Plokštieji stogai, dar vadinami sutapdintaisiais stogais, yra tokie, kurių nuolydis svyruoja nuo 0,7° iki 7°. Jie dažniausiai sutinkami gamyklose, daugiabučiuose ir kituose didesniuose pastatuose. Šiuolaikiniai plokštieji stogai ne tik atlieka hidroizoliacinę ir šilumos izoliacinę funkcijas, bet ir gali būti naudojami kaip papildoma naudingoji erdvė.
Plokštieji stogai skirstomi į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus, o pagal konstrukcijos tipą - į tradicinius ir atvirkštinius. Tradiciniai plokštieji stogai, dažniausiai sutinkami senesnės statybos pastatuose, turi keletą trūkumų. Pagrindinė problema ta, kad hidroizoliacinė danga yra veikiama staigių temperatūros ir atmosferos pokyčių, o eksploatuojant stogą - ir mechaninių apkrovų. Dėl šių priežasčių dangos ilgaamžiškumas yra ribotas.
Anksčiau hidroizoliacijai dažniausiai naudotos ritininės bituminės stogo dangos, populiariausias buvo ruberoidas, kurio armuojanti medžiaga buvo bitume išmirkytas kartonas. Naujesnių dangų armuojantis sluoksnis gaminamas iš tvirtesnių medžiagų, tokių kaip stiklo audinys, poliesteris ar džiutas. Paprasčiausias būdas sutaisyti nedidelius pratekėjimo židinius - užpilti juos šalta skysta bitumine mastika. Tačiau, jei dangos kokybė prasta ar šilumos izoliacija neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, vieno papildomo sluoksnio gali nepakakti. Kokybę galima patikrinti po lietaus: pagal dabartinius reikalavimus vanduo nuo stogo turėtų nutekėti per 2 valandas.
Rekonstruojant tradicinį plokščią stogą, svarbu įvertinti ir garų izoliacijos poreikį. Drėgmė gali skverbtis ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios. Jei garai iš vidaus susikaups ir neturės išėjimo, jie veršis per visas įmanomas vietas, pažeisdami hidroizoliaciją, arba kils per sienas. Vandens garai pašalinami per vandens garų išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksnius, per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius.
Šiais laikais dažniausiai įrengiami atvirkštiniai stogai, kurie yra tinkamesni eksploatuojamiems stogams. Tokiuose stoguose šilumos izoliacijos sluoksnis dedamas virš hidroizoliacijos. Tai apsaugo hidroizoliacinę dangą nuo tiesioginio UV spindulių, temperatūros svyravimų ir mechaninių pažeidimų poveikio, taip užtikrinant didesnį dangos ilgaamžiškumą.
Įrengiant ar atnaujinant plokščiąjį stogą, tikslingiausia įrengti apšiltintą atvirkštinį stogą. Remontuojant tokį stogą, sutvarkoma sena danga, o jei ji ypač pažeista - pašalinama. Silpnai pažeistoje dangoje išpjaunami išsipūtimai, tos vietos išdžiovinamos, uždedamas hidroizoliacinis sluoksnis. Ant hidroizoliacijos dedamas apšiltinantis sluoksnis, o ant jo - filtruojantis sluoksnis (difuzinė plėvelė arba geotekstilė).
Plokščių stogų konstrukcijos tipai ir medžiagos
Plokštieji stogai skirstomi pagal konstrukcijos tipą į vėdinamus ir nevėdinamus, o pagal eksploatavimo pobūdį - į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus.
