiesa? Laimė, kad tokiems klijams yra sukurtas standartas ir atitinkamas žymėjimas, kuris padeda geriau suprasti, kuriuos klijus turėtume pasirinkti.
Plytelių klijų klasifikacija grindžiama keliais parametrais:
- C - cementiniai klijai.
- 1 - standartinės kokybės klijai, kurių sukibimo jėga su pagrindu yra virš 0,5 MPa.
- 2 - didesnius reikalavimus atitinkantys klijai, kurių sukibimo jėga su pagrindu yra virš 1 MPa. Jums prireiks šių klijų, jei klijuojate mažo įgeriamumo, vidutinio ar didesnio formato (virš 60x60 cm) plyteles ir/arba joms teks atlaikyti dideles apkrovas (pvz., svorio, temperatūros, drėgmės ir pan.).
- S1 - klijų elastingumą nurodantis žymuo. Priklausomai nuo to, kokios plytelės ir kur klijuojamos, reikėtų rinktis ir klijų elastingumą: sausose patalpose keraminėms plytelėms tiks paprasti plytelių klijai, mažai įgeriančioms akmens masės plytelėms - padidinto elastingumo, o klijuojant lauke, pvz.
- T - slydimą žyminti kategorija (sieninėms plytelėms ne daugiau kaip 0,5 mm). Ši kategorija svarbi klijuojant plyteles ant sienų, ypač didesnių matmenų ar sunkesnes.
- E - ilgesnio klojimo trukmė. „Sušukavus" klijus, plėvelė ant jų neužsideda iki 30 minučių. Tai ypač aktualu klijuojant didelius plytelių plotus.
- F - greitai stingstantys klijai.
Renkantis plytelių klijus svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius kriterijus: plytelių dydį, eksploatacijos vietą ir sąlygas, plytelių medžiagą, darbų atlikimo terminus, paviršių, ant kurio bus klijuojamos plytelės.
Įvairių tipų klijai ir jų panaudojimas
Yra daug įvairių plytelių klijų, kurie naudojami priklausomai nuo to, ar plytelės yra keraminės, ar akmens masės, ar klinkerio, koks jų dydis ir kur jos bus klijuojamos, t. y. lauke ar viduje, drėgnoje ar sausoje patalpoje.
Kontaktiniai klijai - tai greitai džiūstantys, tirpiklio pagrindu pagaminti klijai, tepami ant abiejų klijuojamų paviršių. Prieš suspaudžiant abu paviršius, jie turi išdžiūti (turi išgaruoti tirpiklis). Tokio tipo klijus galima naudoti ant įvairių medžiagų, įskaitant medieną, metalą, plastiką, gumą ir net audinius. Jie gali būti naudojami statybų pramonėje stalviršiams, spintelėms ir baldams montuoti. Taip pat kontaktiniai klijai puikiai tinka DIY (angl. Do It Yourself) projektams, tokiems kaip batų, rankinių ir kitų odos gaminių taisymas, rankdarbiai. Naudojant kontaktinius klijus, svarbu dirbti gerai vėdinamoje vietoje ir atidžiai laikytis gamintojo nurodymų.
Montažiniai klijai yra skirti klijuoti medžiagas ar daiktus, kuriems tenka didelė apkrova, pavyzdžiui, baldams, veidrodžiams, taip pat įvairiems plyšiams užpildyti ir sandarinti.
Epoksidiniai klijai sudaro 2 komponentai (derva ir kietiklis), pasižymintys išskirtine sukibimo jėga, universalumu ir dideliu patvarumu. Klijai yra atsparūs vandeniui, karščiui ir cheminėms medžiagoms, todėl yra patikimas pasirinkimas įvairioms reikmėms. Epoksidiniais klijais galima tarpusavyje klijuoti įvairios paskirties medienos, metalo, akmens, plastiko, stiklo, keramikos gaminius. Šio tipo klijai dažnai naudojami statybose ir medienos apdirbimo srityje, taip pat laivų bei orlaivių gamyboje. Kartais jais yra taisomi keramikos ar stiklo gaminiai. Dėl savo skaidrumo, epoksidiniai klijai leidžia darbą atlikti itin kruopščiai ir estetiškai.
