Plokščiosios žemės teorija - viena seniausių ir tuo pačiu viena iš žinomiausių sąmokslo teorijų, kurią nepaisant daugybės mokslinių įrodymų apie Žemės sferiškumą, vis dar teigia tam tikra žmonių grupė. Ši teorija tvirtina, kad mūsų planeta nėra apvali, o plokščia diskas, kurio centre yra Šiaurės ašigalis (poliarinis ratas), o pakraščius supa aukšta ledo siena - Antarktida.
Plokščiosios žemės teorijos šalininkų pasaulis
Tokios įsitikinimų bendruomenės plinta visame pasaulyje, daugiausia JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Kaip rodo Plokščiosios Žemės draugijos duomenys, nuo 2009 m. jų narių skaičius kasmet didėja maždaug 200 žmonių. Jie atkakliai tvirtina, kad nuotraukos iš kosmoso, Žemės gaubliai ir GPS sistemos yra suklastotos ar sukonstruotos taip, kad suklaidintų žmones.
Pagrindiniai plokščiažemių teiginiai:
- Žemė yra diskas, kurio viduryje yra poliarinis ratas, o kraštuose - Antarktidos ledinė siena, kurios saugo NASA darbuotojai, kad žmonės negalėtų nukristi nuo disko;
- Saulė ir Mėnulis - 51 km skersmens sferos, kurios juda apskritimais 4828 km aukštyje virš Žemės plokštumos, apšviesdamos atskiras dalis kaip prožektoriai 24 valandų ciklo metu;
- Reikia nematomo „anti-Mėnulio“, kuris per Saulės užtemimus uždengia Mėnulį;
- Žemės gravitacija esą yra iliuzija - objektai krisdami nesigilėja, o Žemės diskas įsibėgėja aukštyn, varomas paslaptingos „tamsiosios energijos“;
- Žemės rutulio nuotraukos yra montuojamos, o GPS sistemos apgaudinėja pilotus, kurie galvoja, kad skrenda apskritimais aplink sferą, nors iš tiesų skraido ratilais virš disko.
Plokščiažemiai nesutaria dėl kai kurių teorijos aspektų, pvz., ar Einšteino reliatyvumo teorija leidžia Žemei neribotai įsibėgėti aukštyn nepralenkiant šviesos greičio. Taip pat lieka neaišku, kas slypi po Žemės disku, bet manoma, kad tai uolienos.
Režisierius Daniel J. Clark savo 2018 m. dokumentiniame filme „Behind the Curve“ įsiliejo į plokščios Žemės bendruomenę ir pažymėjo, kad viena iš sąmokslo teorijos šalininkų motyvų yra religiniai įsitikinimai. Pvz., jie tiki, kad egzistuoja rūpestingas kūrėjas, sukūręs dangų kaip kupolą, o vyriausybė slepia šią tiesą, siekdama valdyti religiją ir žmonių sąmonę. Taip pat egzistuoja teorija, kad už ledinės sienos yra slėptuvės, kur slepiasi elitas - turtingieji ir galingieji, todėl ribojamas skrydis į kosmosą ir kiti žemynai.
Plokščiosios žemės teorijos greta esantys mitai ir jų šaknis
1940 ir 1950 m., taip pat viduramžiais nebuvo paplitusi nuomonė, kad žmonės tikėjo plokščiu žemės pavidalu - tai mitas, kuris buvo atkurtas tik XIX a., ypač po Apšvietos epochos ir paskelbtas kaip būdas išjuokti viduramžių laikus. Iš tikrųjų jau Antikos ir Viduramžių mokslininkai bei teologai, tokie kaip Tomas Akvinietis, Pierre'as d'Ailly, Beda Garbingasis ir kiti, tikėjo ir mokė apie apvalią Žemę, remdamiesi tiek empiriniais, tiek filosofiniais argumentais.
Didelis XX a. ir XXI a. mokslininkų ir istorikų bendruomenės pastangas dalinai demitologizavo šį aplinkinių mitą apie viduramžių „plokščiažemiškumą“. Ši problema iš dalies liko dėl to, kad šiuolaikiniame populiarumo ir žiniasklaidos kontekste šis mitas tebėra išlaikytas, kartais net pabrėžiamas.
Fiziniai įrodymai ir mokslinė kritika
Planetų mokslininkai kategoriškai neigia, kad Žemė galėtų būti plokščia. Planetų formos atsiradimas dėl gravitacijos yra gerai ištirtas: gravitacija vienodai traukia vienodai iš visų pusių, todėl susidaro beveik tobulo rutulio formos kūnai. Kūnas turi greitai suktis, kad įgytų disko formą, tačiau toks greitis būtų destruktyvus ir pirmiausia išsklaidytų objektą į smulkias daleles.
