Plokščia lyguma upės žiotyse - tai specifinė reljefo forma, kurią suformavo upių nuosėdos, potvyniai, litoralinių ir limnoglacialinių procesų įtaka. Tokios lygumos dažnai randamos prie didesnių upių, Kuršių marių, Nemuno deltose ir kituose upių žiotims būdinguose plotuose.
Kaip susidaro plokščios lygumos upės žiotyse
Limnoglacialiniai ir fliuvioglacialiniai procesai: tirpstant ledynui tvenkėsi gausūs limnoglacialiniai baseinai, kurių gilesnėse vietose klostėsi molis, o seklesnėse - smėlis. Ištirpus ledynui iš suneštos medžiagos paviršiuje susidarė sudėtingi kalvagūbriai (ozai) bei kepalo pavidalo kalvos (keimai). Išdžiūvus sekliems limnoglacialiniams baseinams jų dugne susikaupusį smėlį vėjas perpustė, sudarydamas aukštokas žemynines kopas.
Tekančio vandens veikla: nuledėjusios teritorijos paviršių intensyviai veikė tekantis vanduo. Drenuodamos ežerus ir gilindamos savo vagas, upės suformavo gilius ir plačius terasinius slėnius. Upių nešami nešmenys suformavo didelę Nemuno deltą, kurios šiaurinė dalis yra Lietuvoje.
Sufoziniai procesai: upių slėniuose susidarė palankios sąlygos sufoziniams procesams vykti. Dėl smulkožemio išplovimo požeminiais vandenimis susidarė amfiteatro pavidalo reljefo įdubimai. Jų dugnai pašlapę, čia trykšta daug šaltinių. Litoraliniai procesai ir vandens lygio svyravimai prisidėjo formuojant neaukštą, lėkštą Pajūrio žemumą.
Nemuno deltai ir pajūrio lygumoms būdingi bruožai
Nemuno deltos žemuma yra plokščia aliuvinė lyguma Kuršių marių pietrytinėje pakrantėje. Ji šiaurėje siekia Klaipėdos miesto pietinį pakraštį, pietuose - Labguvą, rytuose - Rambyną. Jos plotas yra apie 2000 km². Dėl litoralinių procesų veiklos susidarė keletas litoralinių terasų.
Jūra ir vėjas suformavo Baltijos pakrantės lygumą ir Kuršių Neriją, sausumos ruožą, skiriantį Kuršių Marias nuo Baltijos jūros. Baltijos pakrantėje yra vėjo pustomų smėlio kopų.

Vidurio Lietuvos žemuma kaip upių lygumų pavyzdys
Vidurio Lietuvos žemuma susideda iš kelių dalių, kurių aukštis svyruoja nuo 20 iki 80 metrų virš jūros lygio. Šiaurėje plyti Mūšos-Nemunėlio žemuma, kurios aukštis siekia 40-60 metrų. Piečiau Mūšos-Nemunėlio žemumos šiaurės-pietų kryptimi nutįsusi plati Nevėžio žemuma. Jos šiaurinė dalis žemesnė (40-50 m), o pietinė aukštesnė - 50-70 metrų.
Per Lietuvos Vidurio žemumą teka Mūša, Nemunėlis, Nevėžis, Šešupė, Mituva, Nemuno, Neries, Dubysos, Jūros žemupiai. Limnoglacialinių baseinų vietose susidarę molingi dirvožemiai ir eolinių smėlių ruožai lemia žemumų dirvožemio įvairovę.

