Biologija ir ekologija: Kūnas plokščias, 11-15 mm ilgio, juodas, tik galva, prieškrūtinis ir antsparniai raudoni. Antenos, kojos ir žandai taip pat juodi. Galva ir priešnugarėlė smulkiai taškuoti, blizgantys, o antsparniai lygūs, matiniai. Gyvena po nudžiūvusių ar džiūstančių lapuočių - guobų, ąžuolų, tuopų, alksnių - žieve, retai po eglių žieve. Lervos plėšrios, minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Vystymosi trukmė - dveji metai. Vabalai išsirita rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir lieka žiemoti po medžių žieve. Ten pat žiemoja ir pirmųjų metų lervos. Suaugėliai aktyvūs gegužės-birželio mėn., tuomet jų galima rasti ant medžių kamienų, rąstų. Populiacijos gausumas Lietuvojereta rūšis, gausumas nėra įvertintas, absoliuti dauguma radaviečių yra Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje, tik viena radavietė žinoma Šiaurės Lietuvoje - Biržų girioje. Didžiausios žinomos populiacijos yra Kamšos miške ir Jiesios upės slėnyje. Grėsmės ir apsaugaDidžiausios grėsmės yra blogėjanti buveinių kokybė ir fragmentacija, populiacijų izoliacija dėl intensyvios miškininkystės, sausuolių šalinimo, sanitarinių kirtimų. Rūšies apsaugai būtina vabalų gyvenamose vietose palikti džiūstančių ar nudžiūvusių medžių, taip pat buveinėse palikti dalį nuvirtusių medžių ar nulūžusių didelių šakų. Parengta pagal Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija ir ekologija: išsamiau apie Purpurinį plokščiavabalį
Kūnas plokščias, 11-15 mm ilgio, juodas, tik galva, prieškrūtinis ir antsparniai raudoni. Antenos, kojos ir žandai taip pat juodi. Galva ir priešnugarėlė smulkiai taškuoti, blizgantys, o antsparniai lygūs, matiniai. Gyvena po nudžiūvusių ar džiūstančių lapuočių žieve, retai po eglių žieve. Lervos plėšrios ir minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Vystymosi trukmė - dveji metai. Vabalai išsirita rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir lieka žiemoti po medžių žieve. Ten pat žiemoja ir pirmųjų metų lervos. Suaugėliai aktyvūs gegužės-birželio mėn., tuomet jų galima rasti ant medžių kamienų, rąstų.
Paplitimas: Purpurinis plokščiavabalis paplitęs Europoje nuo Pirėnų ir Apeninų pusiasalių iki Skandinavijos. Šiaurėje arealo riba siekia Norvegiją, Švediją ir Suomiją, o rytuose teka per Šiaurės Vakarų ir Vidurio Rusiją bei Ukrainą. Lietuvoje rūšis kol kas aptikta tik pietinėje dalyje; didžiausios žinomos populiacijos yra Kamšos miške ir Jiesios upės slėnyje. Paplitimas Europoje išsibarstęs ir priklauso nuo senų miškų bei tinkamų žievės buveinių.
Grėsmės ir apsauga: Didžiausios grėsmės yra blogėjanti buveinių kokybė ir fragmentacija, populiacijų izoliacija dėl intensyvios miškininkystės, sanitarinių kirtimų ir džiūstančių medžių trūkumo. Buveinėms išsaugoti būtina palikti džiūstančius ar nudžiūvusius medžius, taip pat dalį nuvirtusių medžių ar didelių šakų. Su pakankama apsauga šios rūšies populiacijos gali išlikti ir išvengti tolesnio nykimo.
Žiūrėkite apie lervų eigą ir gyvavimo ciklą
- Lervos vystosi po žieve iki dvejų metų; suaugę vabalai rugpjūčio-rugsėjo išsirita, lieka žiemoti po žieve.
- Suaugėliai aktyvūs gegužės-birželio mėn., randa maitinimosi vietas ant kamienų ir rąstų.
- Prieškrūtinis šonas su danteliais, ryškiai raudonas įvykiams svarbus išskirti.
Kitų suaugusiųjų ir jų įvairovė
Suaugėliai ir lervos gali rodyti keletą panašių plokščiavabių požymių, tačiau pagrindinis skiriamasis požymis yra vientisas raudonas prieškrūtinis ir viršutiniai žandai, išskyrus jų viršūnes. Pušinis plokščiavabalis ir Smaliùkai priklauso skirtingoms šeimoms, tačiau jų gyvenimo ciklai taip pat rodo svarbų vaidmenį ekosistemoje: lervos graužia žievę, o suaugėliai įsivelia į medžių žievės sluoksnius, prisideda prie biologiškai įvairesnės miško bendrijos.
Pranešimai apie apsaugą ir valdymą
Rūšies apsaugai būtina vabalų gyvenamose vietose palikti džiūstančius ar nudžiūvusius medžius, taip pat buveinėse palikti dalį nuvirtusių medžių ar nulūžusių didelių šakų. Buveines reikia tausoti, kad būtų išsaugota genetinė įvairovė ir vyktų natūralus populiacijų ryšys. Lietuvoje ši rūšis kol kas aptikta tik pietinėje dalyje, todėl regioninės sąlygos ir aplinkos veiksniai gali turėti didesnį poveikį vietinėms populiacijoms.
Žemėlapiai ir duomenų santraukos
Populiacijų gausumas Lietuvoje nėra įvertintas. Didžiausios žinomos populiacijos yra Kamšos miške ir Jiesios upės slėnyje. Šiaurės Lietuvoje viena radavietė Biržų girioje. Paplitimas Europoje aprėpia nuo Pirėnų ir Apeninų pusiasalių iki Skandinavijos; šiaurės riba - Norvegija, Švedija, Suomija.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kūno dydis | 11-15 mm ilgio |
| Spalva | Juoda su raudonais galva, prieškrūtiniu ir antsparniais |
| Vystymosi trukmė | Dveji metai |
| Pradžia žiemoti | Po žieve, rugpjūtis-rugsėjis išsirita |
| Dažnumas Lietuvoje | Reta rūšis; atrastos vietovės Pietryčiuose, Vidurio Lietuvoje |