Difuzinę plėvelę rinkomės patikimo ir gerai žinomo gamintojo Tyvek siūlomą produktą Tyvek® Pro + Tape - dviejų sluoksnių kvėpuojančią difuzinę membraną su lipnia juosta. Kodėl šią? Štai ką mums pavyko išsaiškinti ir į ką mes patys atsižvegėme renkantis difuzinę plėvelę: membranos sluoksnis, vandens stulpo aukštis, garų pralaidumas. Svarbiausias matmuo čia yra membranos sluoksnio storis, kuris speficikacijose žymimas - mikronais (μm). Dažniausiai prie difuzinių plėvelių yra nurodytas pačios membranos storis, dar kitaip vadinamas gramatūra (g/m2), tačiau jo nereiktų maišyti su membranos funkcinio sluoksnio storiu, kurio dažnas gamintojas net nenurodo.
Svarbiausi parametrai renkant
Gramatūra yra svarbi montavimo momentu, kad montuodamas plėvelės nepažeistumei. Dar vienas parametras, į kūrį derėtų atkreipti dėmesį - vandens stulpo aukštis, mmH2O. Stogui jis turėtų būti ne mažesnis nei 1000. Kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų. Kaip jis gali ten patekti ir išbūti? Vandens garų pralaidumas. Šis rodiklis turėtų būti kuo didesnis, mažiausia tenkinanti vertė įvairių šaltinių teigimu, neturėtų būti mažesnė nei ~ 1300 g/m2/24h. Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Kaip ir minėjome, rinkomės išbandytą gamintojų Tyvek plėvelę. Stogams jie siūlo Soft, Solid ir Pro. Mes pasirinkome Tyvek Pro+Tape, kuri naudojama apšiltintų šlaitinių stogų vandens ir vėjo izoliacijai. Membranos storis 175 μm, garų pralaidumas - 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis >1930 mmH2O, be to, ji jau turi lipnią juostą.
Monavimo patirtis
Plėvelę stogui klojome trise, tai padarėme per dvi dienas. Iš pradžių šiek tiek gal buvo neramu, ar viskas pavyks, tačiau darbas iš tikro nėra sudėtingas ir gana sklandžiai vykstantis, net ir pirmą kartą. Išridenę pirmąją juostą, jos kampus prišaudėme su kabiašaudžiu, taip pat keletą užtvirtinimų į gegnes. Tuomet sukalėme makaronus su vyniakale, ant makaronų prisisukome lentą, jog galėtume ant jos pasilipę ridenti antrą juostą. Pirmosios juostos 20 cm palikome laisvos, ji vėliau eis į lietvamzdį. Tokiu pat principu: plėvelė, kabiašaudis, makaronai, lenta - nukeliavome iki stogo viršaus. Tuomet tą patį darėme su kita puse. Vėl keliavome nuo apačios į viršų, o viršuje abi plėveles perdengėme viena su kita.
Antikondensacinės plėvelės, dar kitaip vadinamos hidroizoliacinės plėvelės, naudojamos po visų tipų stogo dangomis, tai yra šiferis, plieninės stogo dangos, betoninės čerpės ir po kitomis stogo dangomis. Antikondensacinė plėvelė apsaugo medieną, laikančią stogo konstrukciją nuo neigiamo kondensato poveikio iš vidinės stogo dangos pusės susidariusių vandens garų, kondensato lašų. Sulaiko per stogo kraigą ar kitus plyšius patekusius kritulius. Antikondensacinės plėvelės dažnai naudojamos šlaitiniuose stoguose, kai nėra naudojama šiltinimo izoliacija, nes atikondensacinė stoginė plėvelė yra labai mažai laidi garui, lyginant su difuzine plėvele, bet pasižymi įpatingu stiprumu plyšimui.
