„Mums tereikia pasiekti Antarktidos pakrantę ir apiplaukti žemyną, taip gausime įrodymų, jog egzistuoja išoriniai Žemės kraštai ir paneigsime kiekvieną ginčą, kuris kada nors kilo su tais, kurie tiki heliocentrizmu“, - žurnalui Forbes sakė žinomas plokščiažemyninkas Jay Decasby. Dar prieš išleidžiant dokumentinį filmą „Plokšči Žemė: iki krašto ir atgal“, susidomėjimą šiai misijai išreiškė Loganas Paulas: „Jei nuspręsiu prisidėti prie plokščiažemininkų - man reikia žinoti faktus“. Tačiau ką iš tikrųjų rodo mokslas ir kaip tai paaiškinti psichologiškai?
Kas yra Plokščios Žemės draugija ir ką ji skelbia
Plokščios Žemės draugijos nariai teigia, kad Žemė yra disko formos su Šiaurės poliaratu centre ir Antarktidos siena, kurią sudaro 45 metrų aukščio ledas. Jie teigia, kad NASA saugo šią siena ir neleidzia jos perlipti. Anot jų, Mėnulis ir Saulė yra maži rutuliai skriejantys apie plokščią Žemę 4828 kilometrų aukštyje, o saulės šviesa apšviečia Žemę per 24 valandas, tarsi prožektoriai. Taip pat kalbama apie „antikūną“ - nematomą Mėnulio palydovą užtemimų metu, ir teigiama, kad Žemės trauka yra iliuzija, o objektai krisdami į žemę įtaisytai neauga į centrą, o diskas pradedamas kilti aukštyn su 9,8 m/s^2 greičiu.
Organizacijos vadovai teigia, kad šias išvadas lemia ne tik stebėjimai, bet ir spekuliacijos apie pasaulio lyderių motyvus - pinigus ir paslėptas tikrojo modelio sklaidą. Interneto svetainėje jie rašo, jog „intelektualiai įrodyta, jog plokščia Žemė yra geriau prieinama nei skirtingas, sudėtingas modernus mokslas“. Vis dėlto, daugelis stengiasi paaiškinti šią poziciją iš psichologinės perspektyvos.
Mažumos įtaka ir sąmokslo psichologija
Kento universiteto Didžiojoje Britanijoje psichologė Karen Douglas teigia, jog plokščiažemėniai mielai sutinka su kai kuriais absurdiškais teiginiais, bet pagrindinę idėją - plokščią Žemę - laiko kaip tikrąją realybę. Ji pabrėžia, jog sąmokslo teorijos siūlo miglotas, bet įtikinamas, nors dažnai trūksta detalių, paaiškinimus. Pasitikėjimas, su kuriuo šie teoretikai laikosi savo tiesos, suteikia istorijai ypatingo žavesio ir gali būti mažumos įtaka.
Tyrimai rodo, kad apie pusė amerikiečių palaiko bent vieną sąmokslo teoriją, o denializmas dažnai kyla iš noro suvokti nematomą jėgą veikiančią pasaulyje. Tačiau Plokščios Žemės draugijos narių įsitikinimai skiriasi nuo kitų sąmokslo teorijų - jie laikosi tik kitos Žemės formos sampratos, o ne vaiduoklių ar NSO tikėjimo. Tai rodo, kad sąmokslo bendruomenės gali būti labai įvairiapusės, nors jos kenkia mokslo ir įrodymų principams.
Antarktidos mitai ir tikrovė
Plokščios Žemės draugijos tinklapyje teigiama, kad Antarktida yra siena, kurią saugo ledinės sienos, o kruopščiai atliekami tyrimai šią nuomonę paneigia. Pažymima, kad Antarktida pati yra žemynas, o tyrimai rodo jos didelį ledynų bei salų masyvą, o ne sieną. Drąsių teiginių, jog į Antarktidą neva galima nuvykti, atveju - „valdžia slepia“ tikrovę, nepalaiko žvalgomųjų organizacijų, o JAV vyriausybinės gairės leidžia keliauti šioje srityje su iš anksto planuotu pranešimu.
