Metalinių profilių karkasai yra neatskiriama sausosios statybos dalis, ant kurios dažniausiai montuojamos gipskartonio plokštės. Profiliai naudojami įrengiant pertvaras, sienų bei lubų apdailą. Karkasas, užpildytas mineraline vata, tarnauja kaip laikančioji konstrukcija plokščių tvirtinimui, kartu su kitais konstrukcijos komponentais turi įtakos šilumos bei garso izoliacijai, yra labai svarbus komponentas konstrukcijos atsparumo ugniai užtikrinimui.
Cinkuoto plieno profiliai gipskartonio plokščių apdailai pagal montavimo paskirtį skirstomi į sieninius - pertvarinius ir lubų profilius. Sieniniai arba pertvariniai žymimi CW arba UW raidėmis, lubiniai - UD arba CD. Prie perdangų (grindų ir lubų) UA profiliai tvirtinami specialiais UA kampuočiais, kuriuose yra ertmės elektros laidams.
Pertvaroje atstumas (žingsnis) tarp statramsčių, t.y. profilių ašių, priklauso nuo pertvaros aukščio. Kuo pertvara aukštesnė, tuo profiliai montuojami tankiau ir/arba platesni. Jeigu pertvarai nekeliami didesni reikalavimai, t.y., ji reikalinga tik vizualiai atskirti erdvei, jos aukštis ne didesnis nei 3 m, standartiniai CW arba UW profiliai montuojami standartiniu 60 cm žingsniu, apdailai užtenka vieno sluoksnio gipskartonio plokščių. Montuojant pertvarą prie pagrindo, t.y. Metaliniai sienų ir lubų profiliai būna padengti antikorozine danga, kurios klasė žymima C1 arba C2. CW profilis tvirtinamas prie sienos.
Daugelis statytojų yra pastebėję, kad labai svarbu, ar naudojami tinkami profiliai. Kaip pastebi „Knauf" specialistai, nestabilus karkasas gali būti trūkių gipskartono plokštėse ar apdailos plytelių siūlėse priežastimi. Tiek horizontalūs, tiek vertikalūs profiliai gali būti ilginami trimis būdais: suleidžiant vieną į kitą, suduriant galus ir sujungiant papildomu CW profiliu, suduriant galus ir sutvirtinant jungtį papildomu UW profiliu. Statramsčiai gulekšniuose turi stovėti laisvai, be įvaržos. Visos montuojamų statramsčių profilių nugarėlės turi būti orientuotos ta pačia kryptimi.
Lubų karkaso montavimas
Pakabinamų lubų montavimas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas, reikalauja daugiau tikslumo ir kruopštumo. Svarbiausia yra sumontuoti stabilų ir lygų karkasą. Pakabinamos lubos - tai prie perdangos pritvirtintas karkasas, prie kurio tvirtinama lubų plokštuma, todėl ji tarsi „kabo" ant karkaso. Karkasui sumontuoti dažniausiai naudojami plieniniai profiliai, o lubų plokštumai - gipskartonio plokštės. Tokios lubos pasižymi stabilumu, patvarumu, ilgaamžiškumu, leidžia įvairiai jas dizainuoti, o ertmėje tarp perdangos ir sumontuotų lubų labai patogu slėpti komunikacijų vamzdžius, ortakius ir pan. Be to, kabamąsias lubas nesudėtinga išmontuoti, medžiagas galima vėl naudoti, tad toks sprendimas prisideda prie tvarumo, dažnai tai bene vienintelis variantas, padedantis pagerinti perdangos orinio garso izoliavimą arba padidinti atsparumą ugniai.
Gipskartonio lubos yra save laikanti konstrukcija, bet yra paskaičiuota papildoma apkrova iki 3 kg/kv.m, reikalinga, pavyzdžiui, mineralinės vatos sluoksniui (šilumos arba/ir garso izoliacijos poreikiams). Pakabinamos gipskartonio lubos gali būti su padidinta garso izoliacijos, akustinės, priešgaisrinės savybėmis, dekoratyvios, galimi įvairūs konstrukciniai sprendimai, pavyzdžiui, laiptuotos su skirtingu lubų aukščiu ir pan. „Knauf" kompanija tokiems sprendimams turi parengusi atskiras konstrukcijas su skirtingomis medžiagomis ir skirtingais sprendimais.
