Plokščio stogo įtaka žaibo apsaugai ir įžeminimui: praktinis vadovas

Šiame tekste apžvelgiama, kaip plokščias stogas ir kamino įdėklas gali paveikti žaibo riziką ir kokios žaibosaugos priemonės reikalingos jį sumažinti. Pasak specialisto, perėjimas iš šiferio į metalo profilių stogą savaime nereiškia didesnės rizikos pritraukti žaibą, tačiau gali kilti potencialas įžemėti pastato konstrukcijas, todėl būtina užtikrinti tinkamą įžeminimą ir išorinę žaibosaugą. Taip pat svarbu atsižvelgti į įžeminimo kontūrą, įrengiant kamino įdėklą ir kitus metalinius elementus.

Žaibosaugos pagrindai: pagrindiniai komponentai ir jų samprata

Žaibosauga - tai ištisas techninių sprendimų ir specialios įrangos kompleksas. Pastate turi būti įrengta išorinė ir vidinė žaibosaugos sistema. Tai padaryti galima įvairiai, svarbiausia, kad ji nepraleistų žaibo prie stogo dangos ir jos elementų, prie pastato fasadų ir kitų architektūros elementų teritorijoje.

Išorinę žaibosaugą sudaro trys dalys: priėmikas, srovės nuvediklis ir įžemiklis. Priėmiklis - tai vienas ar keli virš namo smaigaliais iškelti metaliniai strypai; nuvediklis - laidininkas, kuris nuveda srovę į žemę; įžemiklis - įranga, jautri įžeminimui. Priėmiklis įrengiamas aukščiausioje vietoje. Jo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, o ilgis - 200 mm iki kelių metrų. Įžeminimo sistema turi būti sujungta su plienine įžeminimo kontūro juosta ir tarpusavyje sujungta taip, kad žaibo srovė patektų į žemę be tarpinių kibirkščių.

Vidinė žaibosauga apsaugo pastatą nuo elektromagnetinių išlydžių ir įtampos šuolių, kurie gali kilti net ne tiesiogiai, o nuo žaibo padarytos įtakos kamuojamoms sistemoms. Ji saugo kompiuterių tinklus, buitinę techniką ir jutiklius nuo gedimų, kuriais gali būti paveikiama elektrinė įranga, elektros instaliacija ir tinklai.

Plokščių stogų privalumai ir žaibosauga

Plokšti stogai - vis populiarėjantis variantas, kuris suteikia modernų įvaizdį ir paprastą priežiūrą. Plokščių stogų dangos gali būti įvairios: prilydoma bituminė danga, PVC danga, daugiasluoksnės plokštės ir pan. Šio tipo stogams dažnai reikalingi specialūs laikikliai, ant kurių tvirtinami žaibosaugos elementai, ypač kai stogo paviršiai sudėtingi ar sudaro plokštumų sandūras.

Šiais laikais sutapdintų (plokščių) stogų dangų su nedideliu nuolydžiu žaibosaugos įrenginiai derinami kartu su žaibolaidžių tinklais. Todėl žaibolaidžių tinklo konstrukcijoje naudojami įvairūs laikikliai ir tvirtinimo elementai, pritaikyti skirtingoms dangoms. Ant sutapdintų stogų, kuriose negalima daryti angų, žaibosaugos elementų tvirtinimui reikalingi specialūs laikikliai, kurie montuojami ant stogo arba įrengiami iš tos pačios medžiagos, iš kurios pagaminta stogo danga.

Kamino įdėklas ir žaibosauga

Kamino įdėklas turi būti įžemintas, kad žaibolaidžių išlydžio metu įtampa, perduodama per įdėklą, patektų į žemę be pavojų. Žaibolaidis ir įžeminimo kontūras turi būti sujungti taip, kad visos metalinės sistemos tokiu pačiu metu turėtų vienodą potencialą. Įrengiant įdėklą svarbu laikytis įžeminimo šynos principo, kuri užtikrina potencialų išlyginimą tarp skirtingų pastato metalinių elementų.

Kamino įdėklo įžeminimas turi būti įrengtas pagal panašius principus kaip ir žaibolaidžio įžeminimas. Jei įrengiamas įdėklas, jo dalis turi būti įžeminta. Šios situacijos metu būtina užtikrinti, kad įžeminimas būtų tęsiamas per visą sistemą ir jungiamas prie įžeminimo kontūro, kad potencialai susilygintų ir žaibiškos iškrovos kelionė į pastatą nebūtų pavojinga.

Aktyvi ir pasyvi žaibosauga: kurias rinktis?