Tradicinio plokščio stogo konstrukcija (nevėdinamas):
- 1. Gelžbetoninė plokštė
- 2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
- 3. Hidroizoliacija
- 4. Polistireninio putplasčio plokštė (termoizoliacija)
- 5. Vandenį filtruojantis sluoksnis
- 6. Išlyginamasis apkrovą paskirstantis sluoksnis
Atvirkštinio plokščio stogo konstrukcija:
- 1. Gelžbetoninė plokštė
- 2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
- 3. Hidroizoliacija
- 4. Polistireninio putplasčio plokštė (termoizoliacija)
- 5. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)
- 6. Paklotas (plautas žvyras, betoninės plytelės, asfaltas ar armuotas betonas)
- 7. Vėdinamas oro tarpas
- 8. Ryšiai
- 9. Apsauginis lakštas
Žaliasis stogas (atvirkštinio stogo modifikacija):
- 1. Gelžbetoninė plokštė
- 2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
- 3. Hidroizoliacija
- 4. Polistireninio putplasčio plokštė (termoizoliacija)
- 5. Perforuotas duobėtas lakštas ir geotekstilė (geotekstilė klojama virš duobėto lakšto)
- 6. Vandenį drenuojantis sluoksnis (keramzitas, žvyras)
- 7. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)
Žalieji stogai, sparčiai populiarėjanti atvirkštinių stogų modifikacija, turi ilgą istoriją. Reikalavimai šiems stogams skiriasi nuo įprastinių, nes svarbu įvertinti augalų gebėjimą įsiskverbti į mažiausius plyšelius. Drenuojantis sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio, jam tinka keramzitas ar plautas 5-20 mm stambumo žvyras. Žemės substrato storis priklauso nuo augalų rūšies.
Atvirkštinis stogas su papildomu vėdinamu oro tarpu:
- 1. Stogo pagrindas
- 2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
- 3. Sena hidroizoliacija
- 4. Nauja hidroizoliacija
- 5. Polistireninio putplasčio plokštės (termoizoliacija)
Plokščių stogų dengimo technologija ir reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai plokščių stogų konstrukcijoms apima vandens nepralaidumą, tinkamą šilumos izoliaciją, garų difuzijos valdymą, ilgaamžiškumą, priežiūros paprastumą ir atsparumą aplinkos poveikiui.
Plokštieji stogai privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai. Stogo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip 4 valandas po lietaus. Siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4° (2,5 proc.) nuolydis.
Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti trimis būdais: birios medžiagos sluoksniu, termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Anksčiau plačiai naudotos birios medžiagos (smėlis, keramzitas), dabar dažniau naudojamos dvigubos paskirties nuolydinės termoizoliacinės plokštės.
Hidroizoliacinėms stogų dangoms keliami griežti reikalavimai, siekiant užtikrinti maksimalų ilgaamžiškumą. Svarbiausi aspektai - aukštas atsparumas vandeniui, UV spinduliams ir temperatūros svyravimams, atsparumas mechaniniams pažeidimams ir tamprumas.
Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių. Kapitalinio stogo dangos remonto atveju, kai pilnai nuimamas senas hidroizoliacinis sluoksnis, taip pat rekomenduojama įrengti dviejų sluoksnių hidroizoliaciją.
Dengiant stogus ritininėmis bituminėmis prilydomosiomis dangomis, svarbu tinkamai parinkti temperatūrą. Per maža temperatūra lemia nepakankamą dangos sukibimą, o per aukšta - jos perkaitimą. Klijuojant prilydimo būdu, danga kaitinama tokia intensyvumu, kad prieš ritinį tekėtų išsilydžiusio bitumo bangelė, o šonuose susidarytų ne mažiau 5 mm ir ne daugiau 15 mm pločio bituminės masės ruoželis.
Reikalavimai plokščių stogų dangoms:
- 1. Stogo hidroizoliacinė danga turi užtikrinti ilgalaikę pastato apsaugą ir eksploatacinį patikimumą.
- 2. Dangos parenkamos atsižvelgiant į technines charakteristikas, darbų pobūdį (naujas stogas, renovacija, remontas), stogo nuolydį, pagrindą, klimato sąlygas ir naudojamas šilumos izoliacines medžiagas.
- 3. Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija įrengiama iš dviejų pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių su stambiagrūdžiu mineraliniu barstalu viršutiniame sluoksnyje.
- 4. Kapitalinio remonto atveju rekomenduojama įrengti dviejų sluoksnių hidroizoliaciją.
- 5. Esant didesniam nei 2,90 stogo nuolydžiui, kai danga klojama tiesiai ant medinio pagrindo arba šilumos izoliacijos, reikalingos papildomos tvirtinimo priemonės.
- 6. Viršutiniam hidroizoliacijos sluoksniui esant didesniam nei 2,90 nuolydžiui, parenkamos SBS tipo polimerais modifikuotos bituminės dangos su poliesterinio pluošto pagrindu.