Parengiamasis etapas
Prieš pradedant darbus būtina suskaičiuoti, kiek medžiagų reikės montuojant lubas. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių. Įvertinkite, kiek centimetrų žemiau perdangos nuleisite naujas lubas. Tarpe po perdangos plokšte gali būti įrengiami ne tik šviestuvai, bet ir inžinerinės komunikacijos (vėdinimo ortakiai, vandentiekio, elektros instaliacijos trasos ir pan.). Tokiu atveju naujų gipso kartono lubų lygis gali būti apie 20 cm žemiau perdangos. Kitais atvejais, kai lubose planuojama montuoti tik šviestuvus, gipso kartono lubas galima nuleisti apie 7 cm. Nuspręskite, kokia turės būti lubų konstrukcija atsižvelgdami į priešgaisrinės saugos reikalavimus ar pageidaujamą garso izoliaciją ir pagal tai pasirinkite reikalingo storio ir tipo plokštes. Luboms visada rekomenduojama montuoti du sluoksnius gipso kartono plokščių.
Lubų montavimui be profilių ir plokščių reikalingi šie įrankiai: lazerinis nivelyras arba 2-2,5 m gulsčiukas; elektrinis suktuvas; plaktukas; plokščių keltuvas; metalo žirklės profilių pjovimui; peilis gipskartonio plokščių pjovimui; oblius pjautinių siūlių formavimui; oblius pjautų siūlių šlifavimui. Medžiagos reikalingos gipso kartono lubų montavimui: metaliniai profiliai, profilių prailginimo-jungimo detalės, gipso kartono plokštės, laikančios pakabos, mūrvinės, skardvaržčiai, savisriegiai.
Pakabinamų lubų montavime naudojami perimetriniai UD profiliai ir laikantieji bei montavimo CD profiliai. Lubų montavimą sudaro šie etapai: parengiamasis etapas - montavimo plano paruošimas; profilių ir pakabų tvirtinimo taškų ant lubų sužymėjimas; profilių ir pakabų montavimas; gipso kartono montavimas; apdaila. Popieriuje pasidarius schemą pagal patalpos ir naudojamų plokščių matmenis, matysite, kiek reikia medžiagų - profilių, plokščių, pasižymėję tvirtinimo taškus žinosite, kiek reikia pakabų.
Standartinėms luboms, kurioms nėra keliami gaisrinės saugos ar didesnių apkrovų reikalavimai, naudojamas universalios Knauf White arba Knauf Blue 12,5 mm storio gipskartonio plokštės. Knauf White plokštės montuojamos tais atvejais, kai konstrukcijai nėra keliami jokie papildomi reikalavimai, t.y. svarbu tik apdaila, o ne papildomos funkcijos. Universalios Knauf Blue plokštės montuojamos tais atvejais, kai reikia garso izoliacijos, ugniaatsparumo, stiprumo (pvz. kamuolio smūgio laikymas), be to, jos yra impregnuotos, tad tinka ir padidintos drėgmės patalpose. Jei numatomos didesnės apkrovos ar naudojamos storesnės ir sunkesnės plokštės, būtina apskaičiuoti apkrovos klasę ir pagal tai nustatyti atstumus tarp profilių ašių ir tvirtinimo taškų. Pagal naudojamų plokščių storį ir apkrovas parenkamos pakabos. Nuo apkrovos klasės priklauso, kokiais atstumais reikia išdėstyti laikančiuosius profilius ir pakabas.
Apkrovas galima apskaičiuoti pagal lentelę: nuo pasirinktų plokščių storio x ašyje nuvedus vertikalę iki susikirtimo su įstrižaine, y ašyje matoma apkrovos klasė. Dažniausiai luboms tinka 0,25 kN pakabos, bet, jei apkrova didesnė nei 0,30 kN/kv.m, reikia naudoti 0,40 kN pakabas.
| Plokštės storis (x ašis) | Atstumas tarp profilių ašių / pakabų (priklausomai nuo apkrovos klasės) | Apkrovos klasė (y ašis) |
|---|---|---|
| 12.5 mm | Nustatoma pagal apkrovos klasę | Nustatoma pagal lentelę |
Kad kabančios lubos nepersikreiptų, pakabų tvirtinimo taškus montavimo plane pažymėkite tiksliai ir jų turi būti tiek, kiek reikia. Taip pat lubų montavimo schemoje verta pasižymėti šviestuvų vietas. Plokščių montavimo schema, atstumai tarp profilių ašių priklauso nuo lubų apkrovos klasės - t.y., nuo plokščių svorio. Pirmas ir antras plokščių sluoksnis montuojami taip, kad nesutaptų jų siūlės, geriau plokštes montuoti skersai.