Poliuretaniniai klijai pasižymi labai didele sukibimo jėga. Tinkamas medienos klijų pasirinkimas gali turėti didelės įtakos jūsų atliekamo projekto patvarumui ir ilgaamžiškumui. Yra 2 pagrindinės medienos klijų rūšys: PU (poliuretano) klijai ir PVA (polivinilacetato) klijai. Pirmieji užtikrina puikų sukibimo stiprumą ir idealiai tinka naudoti lauke, o PVA klijai yra labiausiai paplitęs ir prieinamas pasirinkimas, tinkamas naudoti patalpose.
Geliniai plytelių klijai išsiskiria struktūrine, elastinga formule ir tiksotropinėmis savybėmis. Gelio technologija užtikrina puikų sukibimą, galimybę dirbti tiek kaip tirštesniu, tiek kaip skystesniu mišiniu, visišką plytelės nugarėlės padengimą ir atsparumą deformacijoms. Geliniai klijai ilgiau išlieka darbinės konsistencijos, lengvai pasiskirsto, gerai laiko plyteles ant sienos be slinkimo. Tai ypač aktualu montuojant didelio formato plyteles, kur reikia laiko korekcijoms ir visiško kontakto.
Klasikiniai cementiniai plytelių klijai naudojami standartinėms sienų ir grindų dangoms, kai pagrindas stabilus, o apkrovos vidutinės. Geliniai ir padidinto elastingumo klijai reikalingi sudėtingesniems paviršiams, tokiems kaip senos plytelės, šildomos grindys, deformuojami pagrindai, balkonai ir terasos.
Akemi epoksidiniai klijai skirti natūralaus ir dirbtinio akmens, granito, marmuro, kvarco ir kitų akmens medžiagų klijavimui bei remontui. Epoksidinė sistema užtikrina labai didelį sukibimą net su drėgnomis, lygiomis ar metalo detalėmis, yra atspari vandeniui ir cheminėms medžiagoms.
Klijų pasirinkimas pagal plytelių tipą ir eksploatacijos sąlygas
Plytelės būna: keramika, terakota, klinkeris, akmens masė, natūralus akmuo, stiklo mozaika. Keraminėms plytelėms geriausia rinktis klijus, pažymėtus C1 klase. Porceliano plytelės yra medžiagos, kurių vandens absorbcija yra labai ribota, jų paviršius yra labai lygus. Norint padidinti jų sukibimą, joms reikalingi klijai, modifikuoti specialiais priedais. Tokie klijai pažymėti C2 simboliu.
Natūraliam akmeniui geriausia naudoti baltus klijus, kurie sumažins paviršiaus spalvos pasikeitimo riziką. Balti klijai taip pat bus geras pasirinkimas klijuojant stiklo mozaiką.
Klinkerio plytelėms klijuoti, reikėtų rinktis specialius klijus, kurių sudėtyje esantis vulkaninis tiufas (trasas) sumažins tikimybę kalkių išsiskyrimui iš klijų.
Labai dideles plyteles, kurių kraštinė yra didesnė nei 60 cm, geriausia klijuoti ypač elastingais klijais, pažymėtais simboliu S1.
Esant būtinybei per trumpą laiką atlikti darbus ir ekspluatuoti plytelėmis klotas grindis, reikėtų rinktis greitai kietėjančius plytelių klijus. Plytelių tarpus glaistyti ir vaikščioti bus galima jau po 6 valandų po suklijavimo.
Visos grindų plytelės tinka ir šildomoms grindims. Klijuojant plytelėmis šildomas grindis būtina naudoti elastingus plytelių klijus.
Pavyzdys: Jūs įrenginėjate vidaus patalpas ir išsirinkote vidutinio dydžio, 30x30cm, gero įgeriamumo keramines, akmens masės ar klinkerio plyteles. Klijuojamas paviršius yra lygus betonas ar gipskartonio plokštės (2 sluoksniai), o didesni temperatūros skirtumai patalpoje nenumatomi. C2TE klasės plytelių klijus galite rinktis nedvejodami.
