Tikrasis plokštenis (lot. Schlumbergera truncata) - kalėdinis, velykinis kaktusas - populiarus žiemos sezono augalas, garsėjantis ryškiais žiedais. Augalas turi mėsingus, segmentuotus stiebus su suplotais lapais, o vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje žydi vamzdiškais žiedais. Plokštenis yra augalas, kilęs iš Brazilijos atogrąžų miškų. Jį galima pradėti auginti patalpoje bet kuriuo metų laiku, o vasarą persodinti arba perkelti į lauką. Kalėdinis kaktusas - tai džiunglių kaktusas, kurį dažnai manoma, kad prižiūrėti sudėtinga, tačiau iš tikrųjų tai nėra labai sudėtinga. Kalėdiniai kaktusai mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą, o ne intensyvią, kurios reikia dykumų kaktusams. Jei kalėdinį kaktusą apšviesite tiesioginiais saulės spinduliais, jam gali pasireikšti streso požymiai, pavyzdžiui, jis gali tapti tamsiai rudas. Nors plokštenis yra atogrąžų augalas, kuris blogai pakenčia šaltį, svarbu nepamiršti, kad vėlyvą rudenį jai reikia šiek tiek žemesnės temperatūros, kad sėkmingai žydėtų. Paprastai pakanka įprastos kambario temperatūros, nors šiek tiek aukštesnė temperatūra nebus problema. Nors kalėdiniai kaktusai ne taip efektyviai kaip jų dykumų giminaičiai kaupia vandenį savo mėsinguose lapų segmentuose, juos vis tiek reikia reguliariai laistyti, kad išvengtumėte raukšlėjimosi ir lapų kritimo. Nuo pavasario iki žydėjimo pabaigos kalėdiniams kaktusams reikia drėgnos dirvos. Vėliau galima leisti dirvai labiau išdžiūti, tačiau ji niekada neturėtų būti visiškai sausa. Vasarą kaktusą tikriausiai reikės laistyti maždaug du kartus per savaitę, jei jis stovi gerai apšviestoje vietoje, o žiemą gali pakakti laistyti maždaug kas pusantros savaitės. Kalėdiniai kaktusai mėgsta drėgną orą, o tai nenuostabu, nes jie yra tropiniai augalai.
Kokį dirvožemį ir vazoną rinktis
Kokia plokštenis mėgsta dirvožemį? Kalėdiniai kaktusai mėgsta purų dirvožemio mišinį, kuris sulaiko šiek tiek vandens, panašiai kaip jų natūrali buveinė - medžių šakos. Dirvožemio tipas kartais vadinamas „orchidėjų dirvožemiu“ arba „orchidėjų vazonų mišiniu“ ir puikiai tinka kalėdiniams kaktusams, nes yra rūgštus, smėlingas, gerai drenuoja vandenį ir išlaiko šiek tiek drėgmės. Plokšteniui tinka įprastos kambarinių augalų vazonų žemės ir 30 proc. perlito mišinis. Jei reikia geresnio drenažo, į mišinį galite įdėti daugiau perlito arba orchidėjų žievės. Renkantis vazoną kalėdiniam kaktusui, svarbu atsižvelgti į tai, ar augalas bus perlaistomas ar palaistomas. Terakotinis vazonas su drenažo anga yra geras pasirinkimas tiems, kurie linkę perlaistyti, nes taip žemė greičiau išdžiūsta. Plastikinis vazonas yra geresnis, jei nerimaujate, kad gali būti po vandeniu.
Auginimo režimas, priežiūra ir trumpas vadovas žydėjimui
Kalėdiniai kaktusai nepareikalauja daug trąšų, tačiau retkarčiais jos gali būti naudingos. Augimo sezonu (nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos) augalą galima tręšti maždaug kartą per mėnesį. Tačiau kai rudenį pamatysite formuojantis pumpurus, nustokite tręšti. Žiemą tręšti nereikia, nes augalas aktyviai neauga. Genėjimas privers augalą išsišakoti ir jis išaugins daugiau savitų stiebų. Be to, galite saugiai genėti nuo žydėjimo iki vėlyvo pavasario, nepakenkdami augalui. Norėdami genėti kalėdinį kaktusą, tarp vieno iš segmentų stiebus pasukite. Segmentams pašalinti taip pat galite naudoti aštrų sterilizuotą peilį arba žirkles. Per metus galite pašalinti iki trečdalio augalo arba, atsargiau, nukirpti po vieną ar du segmentus nuo kiekvieno stiebo galo. Šiai augalų rūšiai nereikalingas didelis vazonas, ir jums greičiausiai nereikės jo dažnai persodinti į „naujus namus“. Tiesą sakant, jai labiau patinka, kai yra šiek tiek ankšta. Jei pastebėsite, kad žemė per greitai išdžiūsta, tai gali būti ženklas, kad jūsų kalėdinis kaktusas labai stipriai įsišaknijęs ir pavasarį gali tekti padidinti vazono dydį. Jei dar ne laikas persodinti, bet nuo paskutinio kalėdinio kaktuso sodinimo į šviežią dirvožemį praėjo