Archeologinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kaip mindaugo sostu vadinamas Kernavės piliakalnis funkcionavo paskutiniais laikotarpiais ir kokias struktūras jame galima rekonstruoti pagal 1980-1981 m. kasinėjimus.
Nagrinėtos aikštelės plotas ir tyrimų laikotarpiai
1980-1981 m. archeologinių tyrimų metu buvo tiriama aikštelė viduryje ir jos šiaurinė dalis, o 1980 m. ištirta aikštelės vidurio dalis užėmė apie 215 kv. m plotą, 1981 m. papildomai ištirti 106 kv. m plotai. Taigi ištirta belenkokia į Š dalis dalis aikštelės. 1980 m. aikštelės viduryje rastos dvi kultūriniai sluoksniai, viršutinis beveik suardyto pobūdžio, o žemesnysis - 20-30 cm storio kultūrinis sluoksnis buvo aptiktas 0,95-1,05 m gylyje po supiltu molio ir smėlio sluoksniu.
Žemutinio sluoksnio radiniai
Žemesniame sluoksnyje aptiktos sudegusių medinių pastatų liekanos (suanglėję rąstai, perdegęs molis, ištisi degėsių plotai), ūkinės duobės, gausi žiesta keramika, gyvulių kaulai ir svarbūs datavimui radiniai - žalvarinė miniatiūrinė pasaginė segė pastorintais galais, apskrita plokštelinė lieta segelė, geležinis įtveriamasis strėlės antgalis plokščia rombine plunksna ir kiti. Po gaisro supiltas 20-30 cm storio smėlio sluoksnis ir 50-80 cm storio molio sluoksnis. Išlygintoje aikštelėje buvo pastatyta nauja pilis, kurios liekanos priklauso viršutiniam kultūriniam sluoksniui.
Viršutinio sluoksnio ir 1981 m. tyrimų duomenys
1981 m. aptikti trys kultūriniai sluoksniai. Šis kultūrinis sluoksnis susidaręs 1 t-mečio pirmojoje pusėje - viduryje, aptiktas 1,1-1,9 m gylyje. Tuo metu piliakalnio aikštelė buvo nelygi - ji laipsniškai žemėjo P kryptimi ir gana staigiai R ir V šlaitų kryptimis. Iki 60 cm storio kultūrinį sluoksnį, einantį pačiu aikštelės pakraščiu, sudarė juoda, riebi žemė, kurioje buvo randama grublėtos keramikos šukių. Ištirtų plotų dugne, jau nejudintame, natūraliame molyje atidengtos stulpaviečių eilės, iš kurių matėsi, kad pastatai buvo stulpinės konstrukcijos, 3,5×3,5 m dydžio. Kampinių stulpų skersmuo - 20-25 cm, sienoms kalti 8-10 cm skersmens stulpeliai 38 cm nuotoliu vienas nuo kito. Tarpai tarp jų turėjo būti perpinti ir apdrėbti moliu.
Sudegusio pastato liekanos ir gynybinė siena
Žemutiniam sluoksniui priklausė antras horizontas, ėjęs jau 2 t-mečio pradžiai. 1981 m. aptiktos sudegusio pastato liekanos, išliko pastato kampas, išilginės sienos rąstai, krosnies pado liekanos, daug griuvenų, molio tinko gabalai - kai kurie profiliuoti, lygiai nulygintu paviršiumi. Kita šio sudegusio pastato dalis buvo suardyta 19 a. Be to, šiam sluoksniui priklausė gynybinė siena, kurios liekanas sudarė kelių sluoksnių stambių akmenų grindinys, einantis pačiu aikštelės pakraščiu. Išlikusios stulpų vietos rodė, kad siena buvo iš vertikaliai sukaltų stambių rąstų ir sukrautų akmenų. Tarp pastato griuvėnų ir šalia buvo rasta žiestos raukšlės ir raštu puoštos keramikos, geležinis apskritas apkaustas, strėlių antgalių fragmentų, peiliukų, gyvulių kaulų ir kt. Tam sluoksniui priklausė gana didelės ūkinės duobės, buvusios į P nuo minėto pastato.
