Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.
Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės.
Dažniausiai pasitaikančios helmintozės Lietuvoje
Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Tik maždaug po 30 dienų nuo užsikrėtimo, kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių. Tada atsiranda stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai šia helmintoze užsikrečiama vasarą arba rudenį, kuomet dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos. Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų. Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai.
Trichineliozę sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10-25 dienas). Klinikiniai požymiai būna įvairūs - nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos.
Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis. Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Ji parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų.
Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5-10 m ilgio. Aktyvios kirmėlės organizme vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas.
Dauguma helmintozių sukelia šeimininko organizme 2 tipo T pagalbininkių (Th2) ląstelių atsaką, padidėjusią interleukinų (IL-4, IL-5, IL-9, IL-10, IL-13) sekreciją. Tai lemia eozinofiliją ir padidėjusią imunoglobulino E (IgE) koncentraciją kraujo serume.
Simptomai, diagnostika ir gydymas
Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).
Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus. Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.
Dažniausiai rekomenduojama atlikti tyrimus kelis kartus, kad patvirtinti, jog organizme gyvena tam tikros kirmėlės. Taip pat svarbu laikytis higienos ir tinkamai paruošti maistą bei laikytis prevencijos principų. Žarnyno kirminai padidina anemijos ir žarnyno nepraeinamumo riziką, gali sukelti bendrą silpnumą.
Prevencija ir natūralios priemonės
Nepamirškite natūralios prevencijos galimybių. Dažnai galima rasti naudingų patarimų ir priemonių natūralaus pobūdžio parazitų kontrolės kontekste: moliūgų sėklos, česnakai, gvazdikėliai, čia „ir kitų natūralių priemonių sąrašas“ (įtraukti į tekstą). Laikykitės subalansuotos mitybos principų, organizmą aprūpinkite visomis būtinosiomis medžiagomis. Prieš gaminant rekomenduojama mažiausiai 24 valandas laikyti maistą tinkamose sąlygose.
Taip pat svarbu prevenciškai laikytis higienos, ypač vaikams ir šeimos nariams, kurie gali būti užsikrėtę. Daugiau natūralių būdų šalinti parazitams iš organizmo gali rasti čia. Žarnyno parazitai gali padaryti didelės žalos mūsų sveikatai. Tačiau apie jų egzistavimą mūsų organizme galime ilgai nežinoti, kol neišsivystys komplikacijos.
Kitos įdomios įžvalgos
Siurbikės - tai plokščiosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizmą. Šių jūrinių ir gėlavandenių kirmėlių yra apie 3000 rūšių. Dažniausiai siurbikės apsigyvena galutinio šeimininko žarnyne, kepenyse, tulžies pūslėje. Žmogus ar galvijas, kuris yra užsikrėtęs siurbikėmis su išmatomis pašalina jų kiaušinėlius. Jei šios užterštos išmatos patenka į gėlą vandenį, siurbikėmis užsikrečia tarpiniai šeimininkai.
Spalinės - tai apvaliosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizmą. Dažniausiai spalinės apsigyvena žmogaus plonosios žarnos apatinėje ir storosios žarnos viršutinėje dalyje. Spalinės yra labiausiai paplitęs parazitas pasaulyje. Iš žmogaus, kuris yra užsikrėtęs spalinėmis, parazitai pasišalina su išmatomis (apie 5 proc.) arba per išangę iššliaužia parazitai patys.
Žmonių gydymo procesas paprastai apima detoksikaciją ir vaistų vartojimą konkretiems kirminų tipams; kartais gali būti reikalingos kelių gydymo sesijos ir stebėjimas. Taip pat verta paminėti, kad kai kurios ligos gali būti gydomos tik kompleksiniu požiūriu - derinant vaistus su tinkama mityba ir higiena.
Žmogiškojo organizmo kirminai gali būti skirtingo ilgio: nuo kelių milimetrų iki kelių metrų. Kaspinuočiai gali būti kelių rūšių: žuvinis (platusis), jautinis, kiaulinis, šuninis ir mažasis. Žmogus, turėdamas kaspinuotį, gali išsiskirti nareliais ar kiaušinėliais su išmatomis; tarpiniai šeimininkai gali užsikrėsti per užterštą vandenį ar žolę.
Žmogaus organizme kaspinuočiai gali gyventi ilgą laiką - iki 10-30 metų priklausomai nuo rūšies ir būklės. Dažnai per tarpinį užkrėtimą į organizmą patenka lervos, o į žmogaus žarnyną jos patenka per tarpininkus.
tags: #ploksciosios #kirmeles #zmogaus #organizme #vikipedija