metai ar dveji, jam gali būti naudinga išimti jį iš vazono, kad atsigaivintų. Kalėdinius kaktusus galima lengvai padauginti paėmus keletą segmentų iš esamo augalo ir auginant juos naujoje žemėje. Jei norite padauginti kalėdinį kaktusą, tiesiog paimkite iš kelių segmentų sudarytas atkarpas ir įdėkite jas į žemę. Juos galima įšaknydinti vandenyje, tačiau jie lengvai taip pat įsišaknija dirvožemyje, todėl to daryti nereikia. Norėdami padauginti kalėdinį kaktusą, paimkite 3-4 auginius ir įdėkite į nedidelį vazonėlį. Mėnesį reguliariai purkškite žemę, tada patikrinkite, ar auginiai priešinasi švelniai juos traukdami. Jei auginiai priešinasi, reiškia, kad jie įsišaknijo ir juos galima laistyti įprastu grafiku. Šaknies kaklelio ir šaknų pūvimą skatina per gausus laistymas, daugiausia žiemą, arba nepakankamas dirvos drenažas vazone ar uždarame inde. Pražydęs plokštenis ima mesti žiedus anksčiau laiko. Dažniausiai tai nutinka dėl augalo kilnojimo, sukiojimo žydėjimo metu, ko jis labai nemėgsta. Taip pat kalta gali būti per aukšta temperatūra kambaryje. Plokštenis jautriai reaguoja ir į skersvėjį, tad žiedai gali nukristi, jei augalas stovi vėjo pratraukiamoje vietoje. Jei plokštenis ima vysti, raukšlėjasi - greičiausiai jam trūksta drėgmės. Palaikstykite gėlę, pastatykite indą su vandeniu šalia jos, apipurkškite šiltu minkštu vandeniu. Taip pat augalas gali raukšlėtis auginamas pernelyg intensyvioje saulėje. Dažnai geriausia kalėdinį kaktusą kelias savaites prieš šventes laikyti vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje, pavyzdžiui, garaže ar pastogėje. Tinkamai prižiūrimi plokšteniai gali gyvuoti ir krauti žiedus labai ilgai - net 20-30 metų. Tačiau nesukūrus reikiamų augimo sąlygų, gėlė žydės menkiau, praras savo dailumą, gali susirgti ar žūti.
Žydėjimo sąlygos ir praktiniai patarimai
Kokios sąlygos būtinos, kad kalėdinis kaktusas žydėtų? Svarbiausia nepamiršti, kad šie augalai žydi rudenį ir žiemą, todėl, norėdami paskatinti pumpurų formavimąsi, turite imituoti tokią aplinką patalpoje. Augalas, kuris laistomas minimaliai, laikomas tamsoje ir vėsinamas, rudenį ir žiemą išskleis daugiau žiedų. Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad paskatintumėte kalėdinį kaktusą gausiai žydėti, tačiau gali būti, kad jis žydės ir be jūsų įsikišimo. Norėdami paskatinti kalėdinį kaktusą žydėti, pastatykite jį tokioje vietoje, kur jis ilgesnį laiką bus tamsoje. Dažnai geriausia kalėdinį kaktusą kelias savaites prieš šventes laikyti vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje, pavyzdžiui, garaže ar pastogėje. Pumpurų formavimosi laikotarpiu naudinga leisti viršutiniam dirvos sluoksniui išdžiūti. Žydėjimas dažnai bus pradėtas gruodžio mėnesį, o kai dienos ilgėja po Naujųjų metų, pasitaiko ir velykinio kaktuso žydėjimas. Abu augalai labai panašūs savo išvaizda, tik žiedų forma skiriasi. Tačiau į Europą plokštenis buvo atvežtas XIX amžiaus pradžioje, o šiuolaikinės kultivarai dažnai pažymimi kaip Kalėdinis plokštenis arba Velykinis kaktusas. Tikrasis plokštenis žydi spalio-sausio mėnesiais.
Priežiūra ligų ir kenkėjų atžvilgiu
Perlaistant augalus dažnai pasitaiko grybelinių ligų. Kad išvengtumėte grybelinių infekcijų, venkite perteklinio laistymo. Fuzariozės ir Fitoftora yra du paplitę kalėdinių kaktusų grybai, galintys sukelti stiebo puvinį. Dėl Fuzariozės stiebo puvinio ant stiebo ties dirvos riba susidaro rudos dėmės. Fitoftora stiebo puvinys sukelia šlapią arba vandeniu permirkusį stiebą. Fitoftoros puvinys yra mirtinai pavojingas. Kalėdinis kaktusas gali atsigauti nuo fuzariozės, jei bus pastebėtas pakankamai anksti, tačiau dažnai jį sunku išgelbėti. Kitus kenkėjus ant žiedų, stiebų ir lapų puola tripsai ir erkės, baltasparniniai skydamariai; kurie naikinami cheminiu būdu. Insekticidinis muilas ir sodininkystės aliejus paprastai veiksmingai padeda suvaldyti jų protrūkį. Pažeistos ligos augalo dalys turi būti pašalintos. Plokštenis atsparus kenkėjams, tačiau kartais gali būti pažeidžiamas.
