Šis paplotėlis yra puiki duonos alternatyva kaip pirmas patiekalas arba gali būti valgomas pusryčiams vietoj blynų. Jei mėgstate eksperimentuoti virtuvėje arba norite palepinti savo šeimą gardžiais patiekalais, šis receptas kaip tik Jums. Paprastas, gardus ir visada gaminamas iš to, kas yra namuose, šis paplotėlių receptas sužavės kiekvieną. Šie paplotėliai gali būti patiekiami kaip sriubos, barščių ar kitų pirmųjų patiekalų priedas.
Ingredientai ir pagrindiniai gamybos principai
Cukrus - 2 arb. kepimo milteliai - 1 arb. Į gilų dubenį supilkite kambario temperatūros kefyrą, sudėkite majonezą, įmuškite kiaušinius, įberkite druskos ir cukraus. Gerai išmaišykite iki vientisos masės. Tada suberkite kepimo miltelius ir miltus ir minkykite tešlą pirmiausia mentele, o paskui rankomis. Tešlą padalinkite į 6-8 gabalėlius, lengvai pabarstykite miltais ir suformuokite apvalius rutuliukus. Sausainiai paruošti! Skanūs tiek šilti, tiek šalti. Traški plutelė išorėje, bet labai minkšta ir minkšta viduje. Galite juos valgyti tokius, kokie yra, arba pridėti sūrio, padažo, grietinės ir dar daugiau.
Raugų ir miltų įvairovė kontekstui
Tikslinant kilmės įtaką receptams, čia minimos įvairios kepimo tradicijos ir skirtingų miltų savybės. Tradiciškai kepti miltai (550 D) su dideliu baltymų kiekiu užtikrina sutvirtėjusį gliuteną ir gerą kilimą. Svarbu naudoti natūralius ingredientus, vengti chemiškai apdorotų produktų; vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas, o raugai - gyventojų dalis, kurią būtina pažinti ir prižiūrėti.
Druskos ir vandens vaidmuo fermentacijoje
Druska sourdough duonoje veikia kaip natūralus stabilizatorius, stiprina skonį ir dalyvauja gliuteno gamyboje. Vanduo turi būti kambario temperatūros, be didelio chloro kiekio - peršvietant ar laikant stovinčiu vandenyje, raugas gali geriau įsitraukti į fermentaciją. Drėgmė tešloje turi būti apie 70-75 %; tai lemia didesnes skyles ir švelnų tekstūros užuomyną.
Raugo įvairovė ir maitinimas namuose
Raugas - gyva bakterijų ir mielių kultūra. Jis gali gyvuoti metus ar net ilgiau, jei prižiūrimas. Pradiniam raugo kūrimui rekomenduojama naudoti pilno grūdo ruginių ar kvietinių miltų misą, palaipsniui pereinant prie įvairių miltų kombinacijų. Kiekvienas raugas turi savo kilimo laiką, formavimo ir maitintojo režimą. Svarbu, kad raugas būtų purus ir burbuliuojantis prieš kepimą.
Tešlos dalijimas, formavimas ir drėgmės valdymas
Tešlą suformavus, ji turi būti valdomai drėgna. Formuodami ruletėmis, galite į dailias kilpas įpinti įvairius priedus - alyvuoges, riešutus ar sūrius. Recepto pavyzdyje: 50 g kvietinio raugo, 400 g kvietinių (550 D) miltų, 100 g pilno grūdo kvietinių miltų, 375 g vandens, 10 g druskos. Toliau seka tešlos kilimas, formatavimas ir kepimas retarded metodu, kuris dažnai padeda sukurti tvirtesnę plutelę ir didesnes skylutes.
Duonos įdaras ir papildomi įdarai
Pagrindinis įdaras yra paprastas - galite pasirinkti balansą tarp tešlos sluoksnių ir įdarų, pavyzdžiui, cinamoną su trupučiu cukraus, džiovintas aguonas ar riešutus. Įdarą įdėjus svarbu gerai užbaigti sluoksnius ir paprastą vyniotinį formuoti į spirales, kad kepant susidarytų vaisingos plonytės plutos.
Paprastos, įdomios lietuviškos desertų kryptys
Be paplotėlių, šiuolaikinėse lietuviškose virtuvėse populiarūs ir kiti tradiciniai kepiniai: šimtalapis, trupinis pyragas, žagarėliai, riestė su aguonomis, plikyti sausainiai ir totoriški pyragai. Šie desertai atspindi kultūrinį paveldą, o receptai perteikia meilę šventėms ir šeimai:
- Šimtalapis - karališkas lietuviškas pyragas su daugybe plonų sluoksnių ir aguonų įdaru.
- Trupinis pyragas - traški trupinėlių tešla su uogienės ar varškės įdaru.
- Žagarėliai - traškūs, dažnai kepami aliejuje, papuošti cukraus pudra.
- Totoriški pyragai - koldūnai, kibinai ir pan., įnešantys į lietuvišką stalo kultūrą egzotiškus skonius.