Profilių ir pakabų montavimas
Lubų karkasui naudojami metaliniai UD profiliai, kurie tvirtinami perimetru ir nustatytais atstumais išdėstomi į juos įstumiami laikantieji CD profiliai. UD profiliams tvirtinti prie sienos geriausia naudoti įsukamą mūrvinę Drehstiftdübel K6/35 su plastikine įvore. Tvirtinimui prie betono pagrindo naudojamos betonvinės, prie medienos - savisriegiai.
Pakabinamas lubas galima montuoti ir prie medinių sijų ar tašelių, tačiau tokiu atveju geriau ant medinių sijų sumontuoti metalinius CD profilius ir gipsą tvirtinti prie jų, kad dėl galimų medienos deformacijų gipskartonio plokštėse vėliau neatsirastų įtrūkių. Tokiai konstrukcijai yra atskiras sisteminis „Knauf" sprendimas.
Atsikerpami reikiamo ilgio UD profiliai, ant jų nugarėlės rekomenduojama klijuoti amortizacinę juostą, kuri padeda slopinti galimą smūginį garsą, keliaujantį per kietas konstrukcijas ir jų jungtis. Ant perimetrinių profilių nugarėlės rekomenduojama klijuoti Knauf Dichtungsband lipnią juostą besirobojančioms konstrukcijoms sandarinti. Perimetriniai profiliai kas 80-100 cm prisukami pasižymėtame aukštyje.
Kadangi lubų ir sienų sandūra dažniausiai yra skirtingai judančių medžiagų sandūra, tam, kad neatsirastų įtrūkimų, „Knauf" specialistai rekomenduoja formuoti šešėlines siūles ir slydimo deformacinę jungtį. Tai kokybei labai svarbi detalė, kad vėliau lubose neatsirastų įtrūkimų. Tam tikslui perimetrinių profilių apačioje klijuojama slydimo arba skiriamoji Knauf Trenn-Fix juosta. Kai lubų gipskartonis jungiasi su sienų gipskartoniu mažose patalpose, galima ir kieta jungtis be juostos, tačiau dėl galimų deformacijų visgi patariama naudoti Trenn-Fix popierinę juostą. Juostą galima užklijuoti ir vėliau, sumontavus visą karkasą. Galima klijuoti vėliau, bet būtinai prieš gipso plokščių montavimą. Dažna klaida, kai plokštės jau susuktos ir tik tada kyla klausimas „o kaip dabar suformuoti slydimo jungtį, kaip įkišti slydimo juostą?“
Pritvirtinus perimetrinius profilius į lubose pasižymėtas vietas sukamos pakabos. Kaip minėjome, atstumai tarp laikančiųjų profilių ir pakabų priklauso nuo apkrovos klasės. Naudojamos tiesioginio tvirtinimo pakabos arba inkarinės spyruoklinės arba, jei lubos sunkesnės ir nuleidžiamos daugiau kaip 18 cm - Nonius tipo pakabos.
Tiesioginio tvirtinimo detalės skirtos lubų nuleidimo aukščiui iki 18 cm, gali būti su gumine tarpine garso izoliacijai. Naudojant tiesioginio tvirtinimo pakabas, prie CD profilių jas reikia pritvirtinti savisriegiais. Inkarinės spyruoklinės pakabos naudojamos vidutiniam nuleidimo aukščiui ir normaliam lubų svoriui, jos fiksuojamos vieliniu strypu su ąsa. Nonius tipo pakabos skirtos didesniam lubų svoriui, sudarytos iš trijų dalių: viršutinės, apatinės ir fiksuojančių smeigių.