Matematiškai jau XIX a. viduryje Jamesas Clerkas Maxwellas parodė, kad disko formos struktūra nėra stabili, lygindamas ją su Saturno žiedais - kurie iš tiesų yra mažų dalelių rinkinys, o ne vientisas diskas. Šiuolaikiniai fizikai pažymi, kad Žemės gravitacija yra atsakinga ne tik už planetos formą, bet ir atmosferos išlaikymą, Mėnulio judėjimą bei sluoksniuotą Žemės vidinę struktūrą (branduolys, mantija, pluta).
Plokščią Žemę palaikančiųjų argumentai dėl gravitacijos iliuzijos, Saulės ir Mėnulio judėjimų plokštumoje ar geografiškai „užtvaros“ ledo sienos neatitinka šių pagrįstų fizikos ir astronomijos duomenų.
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Didžioji dalis plokščiažemių sąmokslo teorijos šalininkų tikrai tiki savo įsitikinimais ir dažnai nesiekia tyliai išsisklaidyti, net jei trūksta konkrečių mokslinių įrodymų. Psichologai, tokie kaip universiteto Londone profesorė Karen Douglas, pabrėžia, kad sąmokslo teorijoms būdingas alternatyvus paaiškinimas svarbiam įvykiui ir neaiškus motyvas, kodėl tiesa slepiama. Dėl to jas skleidžiantys žmonės jaučia ypatingą įsitikinimą ir kartais vadovaujasi mažumos įtakos fenomenu - kai atkaklus mažumos požiūris gali nulemti rinkimų ir sąmonės pokyčius plačiose grupėse.
Politologai taip pat pastebi, kad bent pusė amerikiečių remia bent vieną sąmokslo teoriją, o tai rodo žmogišką polinkį ieškoti paslapčių ir jungtis į bendruomenes, kurios suteikia paprastesnį pasaulio suvokimą negu sudėtingas mokslas.
Istoriniai faktai ir mitai
Viduramžiais bei ankstyvaisiais krikščionybės laikais jau buvo žinoma ir įrodinėjama Žemės sferinė forma. Dauguma Bažnyčios tėvų, teologų ir mokslininkų remėsi moksliniais stebėjimais, o ne tik tikėjimu, ir jau tada buvo matoma, kad Žemė turi rutulio pavidalą, remiantis tokiomis teorijomis kaip užtemimai, kelionių stebėjimai bei natūraliais gamtos reiškiniais.
Mitas jog viduramžiais žmonės masiškai tikėjo plokščia Žeme kilo dėl XIX a. apšvietos mąstytojų pastangų sumenkinti Viduramžių epochą ir tapo plačiausiai priimtas klaidingas supratimas. Iš tiesų, krikščionybės autoritetai ir mokslininkai anksčiau pripažino Žemės apvalumą ir netgi skaičiavo jos dydį.
Visuomenės požiūris XXI amžiuje
Plokščiosios žemės teorija XXI amžiuje - tai mažumos įsitikinimas, nepaisant įrodymų ir sveiko proto. Dalis žmonių plokščios Žemės įsitikinimus laiko kolektyvine psichoze, nes toks tikėjimas neužsiveda be grupės palaikymo. Taip pat dažnai teigiama, kad „tikėjimas mokslu“ taip pat gali rezonuoti kaip savotiška naujoji religija, kurios ekstremalai, nors ir skirtingi, turi panašias psichologines priežastis kaip plokščiažemiai.
Visuomenės požiūris į šią teoriją dažnai yra kritiškas, o mokslas neabejotina Žemės rutulio forma grindžiamas tiek tūkstantmečių stebėjimais, tiek fiziniais ir matematiniais įrodymais.
Plokščios Žemės psichologija su filmo „Behind the Curve“ kūrėjais
Santrauka ir pagrindinės temos
- Plokščiosios žemės teorija teigia, kad Žemė yra plokščias diskas, o jos pakraščius juosia aukšta ledo siena;
- Ši sąmokslo teorija yra susijusi ne tik su pseudo-moksline alternatyva, bet ir su religiniais bei socialiniais motyvais;
- Moksliniai įrodymai rodo, kad Žemė yra beveik tobulai rutulio formos objektas dėl gravitacijos veikimo;
- Istoriniai šaltiniai rodo, kad idėja apie plokščią Žemę viduramžiais nebuvo plačiai paplitusi ir yra visuomenės klaida ar mitas;
- Psichologai aiškina, kad plokščios žemės teorijos populiarumas remiasi mažumos įtakos ir socialinių įsitikinimų mechanizmais.