Tai yra klinikinė diagnozė, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtininėje stuburo dalyje. Torokalgijai priskiriami šie simptomai: maudimas širdies plote, tai dažnai maišomas su širdies skausmu. Skausmas krūtinės priekinėje dalyje, skausmas jaučiamas ties krūtinkauliu. Kartais skausmas jaučiamas per šonkaulių lanką. Dažnais atvejais torokalgija sukelia nuolatinį maudimą ar skausmą tarp menčių. Tai vienas svarbiausių kvėpavime dalyvaujančių raumenų žmogaus kūne, tiesiogiai susijęs su krūtininės stuburo dalies fiziologiją, slėgiu ir t.t.
Neretai testavimo metu randami šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, kurie sukelia tarpšonkaulinių raumenų sutrupėjimus bei įtampas. Todėl gali būti tarpšonkaulinio nervo dirginimas ir sukelti skausmą plintanti šonkaulių lanku. Stuburo slankstelių hipomobilumas (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumas (padidėjęs mobilumas) yra kompensaciniai mechanizmai. Esant slankstelių hipomobilumui greta šių slankstelių esantys slanksteliai prisitaiko ir tampa hipermobilūs, kad žmogus neprarastų gebėjimo judėti.
Aplink hipermobilius slankstelius esančiose raumenyse vyksta hipotoniniai procesai (raumenys silpsta), segmentuose vyksta uždegiminiai procesai žalojantys raumenis, raiščius, slankstelių sąnarinės kapsules, nervų šakneles ir tarpslankstelinius diskus. Nors atvejų kada krūtininėje stuburo dalyje susiformuoja tarpslankstelinio disko išvarža yra maža, o kad tai keltų skausmus - dar mažiau, tačiau reikia paminėti ir šį sutrikimą. Tai susiformuoja, kai labai ilgą laiką yra padidinta netaisyklinga kompresija tarpslanksteliniam diskui.
Nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumą (padidėjęs mobilumas). Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, deja, būtent dėl to sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose. Jei periodas ilgesnis dažniausiai susiformuoja hipomobilumas, o aplink hipermobilumas. Tai raumenų skaidulų lokalus spazmas, kuris trikdo raumenų veiklą, kraujotaką ir funkciją. Dėl ko, raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį. Tai ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas.
Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumenys, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys. Tai stebint iš šono susirado X forma, todėl tai pavadinta viršutinių kryžminiu sindromu (ang. Upper cross syndrome).
Krūtinkaulis yra plokščias kaulas, prie kurio dešinėje ir kairėje pusėje pritvirtinti šonkauliai. Krūtinkaulis turi rankovę (manubrium sterni), kūną ir xiphoidinę ataugą. Krūtinkaulio rankovė (manubrium sterni) yra plačiausia ir storiausia viršutinė šio kaulo dalis. Dešinėje ir kairėje manubriumo briaunose, žemiau raktikaulio įdubos, yra įdubimas, skirtas sąnariui su I šonkaulio kremzle. Dar žemiau yra pusė įdubos, kuri, susijungusi su panašia įduba krūtinkaulio kūne, sudaro II šonkaulio šonkaulių įdubą. Pailgas krūtinkaulio kūnas (corpus sterni) kraštuose turi šonkaulių įdubimus, skirtus sąnariams su tikrųjų šonkaulių kremzlėmis. 7-ojo šonkaulio šonkaulių įdubimas yra tarp krūtinkaulio kūno ir xiphoidinės ataugos.
Šonkauliai, krūtinkaulis ir stuburo krūtininė dalis sudaro pagrindinę žmogaus krūtinės struktūrą, kuri apsaugo svarbius organus, tokius kaip širdis ir plaučiai. Šonkauliai yra lankstūs kaulai, kurie prisitvirtina prie krūtinkaulio ir stuburo. Krūtinkaulis, arba sternum, yra plokščias kaulas, esantis krūtinės priekyje, o stuburo krūtininė dalis sudaro 12 slankstelių, kurie palaiko ir suteikia judrumą.
Šonkaulio, krūtinkaulio ir stuburo krūtininės dalies lūžimas yra rimtas sužalojimas, kuris gali atsirasti dėl traumos, tokios kaip kritimas, avarija ar smūgis. Ši liga apima kaulų vientisumo pažeidimą, kuris gali sukelti skausmą, diskomfortą ir funkcijos praradimą. Lūžimai gali būti skirtingo pobūdžio - nuo įtrūkimų iki visiškų lūžių, ir gali paveikti kvėpavimo funkciją, nes pažeidžiami raumenys ir nervai.
