Vakar Sengirės kine visoje Lietuvoje buvo rodomas amerikiečių menininko Michaelio Gitlino filmas „Nakties svečiai“ (The Night Visitors), atveriantis duris į paslaptingą, nenusakomo grožio naktinių drugių pasaulį. Įspūdingais vaizdais žiūrovus apdovanojantis filmas paliečia ne vieną aktualią ekologinę temą - tarp jų ir neatsakingos žmogaus veiklos padarinius trapioms, tačiau mums gyvybiškai svarbioms ekosistemoms. Šias temas filmo pristatyme išplėtoja šio mėnesio „Sengirės kino“ ambasadorė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, entomologė Virginija Podėnienė.
Vabzdžiai priklauso nariuotakojų tipui. Mokslininkai visus gyvūnus yra suklasifikavę į tipus - labai stambias kategorijas pagal organizmų sandaros planą: kaip jie gyvena, kaip atrodo, kaip vyksta įvairūs procesai jų viduje. Viena vertus, nariuotakojai yra labai sena ir pati gausiausia pasaulio organizmų grupė - ne tik gyvūnų, bet apskritai organizmų. Paprastai vabzdžiai turi tris poras nariuotų galūnių, tačiau sparnus turi ne visi. Tipiškiausias vabzdžio požymis yra trys poros galūnių - pavadinimas sufleruoja, kad jie turi nariuotas galūnes, ir pagal tai, kiek galūnių turi, mokslininkai juos skirsto į atskiras grupes.
Vabzdžiai yra nepaprastai gausūs praktiškai visose ekosistemose, išskyrus jūrines ekosistemas. Jie visur užima dominuojantį vaidmenį tiek pagal biomasę, tiek pagal individų ir rūšių skaičių. Juos lenkia tik bakterijos, kurių be galo daug yra visur, bet vabzdžių kiekiai taip pat yra milžiniški. Didžiausia biomasė sausumoje - apie 0,2 gigatonos anglies - yra vabzdžių biomasė.
Žmogui geriausiai pažįstami vabzdžių vaidmenys - tai pagrindiniai augalų apdulkintojai. Daugiau kaip 90 procentų augalų rūšių yra priklausomos nuo apdulkintojų ir negalėtų daugintis be jų apdulkinančių gyvūnų, kurių pagrindiniai yra vabzdžiai. Kita svarbi vabzdžių funkcija - turėdami milžinišką biomasę, jie sudaro vieną iš svarbiausių grandžių mitybos tinkle. Jie yra svarbus mitybos šaltinis daugybei organizmų, o tokią grupę eliminavus iš mitybos grandinės visa ekosistema sugriūtų. Be vabzdžių negalėtume įsivaizduoti daugelio procesų ekologinėje erdvėje.
Svarbu ir tai, kad vabzdžiai yra ligų vektoriai - ne tik sukėlėjai ir parazitai, bet ir jų platintojai. Augalų pažeidimai, invazinės rūšys - viskas susiję su žmogaus veikla: invazinės rūšys dažnai konkuruoja su vietinėmis populiacijomis ir keičia visą ekosistemą. Invazinių vabzdžių plitimas gali lemti medžių sudėties pasikeitimų ir prie negyvos medienos kiekio pokyčius.
Vabzdžiai taip pat yra svarbūs kaip maisto objektas žmonėms. Nors mes nesame entomofagai ir renkamės galvijų mėsą arba paukštieną, globaliai vabzdžiais maitinasi dauguma pasaulio gyventojų, o vabzdžių rūšių, naudojamų maistui, spektras - milžiniškas. Žmonės pastoviai naudoja vabzdžius energijos ir medžiagų cikluose: skaidant organines liekanas, vabzdžiai sudaro sąlygas mikroorganizmams veikti, todėl jų vaidmuo ekosistemose yra plačiai įtrauktas į biologinius procesus.
Mokslininkų įžvalgos apie klimato kaitą rodo, kad masiniai išmirimai tampa įprastu reiškiniu. Dabartinis šeštasis išmirimas plačiai siejamas su vabzdžių nykimu. Duomenys rodo, kad per metus netenkame nuo 1,5 iki 2,5 proc. bendros vabzdžių biomasės. Prieš pradėjus stebėti, šie procesai prasidėjo 6-7 dešimtmečiais, pagreitinus 8-ajame dešimtmetyje. Tose šalyse, kuriose entomologiniai tyrimai turi ilgas tradicijas ir taikomos tos pačios metodikos, situacija atrodo tragiškai blogėjanti.
Mažėja ne tik vabzdžių rūšys, bet ir bendra vabzdžių biomasė; keičiasi ir jų bendrija - jos paprastėja, todėl atsiranda naujų vaidmenų, kurių anksčiau nebuvo. Tropikuose nuo 1976 metų kasmet atliekami tyrimai su tais pačiais naktiniais drugiais ir kitomis vabzdžių grupėmis vietovėse, kuriose žmonių poveikis minimalus, - net ir ten stebimas masinis nykimas. Vabzdžiai labai jautrūs temperatūros ir drėgmės pokyčiams: net nedidelė temperatūros permaina tropikuose gali būti lemtinga, nors vidutinės klimato zonos vabzdžiai į temperatūros pokyčius reaguoja šiek tiek švelniau. Daug svarbesni už temperatūrą yra drėgmės režimo pokyčiai ir ilgalaikės sausrų atsiradimas.
