Parazitinių kirmėlių įvairovė: kirmėlinės ligos (helmintozės) - tai ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriamos nuodingos medžiagos nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.
Kirmėlių tipai pagal formą
Pagal formą kirmėlės skirstomos į apvaliąsias ir plokščiąsias.
Apvaliosios kirmėlės
Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Didžiausios apvaliosios kirmėlės gali būti net 9 m ilgio (gyvena banginiuose), tačiau dauguma jų yra daug mažesnės - iki 15 cm ilgio.
Plokščiosios kirmėlės
Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Plokščiosioms kirmėlėms priskiriami kaspinuočiai, siurbikės.
Enterobiozė ir kitos dažnos helmintozės
Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių kirmėlinių ligų pasaulyje. Ją sukelia spalinės, 3-10 mm ilgio kirmėlės. Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dėl vėlyvos diagnostikos, prastos asmens higienos ir žinių apie parazitines ligas stokos vaikai neretai šią ligą perduoda suaugusiesiems.
Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Užsikrėtus gali būti juntamas bendras silpnumas, nuovargis, atsirasti pilvo skausmai, pykinimas, sumažėti apetitas.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės. Dažniausiai šia liga užsikrečiama vasarą arba rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ant maisto jų gali patekti su dulkėmis, kiaušinėlius taip pat gali pernešti musės. Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, svaigsta galva, pykina, skauda pilvą, pasireiškia bendras silpnumas. Askaridoze užsikrėtusiems vaikams būdingas seilėtekis, dantų griežimas naktimis, pilvo pūtimas ir skausmai.
Trichineliozė - šią ligą sukelia trichinos - apvaliosios kirmėlės. Jomis dažniausiai užsikrečiama valgant žalią arba per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinų lervomis. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, pacientui skauda pilvą, kyla šleikštulys, pasireiškia vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, pakyla kūno temperatūra, juntami raumenų skausmai, pasireiškia odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos. Kai kuriais atvejais ligoniui atsiranda viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pasireiškia sausas kosulys, padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai.
Kaspinuočiai - žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis, jautinis, kiaulinis (echinokokas) ir mažasis. Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jis maždaug 10-20 m ilgio, parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Juodžiu užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, kurioje buvo žuvinio kaspinuočio lervų.
Jautinis kaspinuotis (Taenia saginata) parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir yra iki 5-10 m ilgio. Lyginama su kitomis rūšimis, jis dažnai sukelia cistinokercio besivystymą audiniuose.
Dažnai kaspinuočiai sukelia ilgesnę ligos eigą su specifinių simptomų nebuvimu. Ligos diagnostika dažnai vyksta per išmatų ar kiaušinių analizę arba per serologinius tyrimus.
Plokščiosios kirmėlės: regeneracija ir egzistenciniai klausimai
Plokščiosios kirmėlės jau yra regeneracijos studijų „žvaigždės“ biologijos laboratorijose. Neseniai atlikti tyrimai rodo įdomias savybes: perpjaukite vieną plokščiąją kirmėlę per pusę ir dažnai gausite dvi visiškai sveikas vienarūšes būtybes. Naujausi tyrimai nagrinėja Stenostomum brevipharyngium, pranešant apie įspūdingą natūralią anomaliją: individai, kurie vystosi su galvomis abiejuose galuose, ir jų palikuonys gebantys apversti savo kūno ašies orientaciją. Varšuvos universiteto zoologai Katarzyna Tratkiewicz ir Ludwik Gąsiorowski fiksavo natūraliai atsirandančius dvigalvius individų atvejus rūšyje, kuri paprastai dauginasi pumpuravimu: klonas susiformuoja iš tėvinio organizmo vidurinės dalies, išauga galva, o vėliau formuojasi likusi kūno dalis. Tai gali skambėti kaip laboratorinis triukas - ir iš dalies taip ir yra: ankstesni eksperimentai panaudojo bioelektrinius signalus, kad valingai priverstų plokščiasias kirmėles auginti dvi galvas arba dvi uodegas. Tačiau šiuo atveju dvigalvė morfologija pasirodė spontaniškai laukinėje (wild-type) populiacijoje. Stebėjimo kontekste svarbu pabrėžti, kad natūralus reiškinys mokslui suteikia unikalią galimybę ištirti kūno ašies nustatymo stabilumą be tiesioginės laboratorinės intervencijos.