K2 plytelių klijus (klasė C2TE) nedvejodami rinkitės, jei plytelės yra mažesnio įgeriamumo, normalaus ar didesnių matmenų, t. y. K2 galima naudoti šildomoms grindims.
Norėdami greičiau eksploatuoti grindis, išklotas plytelėmis, net ir labai didelių matmenų ar nepermatomo natūralaus akmens plokštėmis ant lygaus paviršiaus, rinkitės grindų plytelių klijus K3 (klasė C2FES1). Jie puikiai tinka tiek šildomiems, tiek ir lauke esantiems horizontaliems paviršiams (balkonų, terasų grindims), nes dėl skystesnės konsistencijos plytelės padengimas klijais siekia iki 100 proc.
Jei Jūs klijuojate bet kokio dydžio plyteles ar nepermatomas akmens plokštes lauke ir jos patirs tiesioginį aplinkos poveikį, pavyzdžiui, terasoje be stogo ar atvirame balkone arba apdailinate fasadą klinkerio ar akmens masės plytelėmis, drąsiai rinkitės ypač elastingus plytelių klijus K4 (klasė C2TS1). Šie klijai nepakeičiami ir tais atvejais, kai Jūsų turimas pagrindas yra nestabilus - įvairios vandeniui atsparios cemento bei medžio drožlių plokštės, plyteles klijuojant ant kitų plytelių. K4 Ypač elastingi, šalčiui, šilumai ir vandeniui atsparūs plonasluoksniai plytelių klijai.
Priklausomai nuo pasirinktų plytelių rekomenduojami skirtingi glaisto tarpai. Įprastos nepjautos (nerektifikuotos) to paties kalibro 1 rūšies plytelės iš vienos dėžutės gali skirtis iki 2 mm (dažniausiai iki 1 mm). Kuo didesnė plytelė, tuo absoliutus skirtumas tarp plytelių matmenų dėžutėje gali būti didesnis. Todėl sieninėms mažoms ir vidutinėms plytelėms rekomenduojamas glaisto tarpas yra 2-3 mm, didelėms - 3-4 mm, o grindų plytelėms atitinkamai 3-4 mm ir 4-5 mm. Pjautos (rektifikuotos) plytelės yra žymiai tikslesnės, matmenų skirtumai svyruoja iki 0,5 mm ir jos praktiškai visada būna vienodo kalibro, todėl daugumą tokių plytelių, net ir didelių matmenų, gamintojai rekomenduoja klijuoti su 2 mm glaisto tarpu.
Koks yra geriausias plytelių klijai
Pagrindinio skirtumo tarp klijų ir lipalo supratimas
Nors terminai "klijai" ir "lipalas" dažnai vartojami sinonimiškai, jie gali reikšti skirtingus produktus su skirtingomis savybėmis ir panaudojimo būdais. Klijai dažniausiai naudojami statybose ir remonto darbuose, siekiant sujungti įvairias medžiagas, tokias kaip plytelės, mediena, metalas ar plastikas. Lipalai paprastai yra skirti lengvesniems darbams, pavyzdžiui, popieriaus, kartono ar audinio klijavimui.
Tačiau, kalbant apie plytelių klijus, svarbu suprasti, kad tai yra specializuota klijų rūšis, sukurta atsižvelgiant į specifinius reikalavimus, keliamus plytelių klijavimui. Plytelių klijai turi užtikrinti tvirtą sukibimą su įvairiais pagrindais (betonu, gipskartoniu, senomis plytelėmis), atlaikyti drėgmę, temperatūros svyravimus ir mechaninį poveikį. Todėl plytelių klijai nėra tiesiog "lipalas", o sudėtingas cheminis mišinys, pritaikytas konkrečiai paskirčiai.