Priežastys, dėl kurių Žemė negali būti plokščia
Vienas iš pagrindinių argumentų prieš plokščios Žemės teoriją - gravitacijos egzistavimas. Apskaičiavimai rodo, kad kietas diskas negalėtų būti laikomas gravitacijos sąlygomis, o tikroji gravitacija trauktų viską į disko centrą. Taip pat kyla klausimas apie Saulės ir Mėnulio dydį bei judėjimą; jų spinduliai ir perėjimai neatitinka apvalios Žemės darybos. NASA ir kitų mokslinių institucijų duomenys rodo, kad Žemė yra apvali, o plokščios Žemės modeliai neprieinami mokslinei patvirtinimui.
Denializmas, mokslas ir visuomenė
Denializmas apima savo įsitikinimų gynimą ir faktų ignoravimą, kai dažnai priežastys slypi baimėje, pasitikėjimo praradime autoritetais ar asmeniniame interesų konflikte. Pavyzdžiai rodo, kad net moksliniai klausimai, kaip GMO saugumas ar klimato kaita, sulaukia skepticizmo. Tačiau svarbu atskirti asmeninius įsitikinimus nuo įrodymų - mokslas reikalauja konsensuso ir nuoseklumo įrodymose, o šiame discurse plokščios Žemės draugija laikosi kitos paradigmų.
Istorinė kelionė į plokščios Žemės judėjimą
Plokščios Žemės judėjimas gyvas nuo 1956 metų, kai pagal Rowbottomo idėjas įkūrė Tarptautinę plokščios Žemės draugiją. Žygiai, knygos ir vieši pasirodymai skatino šią idėją iš naujo, o tvirtinimai apie „Ledo sieną“ ir „centrinį poliaratinį tašką“ rado naujų patikėjėjų.
Prieglobsčiai ir nuomonių įvairovė
Kai kurie šalininkai tiki, kad plokščia Žemė žymi epistemologinę pratybą ir gali būti tikslinga pabandyti įrodyti savo požiūrį be įspėjimų. Tačiau daugelis mokslininkų pažymi, kad tai prieštarauja mokslo metodui, kuriam būdingas įrodymų rinkimas, atranka ir konsensusas. Išvada - plokščia Žemė nėra patikimas mokslinis modelis dėl patikimų įrodymų trūkumo ir prieštaravimų didžiojoje dalyje gamtos reiškinių.
- Organizacijos istorija ir pagrindiniai teiginiai
- Antarktidos mitai ir realybė
- Gravitacija ir astronomija: kodėl Žemė yra apvali
- Denializmas: priežastys ir pasekmės
Tiesioginiai duomenys ir įžvalgos
Apibendrinant mokslininkų pozicijas, plokščios Žemės teorija nepateikia patikimų įrodymų, o pasiūlymai apie „Ledų sieną“ ir kitus mitus dažnai grindžiami spekuliacijomis ir klaidingais teiginiais. Tačiau tai neapeina politinės ir psichologinės analizės, kuriose įžvalgos apie sąmokslo teorijų kilmę ir jų poveikį visuomenei yra svarbios mokslininkų darbe.
Kaip žinome, kad Žemė yra apvali?
Be to, Denializmas - kraštutinė reakcija į naujas žinias - gali būti išlikimo mechanizmas, kuomet žmonės, norėdami apsaugoti savo suvokimą apie pasaulį, atsisako priimti įrodymus. Tačiau svarbu išlaikyti dialogą ir mokslinį kritiškumą, kad būtų galima atskirti mokslą nuo spekuliacijų.
Santrauka
Plokščios Žemės draugija ir jos idėjos išlieka elektoriškai įdomios kultūrinės sąsajos su istorija, mokslu ir žmogaus kognityvinių gebėjimų tyrimu. Nors mokslas akivaizdžiai paneigia šias teorijas, jų tyrimai atskleidžia, kaip žmonės kuria tikėjimus, kaip jie bando įrodyti savo tiesas ir kaip tai veikia visuomenės nuomonę bei politiką.