Kalvagūbriai, supantys žemumas, ir jų reikšmė
Vidurio Lietuvos žemumą beveik iš visų pusių supa kalvagūbriai, kurie formuoja kraštovaizdžio kontrastus su žemesnėmis lygumomis. Vilkijos kalvagūbris (80-90 m) puslankiu driekiasi per vidurinę Vidurio Lietuvos žemumą. Šiaurinėje pusėje: Linkuvos kalvagūbris (70-80 m). Rytinėje pusėje: Anykščių (95-112 m), Viešintų (110-120 m) kalvagūbrių grandinės.
Tokie reljefo pakitimai lemia, kad į upių žiotis pilami nešmenys, upei sulėtėjus, nusėda plokščioje deltai ar žiotims būdingoje lygumoje.
Reljefo formavimosi procesų poveikis dirvožemiui ir naudosioms iškasenoms
Ši žemuma susidarė ankstyvajame poledynmetyje prieledyninių marių vietoje daugiausia iš limnoglacialinių molių. Todėl vyrauja molingi dirvožemiai, o rytinėje dalyje yra eolinių smėlių. Naudingosios iškasenos žemumose ir aukštumose: molis, durpės, dolomitas, akmens druska, gintaras ir nafta kai kuriose vakarinės Lietuvos dalyse.
Ekologija, augalija ir gyvūnija žemumų zonomis
Lietuvos žemumose ir jų pakraščiuose išsiskiria įvairūs biotopai: durpynai, pajūriniai pušynai, potvyninės lygumos ir upių salos. Lietuvos miškuose gyvena įvairių gyvūnų, įskaitant briedžius; augalija priklauso nuo dirvožemio tipo - molingose lygumose vyrauja kiti augalų bendrijų tipai nei smėlingose zandrų juostose.

Mėgautis žemumų vaizdais iš aukščio
Norintys iš aukščiau nužvelgti Lietuvos apylinkes, įskaitant žemumas, gali tai padaryti nuo apžvalgos bokštų, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 30. Apžvalgos bokštai yra puiki galimybė pamatyti Lietuvos kraštovaizdį iš aukštesnės perspektyvos, leidžiančios įvertinti reljefo įvairovę.
- Birštono apžvalgos bokštas: aukščiausiu apžvalgos bokštu Lietuvoje tituluojamas Birštono apžvalgos bokštas. Bokšto apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o pats bokštas siekia net 51 metro aukštį.
- Anykščių medžių lajų takas: takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio; drąsesni gali lipti į 35 metrų bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
- Kirkilų apžvalgos bokštas: Biržų regioniniame parke prie Kirkilų karstinių ežerėlių, bokštas beveik 32 m aukščio, apžvalgos aikštelė 30 m.
- Labanoro apžvalgos bokštas: apžvalgos aikštelės aukštis 36 m; matomas Labanoro regioninio parko kraštovaizdis, su ežerų salomis ir Labanoro giria.
Kelionė po Nemuno deltą
Žemumų pavyzdžiai ir vietovės Lietuvoje
- Nemuno deltą ir Rusnės salą - žemiausia Lietuvos vieta (Rusnės sala 1,3 m žemiau jūros lygio).
- Pajūrio žemuma su Kuršių nerija - vėjo pustomos smėlio kopos ir lėkšta žemuma.
- Vidurio Lietuvos žemuma su Nevėžio, Mūšos-Nemunėlio žemumomis - plačios lygumos, per kurias teka Nevėžis, Mūša, Nemunėlis.
- Durpynai ir limnoglacialinės lygumos, pavyzdžiui, Ežerėlio durpynas - susidarę ledo luistavietėje.
Lentelė: svarbiausių žemumų aukščiai (m virš jūros lygio)
| Reljefo forma / Vieta | Aukštis (m) |
|---|---|
| Pajūrio žemuma | neaukšta, lėkšta |
| Nemuno deltos žemuma | - |
| Rusnės sala | -1.3 |
| Vidurio Lietuvos žemuma (bendrai) | 20-80 |
| Mūšos-Nemunėlio žemuma | 40-60 |
| Nevėžio žemuma (šiaurinė) | 40-50 |
| Nevėžio žemuma (pietinė) | 50-70 |
Praktiniai patarimai lankytojams
- Planuodami kelionę į upių žiotis atkreipkite dėmesį į potvynių sezonus ir vietinių parkų apsaugos taisykles.
- Naudokitės apžvalgos bokštais ir pažintiniais takais, kad įvertintumėte lygumų ir deltų mastą iš aukščio.
- Apsilankykite edukacinėse stotelėse ir muziejuose, kurie paaiškina limnoglacialinių, litoralinių ir karstinių procesų įtaką kraštovaizdžiui.
Plokščios lygumos prie upių žiočių yra kompleksiškos geologinių ir geomorfologinių procesų pasekmė, kurioje susilieja ledynmečio palikimas, upių terasų formavimas, vėjo ir jūros poveikis bei šiuolaikiniai hidrologiniai procesai. Šios lygumos - svarbi Lietuvos kraštovaizdžio, ekologijos ir ekonomikos dalis.
tags: #plokscia #lyguma #susidaranti #upes #ziotyse