Pagrindinės šios ligos priežastys yra mechaninės traumos, kurios gali būti susijusios su sporto veikla, autoavarijomis ar kitomis nelaimingomis atsitikimais. Be to, osteoporozė ir kitos kaulų ligos gali padidinti lūžių riziką, nes kaulai tampa silpnesni ir labiau linkę lūžti. Pagrindiniai ligos simptomai apima stiprų skausmą krūtinės srityje, ypač kvėpuojant ar judant. Taip pat gali pasireikšti patinimas, mėlynės, sunkumai kvėpuojant ir skausmas, kai liečiama pažeista vieta.
Ši liga diagnozuojama atlikus fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas įvertina skausmo vietą ir simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint tiksliai nustatyti lūžio pobūdį ir jų lokalizaciją. Gydymo galimybės priklauso nuo lūžio sunkumo. Lengvi lūžiai dažnai gydomi konservatyviai, naudojant skausmą malšinančius vaistus, poilsį ir fizinę terapiją. Sunkesni lūžiai gali reikalauti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurtas kaulų vientisumas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinės operacijos, kurios leidžia sumažinti atsigavimo laiką. Be to, reabilitacija ir fizioterapija yra svarbios gydymo dalys, padedančios atkurti judrumą ir funkciją po sužalojimo.
Šaltinis | Autorius: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. The idea is that at individual scales the additional load is ignorable, but at mass scraper levels it adds up and makes scraping much more expensive. Ultimately, this is a placeholder solution so that more time can be spent on fingerprinting and identifying headless browsers (EG: via how they do font rendering) so that the challenge proof of work page doesn't need to be presented to users that are much more likely to be legitimate. Please note that Anubis requires the use of modern JavaScript features that plugins like JShelter will disable.
Diagnostiniai ir gydymo pagrindai
Diagnozei įprastai užtenka fizinio tyrimo ir istorijos išklausymo, tačiau tam tikrais atvejais reikalinga papildoma vaizdinė priežiūra. Paprastai rekomenduojama:
- Rentgeno nuotrauka krūtinkaulio ir šoninis krūtinės rentgeno vaizdas;
- KT (kompiuterinė tomografija) norint išaiškinti smulkias lūžių detales;
- MRT (magnio rezonanso tomografija) raumenų ir minkštųjų audinių pažeidimų įvertinimui.
Gydymo planas priklauso nuo lūžio pobūdžio ir simptomų laipsnio. Lengvių atvejų atveju taikoma:
- Skausmo kontrolė (analgetikai, priešuždegiminiai vaistai);
- Poilsis ir ribotas judesys;
- Fizioterapija ir kvėpavimo pratimai;
- Reabilitacija po traumos siekiant atkurti judrumą ir kūno balansą.
Aukštesnio pobūdžio lūžių gali prireikti chirurginės intervencijos arba minimaliai invazinių procedūrų, kurios gali sumažinti atkūrimo laiką. Taip pat svarbu spręsti osteoporozės ir kitų kaulų ligų riziką, siekiant užkirsti kelią pakartotiniams lūžiams.
Viena iš svarbių prevencijos krypčių - laikysenos gerinimas, pratimų programos derinimas su kvėpavimo technikomis ir nuolatinė fizinė veikla, kuri padeda išlaikyti slankstelių mobilumą, raumenų tonusą ir kraujotaką. Taip pat rekomenduojama vengti ilgų stačių ar sėdimų pozų be pertraukų, kurios skatina kryžminius disbalansus.
Statiniai ir dinaminiai rizikos veiksniai
Ilgalaikės statinės padėties - stovėjimas, sėdėjimas ar turėtas statmenos - gali provokuoti krūtininės dalies raumenų disbalansą ir sukelti spazmus. Pakitęs raumenų tonusas bei tarpslankstelinio disko įtempiai gali lemti skausmo plėtimą per šonkaulių lankus ar įtampą tarp menčių. Ilgalaikėje perspektyvoje šie mechanizmai skatina viršutinių kryžminių raumenų įtampą ir sumažina judrumą.
Todėl svarbu įtraukti į gydymo planą ne tik simptomų malšinimą, bet ir funkcijų atkūrimą bei rizikos veiksnių šalinimą: stiprinti krūtinės ir nugaros raumenis, lavinti laikysenos kontrolę, vykdyti kvėpavimo pratimus ir didinti judėjimą.