Ruošimo darbai ir taisyklingas plytelių klijavimas
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuo reikėtų pasirūpinti prieš klijuojant plyteles, - tai tinkamas pagrindo paruošimas. Įsitikinkite, kad tiek grindys, tiek sienos būtų lygios, sausos, nedulkėtos, be muilo ar riebalų dėmių, nes tai pablogina plytelės sukibimą su pagrindu. Taip pat patikrinkite, ar sienos, ant kurių planuojate klijuoti plyteles, nepadengtos vandeniui atspariais dažais. Jei jie tvirtai prikibę, neišvengiamai teks pasidarbuoti metaliniu šepečiu, jas suraižyti ir kruopščiai nuvalyti dulkes.
Plyteles klijuodami vietoje, kurioje bus drėgna ar net šlapia, tinkamai parengę pagrindą, būtinai ištepkite jį hidroizoliacija.
Prieš pradėdami kloti plyteles, įsitikinkite, kad pasirinkote tinkamiausią dantytąją glaistyklę.
Turėkite omenyje, kad aukštesnė temperatūra ir skersvėjis stipriai sutrumpina gamintojo nurodytą koregavimo laiką.
Įrengtos deformacinės siūlės neleidžia plytelėms atšokti ir sutrūkti. Nedidelėse patalpose deformacines siūles atstoja kampuose suformuotos siūlės. Tai vidinių sienų kampų bei sienų ir grindų siūlės. Jos dažniausiai užpildomos silikonu. Drėgnose patalpose rekomenduojama naudoti specialų vadinamąjį sanitarinį silikoną. Tokio tipo silikono sudėtyje yra medžiagų, kurios sumažina pelėsio atsiradimo riziką.
Būdas, kuriuo plyteles priklijuosite prie pagrindo, taip pat turės įtakos jų patvarumui. Jei planuojate įrengimo darbus vidaus patalpose ir klijuosite sienines bei vidutinio ar mažesnio formato grindų plyteles, rinkitės paprasčiausią „floating“ metodą.
Plyteles veikiant kintančiai aplinkos drėgmei ir temperatūrai, kinta ir jų matmenys. Jei perkate nekalibruotas plyteles, geriau formuokite platesnę siūlę. Tokiu atveju dydžių skirtumas bus mažiau pastebimas.
Prieš glaistydami siūles, įsitikinkite, kad iš jų visiškai išvalėte plytelių klijus. Praleidus šį etapą, stipriai nukentės estetinis vaizdas, o klijus šalinant glaistui išdžiūvus prireiktų itin daug laiko.
Plaudami glaistą nuo plytelių, pasirinkite optimalų kiekį vandens. Plaunant pernelyg sausai, ant plytelės paviršiaus gali likti glaisto likučių. Glaistui visiškai išdžiūvus, jį pašalinti nuo gerai įgeriančių plytelių, pvz., klinkerio ar natūralaus akmens, tampa itin sudėtinga. Tačiau ne ką mažesnė blogybė plauti itin dideliu kiekiu vandens. Tokiu atveju iš siūlių glaisto išplaunamas pigmentas ir, išdžiūvus siūlių užpildui, matomi šviesesni ruožai ar net baltų apnašų žymės.
Išklijavus plyteles, klijų likučius reikia valyti tam skirtais valikliais, pvz., Atlas Szop. Kasdienei priežiūrai galima naudoti standartinius plytelių valiklius, o ypač užterštas reljefines plyteles reikia valyti specialiais valikliais, gerai tirpdančiais nešvarumus, pvz., Erol.
Labai įdomus grindų plytelių klijavimo būdas yra 45 °C kampu sienos atžvilgiu. Rečiau pasirenkamas ir kitoks kampas. Tam tinka tiek kvadratinės plytelės, pvz., 45x45 cm, tiek stačiakampės, pvz., 30x60 cm. Privalumas, kad išilgai vaikščiojimo krypties nematysite ištisinių ilgų glaisto tarpų siūlių, suklijuotos plytelės vizualiai atrodys didesnės.
Plytelių klijavimas nėra itin paprastas darbas, nes jam atlikti reikia specifinių žinių ir įgūdžių. Vis dėlto, tinkamai pasiruošus, apsišarvavus kantrybe, kruopštumu ir noru mokytis, įmanoma išklijuoti plyteles, net ir neturint tokio darbo patirties.