- 7. Esant stogo nuolydžiui iki 2,90, rekomenduojama abu hidroizoliacijos sluoksnius įrengti iš polimerinių-bituminių dangų su poliesterinio pluošto pagrindu.
Plokščiojo stogo konstrukcijos turi būti projektuojamos ir įrengiamos taip, kad atliktų savo funkcijas esant įprastoms temperatūroms (nuo -30°C iki +80°C). Pastatų energinės klasės A, A+ ir A++ plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius.
Vėdinimo svarba plokščiuose stoguose
Vėdinimo kaminėliai leidžia pasišalinti drėgmei ir saugo stogo dangą nuo išsipūtimo. Stogo dangoje išpjaunama apvali skylė pagal kaminėlio diametrą. Jei senos statybos daugiabučių stogo konstrukcijoje yra oro tarpas tarp perdangos plokštės ir termoizoliacinės plokštės, prieš šiltinant ir klojant naują hidroizoliacinę dangą, būtina sudaryti sąlygas susikaupusiai drėgmei pasišalinti. Tam naudojami laikini elektriniai ventiliaciniai kaminėliai, papildomi vėdinimo kaminėliai, vėdinami parapetai, sena danga perforuojama.
Labai svarbu atnaujinant seną stogą sumontuoti pakankamą kiekį (1 kaminėlis / 40 kv. m) ventiliacinių kaminėlių, per kuriuos pasišalintų drėgmė. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vėdinimo vamzdis būtų apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu.
Gaisrinė sauga
Pagal medžiagų degumą stogai ir jų dangos, veikiant išoriniam gaisrui, skiriamos į BROOF (t1) ir FROOF (t1) klases. Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
Statybose naudojamas polistireninis putplastis gaminamas su degumą slopinančiais priedais, tačiau, norint užtikrinti stogams atsparumą išorinei ugniai BROOF (t1) reikalavimus, plokščių viršus dengiamas 2-4 cm storio priešgaisrinės vatos paklotu.
Stogo atitikties degumo klasei vertinimas atliekamas ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija.
Stogo įrengimo principai
Plokščio stogo įrengimas reikalauja ne tik tikslaus techninio sprendimo, bet ir patikimų rangovų, kurie užtikrintų kokybišką darbų atlikimą.
Pagrindo paruošimas:
- Pašalinami visi nešvarumai, senos dangos likučiai ir kiti nereikalingi objektai.
- Atliekamas lyginimas ir defektų taisymas - užpildomos įdubos, išlyginami nelygumai, taisomi įtrūkimai ir kitos defektinės vietos, kad būtų užtikrintas vientisas ir lygus pagrindas.
Šilumos ir garo izoliacija:
- Pasirenkamas tinkamo storio ir tankumo apšildymo dangos sluoksnis, kad būtų pasiekta atitinkama apšildymo kategorija.
- Įrengiamas garo izoliacijos sluoksnis, kad būtų išvengta kondensacijos po hidroizoliacine danga.
Hidroizoliacinės medžiagos klojimas:
- Pasirenkama atitinkama hidroizoliacinė medžiaga (pvz., bituminės ritininės dangos, EPDM gumos membrana arba skysta hidroizoliacija).
- Medžiaga išklojama ant stogo pagrindo ir gali būti klijuojama, suvirinama arba laikoma savo svoriu, priklausomai nuo tipo.
- Svarbu tinkamai užsandarinti visas jungtis, ypač ties įlajomis, kaminėliais ir kitais komunikacinių elementų sandūromis su stogo danga. Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales arba apklijuojami hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus.
Prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą, surašomas paslėptų darbų aktas. Svarbiausias momentas - hidroizoliacinės dangos sandarumas.
Plokščio stogo konstrukcijoje labai svarbūs visi sluoksniai: nuolydis, vandens nuvedimas, termoizoliacija, hidroizoliacinė danga. Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti birios medžiagos sluoksniu, termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Šiuolaikinės statybinės medžiagos dažnai atlieka ne vieną funkciją, todėl stogo konstrukcijos sluoksnių skaičius gali būti mažesnis.