Yra du pagrindiniai žaibosaugos tipai: tradicinė (pasyvioji) ir aktyvioji žaibosauga. Tradicinė versija naudoja Franklino stulpelius, kurie „gaudo“ žaibą ir nukreipia jį į žemę. Aktyvioji žaibosauga veikia kaip elektroninis įrenginys ir gali sukurti didesnį nei aplinka statinį krūvį, todėl „atvirkštinis išlydis“ startuoja anksčiau, padedant sukurti didesnę apsaugos zoną, kuri gali siekti iki 100 m.

Pasirenkant žaibosaugos sprendimus svarbu laikytis STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, kuri reglamentuoja tiek tradicinę, tiek aktyvią žaibosaugą. Aktyviosios žaibosaugos įrenginys turi būti montuojamas ne mažiau kaip 2 m virš aukščiausios pastato vietos ir dažnai reikalingas papildomas viršįtampių ribotuvas, kad žaibo išlydžio metu į elektros instaliaciją nepatektų papildoma įtampa.

Išorinės žaibosaugos įrengimo principai

Išorinė žaibosauga susideda iš: tiesiogiai žaibo smūgį priimančio priėmiklio, srovės nuvediklio ir įžemiklio. Priėmiklis atitinka aukščiausią pastato vietą, o nuvediklis tęsia srovę iki įžemiklio. Įžeminimas privalo būti ne tik efektyvus, bet ir saugus - sujungtas su plienine įžeminimo kontūra ir laikomas taip, kad varža būtų kuo mažesnė. Taip užtikrinama, kad žaibo srovė bus sėkmingai įstumta į žemę ir nepadarys žalos pastatui ar jo įrangai.

Žaibosaugos sistema turi būti atitinkamai dizainuota, kad visos į pastatą įeinančios metalinės dalys - vamzdžiai, laidai - būtų apsaugotos iškrovikliais. Kiekvienas į pastatą įeinantis metalinis vamzdis ar laidas yra potencialus laidininkas, todėl turi būti apsaugotas iškrovikliu.

Trumpo įvykių bei pavojų realybė

Žaibo galia labai didelė - įtampa gali siekti iki šimtų tūkstančių kilovoltų, o srovė - iki dviejų šimtų tūkstančių amperų. Būdami užuominose apie dažnas audras, žaibo pavojus Lietuvoje pasireiškia vienu metu: per metus mūsų šalyje būna 20-40 dienų su žaibais, ypač pajūrio ir rytinių regionų srityse. Žaibas gali sunaikinti elektros įrangą, uždegti gaisrą ar sukelti kitus pavojingus incidentus.

Žaibo lyderis - tai pradinė žaibo kilmės kryptis debesyje. Jo judėjimą sunku nuspėti, tačiau artėjant prie žemės, pasireiškia daugybė „atvirkštinių išlydžių“, kurie gali būti pavojingi, jei nėra tinkamai suvaldyti. Todėl svarbu tinkamai įrengti žaibosaugą ir įžeminimą, kad žaibas būtų nukreiptas į žemę be žalingų įtakų.

Situacijų apibendrinimas ir praktiniai patarimai

• Jei keičiate stogo dangą iš šiferio į metalo profilius ar įrenginėjate kamino įdėklą, įvertinkite įžeminimo kontūrą ir žaibosaugos sistemą, kad būtų išvengta papildomo žaibo pritraukimo.
• Rekomenduojama įrengti išorinę žaibosaugą ir viršįtampių ribotuvus, kad žaibo išlydžio metu atsiradęs indukuotas viršįtampis nepakenktų elektros įrangai.
• Aktyvioji žaibosauga gali pasiūlyti didesnę aptarnaujamą teritoriją, tačiau ji taip pat reikalauja profesionalaus projektavimo ir montavimo.
• Kamino įdėklas turi būti įžemintas, kaip ir žaibolaidis, kad potencialai susilygintų su įžeminimo kontūru.
• Plokščių stogų priedų įrengimas turi užtikrinti, kad tvirtinimai ir laikikliai atitiktų dangos medžiagą ir nesudarytų tarpų, kur kibirkštys galėtų bėgti į vidų.

Šiame kontekste svarbu prisiminti, kad plokščių stogų srityje laikikliai ir laikymo elementai turi būti pritaikyti pagal dangą, o žaibosaugos tinklas ir juostos turi būti pagaminti iš atsparių cinkuoto plieno ar plieninių lakštų su tinkamais skerspjūviais. Taip bus užtikrintas saugus ir patikimas žaibo apsaugos sprendimas.

Metadatos apie žaibosaugą

Žaibosauga reikalauja nuosekliai suplanuoto įrengimo ir reguliarios priežiūros, kad būtų užtikrintas pastato saugumas ir aplinkos apsauga. Aktyvioji žaibosauga siūlo platesnę apsaugą, tačiau jos diegimas reikalauja profesionalų projektavimo ir laikymosi teisinių reglamentų.

tags: #plokscio #stogo #zaibolaidis