Rekonstrukciniai darbai po gaisro
Po šio gaisro piliakalnyje buvo atlikti dideli rekonstrukciniai darbai: sudegusios pilies liekanos užpiltos iki 1 m storio smėlio ir molio sluoksniu, kuris buvo storesnis aikštelės P dalyje. Taigi, piliakalnio aikštelė buvo išlyginta ir gerokai padidinta. Šitaip rekonstruotame piliakalnyje buvo pastatyta nauja kitokios struktūros pilis. Aikštelės pakraščiais ėjo 3,4 m pločio ilgi pastatai. Statybai naudoti tašyti keturkampiai 11×21, 11×26, 11×25 cm storio rąstai ir akmenys. Kaip matyti iš stulpaviečių, 2 rąstai buvo įkalti 1,4 m nuotoliu vienas nuo kito, sekantis rąstas - už 2,5 m, ir vėl 1,4 m tarpas. Tarpai tarp stulpų užpildyti horizontaliais rąstais ir akmenimis. Pastatų būta su medinėmis grindimis, kai kurios lentos ar tąšai suanglėję, kiti apdegę. Vienoje vietoje (tarsi mediniame inde) rasta suanglėjusių grūdų. Matyt, pastatuose laikytos maisto atsargos, juose slėpėsi apylinkės gyventojai ir pilies gynėjai.
Šio sluoksnio radinių identifikavimas ir laikotarpiai
Tačiau drauge šie pastatai atliko ir gynybinių sienų funkcijas. Šio sluoksnio radiniai mažai tesiskyrė nuo žemesnio (viduriniojo) sluoksnio radinių. Šie du viršutiniai sluoksniai buvo laikomi sinchroniniais su 1365 ir 1390 m. Kryžiuočių antpuoliais - 1981 m. tyrimai tokią galimybę nepaneigė. Apskritai tyrimai leidžia spėti, kad Kernavės piliakalnis paskutiniuoju laikotarpiu buvo grynai gynybinio pobūdžio ir naudojamas kaip slėptuvė. Matyt, tuo metu buvo supiltas ir pylimas, esantis aikštelės Š dalyje, kuriame nepastebėta jokių sudėtingesnių konstrukcijų.
Įgyvendinti rekonstrukcijų kontekstai ir pastatų konstrukcijos
Aikštelės pakraščiais ėjo 3,4 m pločio ilgi pastatai. Statybai naudoti tašyti keturkampiai rąstai ir akmenys; stulpų skersmenys - 20-25 cm, tarpai tarp jų užpildyti moliu. Dauguma pastatų buvo su medinėmis grindimis, kai kurios lentos ar tąšai praradę pirminį išvaizdą arba degusios. Iš stulpaviečių matyti, kad rąstai buvo įkalti 1,4 m, o sekantis rąstas - 2,5 m toliau, tuomet vėl 1,4 m tarpas. Vienoje vietoje rasta suanglėję grūdai - tai rodo, kad pastatuose buvo laikomos maisto atsargos. Gynybinės sienos liekanos susietos su pylimo struktūra aikštelės šiaurės ir vakarų ribose.
Archeologinis kontekstas: Mindaugo sostas Kernavėje
Tiriant viršutinius sluoksnius, galima daryti prielaidą, kad Kernavės piliakalnis paskutiniuoju istoriniu laikotarpiu buvo labiau gynybinio pobūdžio, o jo aikštelė buvo išlyginta, plėsti ir naudojama kaip slėptuvė. Tyrimų duomenys leidžia teigti, kad šio laikotarpio pilies statinys ir pylimai buvo skirti apsaugai nuo priešų bei laikyti maisto atsargas. Tyrimai parodė, kad aikštelės šiaurės dalies rekonstrukcija ir naujos pilies statyba buvo svarbi gynybinės sistemos dalis.
| Metai | ||
|---|---|---|
| 1980 | 215 | du kultūriniai sluoksniai, degimo liekanos, žalvarinė segė, plokščia plokštelinė segelė |
| 1981 | 106 | trys sluoksniai, stulpinės konstrukcijos, gynybinė siena, sudegusio pastato liekanos |
Fikso autoriaus nurodyta informacija rodo, kad Mindaugo sostas Kernavėje turėjo reikšmės tiek gynybai, tiek logistikai: aikštelėje buvo pastatyti ilgi pastatai, rūpestinga stulpų išdėstymo architektūra, ugnies išlikusiems pastatams paliko įspūdingus liekanų fragmentus. Tyrėjų įvertinimai leidžia manyti, kad šio laikotarpio pilies statybos buvo adaptuotos naujai rekonstrukcijai po gaisro, o aikštelė sustiprinta ir plėsta.
Pastaba: Šiame tekste naudoti tik autoriaus duomenų sakinimai, kurie tiesiogiai atitinka tyrimų rezultatus ir 1980-1981 m. kasinėjimų kontekstą.