Į pakabas tvirtinant laikančiuosius profilius reikia nuolat patikrinti aukštį, tik po to sujungti pakabą su profiliu. Sumontuoti laikantieji profiliai dviejų lygių lubų karkasui. Įtvirtinus laikančiuosius profilius į pakabas, į perimetrinius UD profilius ne mažiau kaip per 20 mm įstumiami montavimo profiliai. Montavimo profiliai su laikančiaisiais sujungiami dviejų lygių susikirtimo detalėmis Kreuzverbinder.
Profilius galima pjaustyti tik skardos žirklėmis, ypač daug pjaustymo prireikia formuojant kampus.
Gipskartonio plokščių montavimas
Sumontavus karkasą, tvirtinamos gipskartonio plokštės. Jų gali būti vienas arba du sluoksniai, tvirtinimas ant lubų nesiskiria nuo plokščių tvirtinimo ant sienų. Rekomenduojama plokštes montuoti skersai. Tvirtinant 1-ąjį plokščių sluoksnį atstumus tarp savisriegių galima padidinti daugiausia iki 500 mm (jei apkala su 25+18 mm / 2x20 mm, maks. 300 mm), jei 2-asis plokščių sluoksnis bus pritvirtintas nedelsiant (tą pačią darbo dieną). Jei apkala daugiasluoksnė, būtina siūlių glaistu (Knauf Uniflott), nenaudojant armavimo juostos, užglaistyti 1-ojo plokščių sluoksnio išilgines ir skersines siūles. Būtina glaistyti ir jungimo siūles su kitomis konmstrukcijomis, t.y. sienomis ar kolonomis.
Tai reikia daryti, kai luboms keliami garso izoliacijos arba ugniai atsparumo reikalavimai. Kiaurymės šviestuvams frezuojamos grąžtu, naudojant reikiamo skersmens antgalį. Papildomą apkrovą ant lubų, kai ji mažesnė nei 3 kg, galima tvirtinti tiesiogiai prie gipskartonio plokštės, jei plokštės storis ne mažesnis nei 12,5 mm, o atstumas tarp apkrovos taškų ne mažesnis nei 50 cm. Jei papildoma apkrova yra 3 -20 kg/kv.m, ją reikia tvirtinti prie karkaso, atsižvelgiant į tai, kad apkrova atskiruose tvirtinimo taškuose negali viršyti 10 kg. Jei papildoma apkrova viršija 20 kg/kv.m, skaičiuojant lubų apkrovą ją būtina pridėti prie lubų karkaso.
Kaip pakelti gipso kartono plokštes prie lubų karkaso? Samdyti du pagalbininkus? Lipti prie lubų su plokštėmis rankose pastoliais, stelažais, kopėčiomis? Viską nesunkiai galima atlikti ir vienam, išsinuomojus mechaninį plokščių keltuvą. Nedidelį trikojį ratuotą keltuvą nesunkiai galima perstumti iš vienos patalpos vietos į kitą. Gipso kartono plokštė gulsčiai dedama ant reguliuojamo keltuvo laikiklio, o keltuvo viršutinė dalis su plokšte kyla prie karkaso, sukant kėlimo ratą.
Dažniausiai gipso kartono plokštės dedamos skersai profilių. Viena iš geriausių schemų pateikta žemiau esančiame brėžinyje.
Gipso kartono plokštės pritvirtinamos prie montavimo profilių savisriegiais 17 cm atstumais vienas nuo kito. Ant elektrinio suktuvo magnetinio antgalio uždedamas savisriegis, jo smaigalys pragręžia gipso kartoną ir profilį, patikimai juos sujungia. Patvariai galima įsukti ir magnetiniu antgalių laikikliu, bet, kadangi gipso kartonas ne tokia kieta medžiaga kaip metalas, tiks ir paprastas suktuvo antgalis. Plokštės storis - nuo 12,5 mm, todėl savisriegis, įsuktas į gipso medžiagą ir pragręžęs metalinį profilį, laikysis tvirtai.
Montuojamų plokščių kraštai turi tvirtai priglusti prie greta esančių plokščių kraštų, o galiniai plokščių kraštai (siūlės) turėtų būti nusklembti 22,5 laipsnių kampu su specialiu obliuku. Tai reikalinga tam, kad glaistant siūles glaisto sukibimo plotas būtų didesnis.