Trumpas kilmės ir rūšių aprašymas
Botoninis vardas Schlumbergera kilęs iš prancūzų kolekcininko Frédérico Schlumbergerio, kuris kolekcionavo kaktusus. Iš tiesų augalas buvo atrastas anglų botaniko Allan Cunningham (XIX a. pr.) ir pirmą kartą išveistas Anglijoje prieš 150 metų. Plokštenis - daugiametis kaktusinių šeimos augalas, augantis ant medžių šakų, kamienų. Natūraliojoje gamtoje plokšteniniai epifitai; jų žiedai dažnai violetinės, raudonos, rožinės ir kitos spalvos.
Populiariausios plokštenio rūšys kambario sąlygomis: tikrasis plokštenis (Schlumbergera truncata) ir brazilinis plokštenis (Schlumbergera russelliana). Kitos rūšys - dvispalvis plokštenis (Schlumbergera kautskyi), ritininis plokštenis (Schlumbergera microsphaerica), opuncinis plokštenis (Schlumbergera opuntioides) ir margažiedis plokštenis (Schlumbergera orssichiana). Žiedų spalvos ir išvaizda labai įvairios, dažnai su žiedais iš ūglių viršūnių, kai kurių rūšių žiedai siekia iki kelias centimetrų ilgio.
Rinktis vietą, temperatūrą ir priežiūrą
Plokštenis mėgsta šviesias vietas, bet vengia tiesioginių saulės spindulių, ypač vasarą. Rytinė ar vakarinė palangė ar vieta toliau nuo tiesioginių spindulių - puikūs pasirinkimai. Vasarą galima išnešti į lauką į pavėsį, tačiau vakare reikalingas grįžimas į vidų dėl šaltos nakties. Žemė turi būti puri, derlinga, drėgna, 5-6 pH rūgštingumas; tinka orchidėjų ar žydinčių augalų gruntelis, o esant noro pagerinti drenažą - percė perlito ar medžio anglies. Tinkamiausia temperatūra yra 18-21 °C; žiemą neerzinkite pažeidžiančios šaltos peržengiant +13 °C. Aggressively staigūs temperatūros svyravimai nerekomenduojami. Oro drėgmė turi būti didelė; lapų purkštimas šiltu vandeniu rekomenduojamas, o sauso oro metu patartina šalia talpą su vandeniu įrengti garo drėkinimą.
Laistymas: plokštenis laistomas kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta, naudojamas minkštas drungnas vanduo. Laistykite iš apačios, o ne viršaus, kad vanduo nepatektų į lapus. Perlaistymas skatina šaknų pūvimą; taip pat svarbu užtikrinti gerą drenažą. Jei augalas pradeda plonuoti, traškėti ir dengti sušalus, galimai reikia sumažinti vandens kiekį arba peržiūrėti šaknų sistemą. Lapų jautrumas sausam orui gali būti blogai, todėl rekomenduojama palaikyti drėgmę ir reguliarią oro drėgmę.
Daigai ir dauginimas: plokštenis lengvai dauginamas stiebo nareliais. Nulaužiami 1-3 nareliai, nuolaužos paliekamos džiūti kelias dienas, tada įdedamos į smėlio durpių mišinį. Daigai pradeda šakotis per 2-3 savaites. Geriausia laistyti palaipsniui, kai įsišaknija. Iš šaknies kaklo ar šaknų puvimo rizika kyla dėl per didelio laistymo ypač žiemą. Taip pat, jei augalas žydi, nepakeiskite jo vietos ar neišmėtykite jo. Po žydėjimo augalui reikia ramybės periodo apie porą mėnesių. Ramybės metu laistymo mažinimas ir vėsesnė vieta skatina pumpurų formavimąsi.
Dažniausios problemos ir jų sprendimai
- Žiedpumpurių praradimas arba žydėjimo prastumas: gali būti dėl per ankšto vazonėlio, per mažos ar per silpnos šviesos, ar neigiamų temperatūrų. Taip pat gali būti priežastis - pernelyg šviesos trukdymas vakare (dirbtinis apšvietimas ilginamas). Patariama daugiau trumpų dienų, mažiau šviesos vakare.
- Raukšlėjimasis ir lapų džiūvimas: dažniausiai dėl per mažos drėgmės ar per žemos oro drėgmės; sprendimas - padidinti aplinkos drėgmę, palaikyti reguliarų, bet nedidelį laistymą.
- Šaknų pūvimas: dažnai dėl per didelio laistymo ar prastos drenažo. Sumažinti laistymą, patikrinti vazono drenažo skylutes ir drenažą, o sunkiausiais atvejais - persodinti į geresnį substratą.
- Kenkėjai ir ligos: tripsai, erkės, kirmėlės. Naudoti insekticidinius muilus, sodininkystės aliejų, mechaninį pašalinimą kenkėjų, ir laikyti augalą toliau nuo užsikrėtusių augalų. Grybelinės ligos (fuzariozė, fitoftorozė) gydomos fungicidais, pažeistas dalis šalinti.
tags: #plokstenio #kilmes #salis