Žalias ir ramus Plokščių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1561 m. Plokščiai pirmą kartą minimi 1646 metais. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau - kitoms giminėms. 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. Carmečiu, iki I pasaulinio karo vadinti Blagoslavenstvu.
Kelių gaidelis t.y. Žalias ir ramus Plokščių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1561 m., o medinės Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokšte tebeskamba 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje. Bažnyčios varpas nulietas Rytų Prūsijoje. Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia pastatyta kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams.
Plokščių - Vaiguvos upelis ir gatvė-upė
Plokščiai - mažas miestukas, bet garsus vienintele Lietuvoje gatve-upe. Unikalus Vaiguvos upelis pasiekęs miestelį natūraliai pereina į upę-gatvę. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Važiuojamoji upės-gatės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas likusiems uždarytas.
Pažintinis takas ir jo būklė
Pažintinis takas susideda iš kelių atkarpų. Tako dalis nuo gatvės-upės iki piliakalnio gerokai apleista ir net sunkiai praeinama. Takas praeitas, su Plokščiais dar kartą susipažinta išsamiai.
Plokščių-Vaiguviškių piliakalnis - aprašymas
Plokščių-Vaiguviškių piliakalnis didokas, aukštas ir gausiai apaugęs eglėmis ir kitais medžiais. Reikia paminėti, jog šis Nemuno krantas gal ir ne taip turistiškai patrauklus, bet išties žavus ir vertas pasiblaškymo/pasivažinėjimo/patyrinėjimo.
Šventaduobė ir vietiniai šaltiniai
Altorėlis ir koplytėlė Šventaduobėje kažkada (XIX a.) buvo mediniai, tačiau greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta - iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Čia galima paragauti šalia trykštančio šaltinio vandens. Sakoma, jis turi ypatingų galių.
Kelionių ir pažinimo galimybės
Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Reikia paminėti, jog šis Nemuno krantas gal ir ne taip turistiškai patrauklus, bet išties žavus ir vertas pasiblaškymo/pasivažinėjimo/patyrinėjimo. Takas praeitas, su Plokščiais dar kartą susipažinta išsamiai.
Luponių senkapis ir piliakalnis (2013)
Istorinis laiko rėmas
Plokščių pirmą kartą minimi 1646 metais. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau - kitoms giminėms. 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. Carmečiu, iki I pasaulinio karo vadinti Blagoslavenstvu.
Kultūrinis paveldas
Medinės Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokšte tebeskamba 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje. Bažnyčios varpas nulietas Rytų Prūsijoje. Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia pastatyta kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams.
| Objektas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Vaiguvos upė - gatvė-upė | Unikalus upelio perėjimas į gatvę, važiuojamoji dalis >0,5 km, gyventojų pasiekimas per upelio vagą |
| Piliakalnis | Didokas, aukštas, gausiai apaugęs eglėmis ir kitais medžiais |
| Šventaduobė | Atnaujintas altorėlis iš lauko riedulių, šaltinis su tariamomis ypatingomis galiomis |
| Bažnyčia ir varpas | Švč. Mergelės Marijos bažnyčia; 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje |
Plokščiai - mažas miestukas, bet garsus vienintele Lietuvoje gatve-upe. Unikalus Vaiguvos upelis pasiekęs miestelį natūraliai pereina į upę-gatvę. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Važiuojamoji upės-gatės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį.
tags: #ploksciu #vaiguviskiu #piliakalnis