Dėl gipso kartono deformacijų arba „vaikščiojimo", reikia palikti tarpą tarp plokštės ir sienos. Gipso kartono plokštės kraštas gali būti ir su matoma siūle, vadinama "šešėline". Prieš glaistant ir dažant visos nuopjovos, atviras gipsas, dulkėtas paviršius turėtų būti gruntuojami. Tarpai tarp plokščių nusklembiami 2/3 gylio, 22,5 laipsnių kampu. 12,5 mm plokštei atstumas nuo krašto tokiu atveju turėtų būti apie 4 mm. Griovelis būtinai gruntuojamas, užpildomas glaistu, luboms rekomenduojamas Knauf Uniflott glaistas. Į glaisto sluoksnį įplukdoma popierinė siūlių armavimo juosta. Glaistas išlyginamas, jam išdžiūvus gruntuojama ir dažoma.
Gipso kartonas yra į aplinką reaguojanti medžiaga, todėl svarbu įrengti deformacines siūles. Deformacines siūles būtina įrengti kas 10 m lubų kraštinės ilgio. Nuolaidžiose lubose atstumas tarp deformacinių siūlių gali būti ir mažesnis nei 10 metrų. Deformacines siūles gali tekti įrengti ir tais atvejais, kai lubų geometrija yra sudėtinga, pvz., įrengiamos lubos, kurių forma panaši į L, U raides. Vienas iš dažniausių tokių pavyzdžių, kai iš kambario lubos pereina į koridorių ar kitą siaurą patalpą. Tokiais atvejais tokį perėjimą geriau atskirti deformacine siūle. Plokščių siūlės užtaisomas Knauf Uniflott glaistu, galutiniuose sluoksniuose siūlės papildomai armuojamos popierinė Kurt siūlių armavimo juosta.
Specialios sąlygos ir medžiagos
Pagal drėgmės lygį vonios ar dušo kambaryje, baseino patalpoje ar SPA zonoje, reikia pasirinkti lubinių plokščių tipą. Nepastovios drėgmės patalpose, pvz.,gyvenamųjų namų vonios kambaryje tinka žalios Knauf Green plokštės. Jos yra impregnuotos, nesunkios - 12,5 mm storio 1 kv. m plokštės sveria 8,5 kg. Pastovaus drėgmės poveikio patalpose, pvz., dušuose prie rūbinių, baseinuose, pirtyse, SPA zonų erdvėse rekomenduojama naudoti cementines Knauf Aquapanel Cement Board SkyLite arba Knauf Aquapanel Cement Board Indoor plokštes. Šių plokščių branduolys yra iš portlandcemenčio, iš abiejų pusių armuoto stiklo pluošto tinkleliu. Nepaisant didelio atsparumo drėgmei Cement Board SkyLite plokščių storis siekia tik 8 mm - tai lengviausios cementinės plokštės, 1 kv. m svoris - apie 10,5 kg.
Įrengiant lubas šlapiose patalpose, cementines plokštes reikia montuoti ant antikorozinių profilių, t.y., naudoti antikorozinius profilius, patį savisriegius, pakabas ir kitas detales. Drėgnose patalpose, kurioms keliami aukšti priešgaisriniai reikalavimai, rekomenduojamos cementinės plokštės Aquapanel® Cement Board Indoor (storis 12,5 mm). Lubos iš Aquapanel® SkyLite bei Aquapanel® Cement Board Indoor iš esmės montuojamos kaip ir gipso kartono plokštės, išskyrus tai, kad jų montavimui reikalingi antikoroziniai profiliai ir tvirtinimo elementai.
Gipskartonio lubų įrengimas | dviejų lygių gipskartonio lubos
Gipso kartono plokštės - iš abiejų pusių patvariu kartonu perklijuota gipso kartono plokštė. Neįprastas plokščių išdėstymas, gipso pagrindo ir kartono lakštų derinys leidžia sukurti tvirtas ir patvarias pertvaras, šlaitus ir kitokio tipo namų interjero konstrukcijas. Dėl prieinamos kainos ir lengvo montavimo gipso kartono plokštės tapo populiariausiomis net tarp pradedančiųjų meistrų. Statybų rinkoje siūlomos įvairaus ženklinimo gipso kartono plokštės, kurios gali būti naudojamos įvairiose naudojimo srityse: Sienoms tinka pilkos spalvos lakštai 2,5 m ilgio ir 1,2 m pločio. 12,5 mm dydžio gipso pagrindas neturi papildomų priedų ir turi nusistovėjusią standartą atitinkančias savybes. Luboms sukurtos šviesiai pilkos plokštės, panašios į sienoms, bet 9,5 mm storio. Ši medžiaga yra žalia gipso pagrindo plokštė. Jie yra atsparūs drėgmei, turi specialų drėgmei atsparų impregnavimą ir impregnavimą su priešgrybelinėmis savybėmis. Šiai grupei priklauso šviesiai pilkos spalvos lakštai, kurių dydis yra standartinis. Gipso pagrindas užpildytas armuojančiais priedais. Šį asortimentą sudaro šviesiai pilki lakštai, kurių storis 6,5 mm, ilgis 3 m ir standartinis plotis. Šerdyje yra stiklo pluošto gijų, kurios leidžia montuoti lenktas formas su skirtingais lenkimo spinduliais...