Tirdami medienoje gyvenančius vabzdžius, pastebime, kad rezultatai kinta nuo tyrinėjamo medžio ir jo įvairovės - vasara turi įtakos ir rezultatams. Neseniai publikuotame straipsnyje statistika pagrindžia, kad kritulių sumažėjimas labai reikšmingai veikia kai kurių vabzdžių populiacijų gausą ir įvairovės indeksus. Keičiantis klimatui stebimas audrų sezonų padažnėjimas ir intensyvėjimas - didelė dalis vabzdžių yra aktyvūs skraidytojai, todėl jie tiesiog žūva. Tačiau temperatūros sąlygos nėra vieninteliai veiksniai: vandens ir drėgmės režimai vaidina svarų vaidmenį.
Kai kuriuose regionuose Lietuvoje ir pasaulyje pastebima naujų rūšių atėjimo: maldininkų atsiradimas Lietuvoje, kaštoninės keršakandės plitimą, uosių džiūvimo problemas bei plitimą kraujasiurbių vabzdžių. Islandijoje pirmą kartą istorijoje užfiksuoti tikrieji uodų šeimos atstovai - rodo, kad pokyčiai vyksta ir tose teritorijose, kuriose anksčiau jų nebuvo. Pasaulinė ir vietinė plėtra įtakoja vabzdžių įvairovę ir populiacijų gausą Lietuvoje taip pat - dažnai pastebima, kad invazinės rūšys konkuruoja su vietinėmis ir keičia jų dinamiką.
Kaip galime reaguoti? Pirmiausia - komunikacija ir edukacija. Žmonės turi suprasti, kad vabzdžiai ne tik erzina ar kelia pavojų, bet teikia daug naudos: apdulkinimas, būti energetiniais grandinėje ir biologiškai svarbios paslaugos. Turime keisti vartotojiškai orientuotą mąstymą, mokyti vaikų nuo ankstyvo amžiaus, saugoti ekosistemas ir nemirkti jų įvairovės. Svarbu įvertinti vabzdžių naudą ir sugeneruoti metodikas, kurios parodytų jų teikiamas ekosistemines paslaugas bei ekonominę naudą. Pavyzdžiui, JAV vabzdžių nauda įvertinta apie 60 milijardų dolerių per metus.
Apibendrinant, plokščias naktinis vabzdys Lietuvoje - retas rūšies atstovas, kurio gausumas Lietuvoje dar nėra įvertintas. Dauguma radaviečių įsikūrę Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje, viena radavietė žinoma Šiaurės Lietuvoje - Biržų girioje. Didžiausios grėsmės kyla iš blogėjančios buveinių kokybės, fragmentacijos ir intensyvios miškų veiklos. Europos arealas išplito nuo Pirėnų iki Skandinavijos, o šiaurėje ribos siekia Norvegiją, Švediją ir Suomiją. Vabzdžiai - svarbi ekosistemų grandis, kurios išnykimas turėtų rimtų pasekmių visai bioįvairovei.
- Vabzdžių svarba: apdulkinimas, mitybos grandinės palaikymas, energijos ir medžiagų ciklai.
- Klimate keičiasi vabzdžių populiacijos ir įvairovė, ypač tropikuose ir šaltose zonose.
- Nuo žmogaus veiklos priklauso buveinių kokybė ir fragmentacija.
- Komunikacija ir edukacija - būtini žingsniai siekiant supratimo ir apsaugos.
- Reikalingos tyrimų metodikos ir algoritmai įvertinti vabzdžių teikiamas paslaugas.
- Pristatykite filmo temas apie vabzdžių vaidmenį ekosistemoje ir jų reikšmę Lietuvai.
- Pabrėžkite klimato kaitos įtaką vabzdžių populiacijoms ir specifinius veiksnius - drėgmę ir kritulių režimą.
- Akcentuokite invazijų ir invazinių rūšių pavojų vietinėms populiacijoms.
- Skatinkite edukaciją, biologinę įvairovę ir pažangias atsakomąsias priemones.
- Siūlykite praktinius patarimus - palikti negyvą medieną miškuose, sumažinti pesticidų naudojimą, skatinti ekologinį ūkininkavimą.
Turime išsaugoti vabzdžių įvairovę, nes jie teikia pagrindines paslaugas ekosistemoms ir žmonėms. Kaip sakė profesorė Virginija Podėnienė, komunikacija ir edukacija yra stebuklingi žodžiai, kurie gali padėti išspręsti daugelį problemų. Turime pradėti nuo vaikų, nes visko pagrindas - jų išprusimas apie gamtą. Turėtume keisti požiūrį į gamtą ir suprasti, kad mes esame vieno žaidimo, skirtingi jo elementai. Nepurškime žalių vejų, nenaikinkime vabzdžių, laikykime įvairovę kaip adaptyvią gynimo priemonę. Palikime negyvos medienos miškuose - tai vabzdžių namai ir biologinės įvairovės garantas.
daugiau informacijos apie projektą ir filmo rodymo žemėlapis: www.sengireskinas.lt. Projektą iš dalies finansuoja VšĮ.
Biologijos santrauka (plokščias naktinis vabzdys): skruzdžialapių panašus plokščias vabzdys, kurio 11-15 mm ilgio kūnas, juodas spalvos, raudoni antiniai sparnai. Gyvena po nudžiūvusių lapuočių žieve. Lervos grobuonės, minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Vystymosi trukmė - dveji metai. Vabalai išsirita rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir žiemoja po medžių žieve. Populiacijos Lietuvoje yra retos, gausumas nenuvertintas; dauguma radaviečių yra Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje, viena - Šiaurės Lietuvoje, Biržų girioje. Grėsmės - blogėjanti buveinių kokybė, fragmentacija, intensyvi miškininkystė. Paplitimas: Europoje plinta nuo Pirėnų ir Apeninų iki Skandinavijos. Dėmesys: invazinės rūšys, klimato kaita ir žmogaus veikla keičia rūšies dinamiką.