„Šie stebėjimai pabrėžia, koks netikėtai atsparus ir lankstus gali būti paprastas kūno planas,“ sako dr. Elena Morales, regeneracinės biologijos tyrėja Institute for Integrative Biology (fiktyvus institutas). Tyrimas publikuotas Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences ir prisijungia prie augančio plokščiosioms kirmėlėms skirtų darbų kūrinių, kurie tiria regeneracijos, ašies nustatymo ir kamieninių ląstelių valdomo audinių pertvarkymo pagrindus. Apibendrinant, natūraliai atsiradusios dvigalvės plokščiosios kirmėlės suteikia retą ir vertingą modelį tirti, kaip organizmai gali perrašyti savo vidinę erdvinę organizaciją. Derinant molekulinius, ląstelių biologijos ir biofizikos metodus, ateities darbai galėtų identifikuoti tikslius signalus ir ribinius sąlyginius veiksnius, kurie lemia ar leidžia ašies inversiją.
Biofiziniai ir molekuliniai klausimai
Kirmėlės (Platyhelminthes) - bestuburių gyvūnų tipas, daugialąsčiai organizmai, turintys dvišalę kūno simetriją. Dažnai randami gėluose vandenyse, o taip pat dirvoje. Juos galima užsikrėsti per vandenį, rankas ar maistą. Kirmėlių išskiriami produktai gali neigiamai veikti žmogaus organizmą ir sukelti ligos požymių. Žmonėms svarbu žinoti apie kiaušinėlių ir kirmelių plitimo sanitarinius aspektus, taip pat apie skirtingų rūšių tarpinių šeimininkų reikšmę ir lėtą eigą tam tikroms helmintozėms.
Kai kuriose kaspinuočių rūšyse, pavyzdžiui, Echinokokoze, ligos eiga gali būti besimptomė ar besivystanti per daugelį metų. Dažnai nustatoma laboratoriniais tyrimais, kur išmatose gali būti narelių dalys arba kiaušinių, o serologiniai tyrimai padeda patvirtinti infekciją. Ligos klinikinės formos gali apimti kepenų ir kitų organų pažeidimus, alergines reakcijas ar net anafilaksinį šoką.
Gydymas dažnai apima dehelmintizaciją ligoninėse ir po gydymo paciento šeimos narių stebėjimą šešių mėnesių laikotarpiu. Be to, svarbu teisingai perdirbti žuvį ir laikytis saugaus maisto vartojimo režimo, ypač kai kalbama apie žalios ar nepilnai termiškai apdorotos žuvies produktus. Kartais gali būti reikalingos papildomos klizmos ir medikamentinės terapijos, kurias nustato gydytojas.
Praktiniai aspektai ir profilaktika
- Visada kruopščiai tvarkykite maisto produktus, ypač žuvį ir mėsą, laikykitės saugaus termiško apdorojimo reikalavimų.
- Plauti rankas, ypač prieš maistą ir po viešųjų vietų lankymo.
- Laikytis higienos normų vaikų ugdymo įstaigose, siekiant sumažinti enterobiozės pernešimą.
- Atsižvelgti į vietinę epidemiologinę situaciją dėl kaspinuočių ir kitų helmintozinių ligų plitimo.
Periodiniai medicininiai patikrinimai ir išsamūs tyrimai gali užkirsti kelią sunkioms helmintozėms. Esant simptomams ar įtarimams dėl parazitų, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti laboratorinius tyrimus, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą.
tags: #ploksciosios #kirmeles #pseudoceros