Gamintojai gamina dviejų kokybės kategorijų lakštus: A ir B. Pirmoji kategorija yra pati populiariausia. Tai neleidžia daryti klaidų plokščių matmenyse. Langų ir balkonų angos yra vietos, kuriose nuolat krenta temperatūra ir susidaro kondensatas. Šlaitų formavimui specialistai rekomenduoja naudoti drėgmei atsparias gipso plokštes. Lengvos konstrukcijos, pagamintos iš gipso plokščių, montavimas yra įmanomas be sustiprinto rėmo profilio. Porėta medžiagos struktūra sukuria optimalų mikroklimatą namuose, padeda reguliuoti drėgmę ir stabilizuoti temperatūros kritimus. Šlaitų aplinkosauginis saugumas leidžia juos naudoti vaikų kambariuose ir miegamuosiuose. Konstrukcijos trapumas ir jos sunaikinimo pavojus neleidžia gręžti didelių skylių elektros armatūrai ir kitiems dekoratyviniams elementams.
Darbas turi būti atliekamas naudojant asmenines akių ir kvėpavimo takų apsaugos priemones. Gipso kartono pjovimo technologija susideda iš kelių etapų. Norint tvirtai ir patikimai pritvirtinti gipso pagrindo plokščių struktūrą, profesionalūs statybininkai rekomenduoja naudoti specialius klijus, juos skiesti, griežtai laikydamiesi gamintojo nurodymų. Šlaitų įrengimas numato kelis darbo atlikimo būdus. Lango angoje tvirtinamas metalinis profilis, laisva erdvė užpildoma užpildu (šilumos izoliacijai), gauta konstrukcija susiuvama gipso lakštais. Klijų metodas reikalauja patirties ir montavimo įgūdžių, kad būtų galima teisingai pritvirtinti plokštes, atsižvelgiant į pasvirimo kampus. Iškirpti gipso kartono lakštai specialiais montavimo klijais klijuojami prie lango angų, viršutinės vertikalios dalys tvirtinamos medinėmis juostomis, kol visiškai išdžius lipnus pagrindas. Šio metodo pranašumai yra profilio nebuvimas ir graži išvaizda. Tvirtinimas ant poliuretano putų naudojamas tais atvejais, kai nėra galimybės montuoti metalinio karkaso, sienos nelaiko kaiščių, klijų tirpalų negalima tvirtinti ant paviršiaus. Sienoje esančios angos viršutinio horizontalaus paviršiaus pamušalas montuojamas iš trijų pusių pagamintais kreiptuvais. Įėjimo durų šlaitų įrengimas atliekamas taip pat, kaip ir langų šlaitai. Apdailą siūti gipso plokštėmis yra lengviausias ir įperkamiausias būdas. Kreipiklių tvirtinimas turi būti atliekamas iš keturių pusių, konstrukcijos ląstelės turi būti užpildytos mineraline vata. Nupjautus lakštus būtina tvirtinti kas 25 cm. Vertikalūs kampai turi būti apipjaustyti kampų formavimo juosta, kad apsaugotumėte nuo pažeidimų ir suteiktumėte konstrukcijai tvarkingą išvaizdą. Langų ar durų angų montavimas naudojant gipso kartono plokštę yra paprastas ir prieinamas darbo būdas pradedantiesiems meistrams. Gipskartonio konstrukcija neatlaiko didelių apkrovų, todėl apdailos darbams nerekomenduojama naudoti keraminių plytelių ar medžio plokščių.