Difuzinės plėvelės funkcija ir savybės
Pradinė funkcija - apsaugoti šiltinimo medžiagą nuo drėgmės. Sudrėkusi termoizoliacija praranda savo šiluminės izoliacijos savybes. Difuzinės plėvelės laidumas garams apibrėžiamas 1 kv. m vandens išgarinimu per 24 valandas. Turėtų būti ne mažesnis nei 1300-1500 g, ypač jeigu plėvelė naudojama stogui su mažu nuolydžiu. Montuojant stogo plėvelę svarbus yra plėvelės tvirtumas (atsparumas plyšimui skersai ir išilgai). Atliekant darbus svarbu nepažeisti plėvelės. Dirbant su plėvelėmis, kartais jos plyšta kaip servetėlės, ypač ten, kur apkrovos didžiausios. Plėvelės storį, patvarumą dengiant bei eksplotacijos laiką lemia svorio rodiklis. Populiariausių plėvelių svoris svyruoja nuo 90 iki 200 g/kv.m, geriausia apie 140-180 g/kv.m. Nereiktų painioti plėvelės svorio (gramatūros) ir funkcinio sluoksnio storio. Pačios plėvelės storis arba gramatūra svarbus tik montavimo metu, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų.
UV spinduliai, atsparumas ir sd koeficientas
Kalbant apie atsparumą UV spinduliams, reikėtų pabrėžti, kad populiariausių difuzinių plėvelių atsparumas yra nuo 3 iki 6 mėnesių. UV atsparumo rodiklis yra reikšmingas ne tik prieš dengiant stogą, bet ir jį uždengus. Tai yra todėl, kad stogo dangoje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos prasiskverbusi ir tiesiogiai su plėvele kontaktuodama saulė gali padaryti nemažai žalos. Aukščiausios klasės daugiasluoksnė struktūra - pagamintos iš polipropileno. Su UV apsauga - atsparios saulės spindulių poveikiui iki 4-12 mėn. Tai svarbiausias parametras, rodantis, kiek vandens garų per 24 val. praeina per 1 m² plėvelės paviršiaus. Garų pralaidumas tiesiogiai lemia, ar stogo konstrukcija galės „kvėpuoti“ - t. y. Jei plėvelė nepakankamai pralaidi, drėgmė kaupsis šiltinimo sluoksnyje ir sukels kondensaciją, pelėsį bei sumažins izoliacijos efektyvumą. Sd koeficientas reiškia, kokį oro sluoksnio storį plėvelė atitinka garų laidumo prasme. Pvz., Sd = 0,02 m reiškia, kad plėvelė „elgiasi“ kaip 2 cm storio oro sluoksnis. Difuzinėms plėvelėms optimalus Sd koeficientas - nuo 0,02 iki 0,3 m.
UV stabilumas nurodo, kiek laiko plėvelė gali būti veikiama tiesioginių saulės spindulių neprarasdama savo techninių savybių. Minimalus rekomenduojamas UV atsparumas - 4 mėnesiai. Kuo didesnis paviršiaus tankis (gramatūra), tuo plėvelė atsparesnė įplyšimams ir deformacijai. Kai kurios difuzinės plėvelės leidžia montuoti tiesiai ant šiltinimo medžiagų (mineralinės vatos, stiklo vatos) - be oro tarpo. Netinkamas montavimas - dažniausia konstrukcijos pažeidimų priežastis. 1 sluoksnio plėvelės - ekonomiškas sprendimas, tinkamas tik mažesnės apkrovos ar laikiniems sprendimams. Sienoms skirtos plėvelės neturi reikiamo vandens nepralaidumo ir tvirtumo, todėl greitai praranda efektyvumą ir praleidžia drėgmę. Jei plėvelė klojama apversta, ji nesugebės pašalinti garų, o drėgmė ims skverbtis į šiltinimo sluoksnį. Jei plėvelė neužkeliama ant vertikalių paviršių, lietaus vanduo nuteka į konstrukcijos vidų. Įplyšimai, vinys ar neatsargus tvirtinimas sukuria drėgmės skverbimosi vietas. Kita vertus, kai kurie plėvelių sprendimai reikalauja oro tarpo tarp šiltinimo sluoksnio ir plėvelės, kitaip kaupiasi kondensatas, atsiranda pelėsis. Perdengimai paliekami atviri arba klijuojami nehermetiškomis juostomis. Tai leidžia vandeniui prasiskverbti.
Specialūs sprendimai ir pasirinkimai pagal stogo tipą
Klausimas: Stogo danga skarda Rannila, kokia izoliacinė plėvelė tinkamiausia? Komentarai: Po šia skardine stogo danga tiks: 1. Jei tai šaltas stogas (neapšiltintas) - geriausia dėti DuPont Tyvek Pro arba DuPont Tyvek Supro difuzinę plėvelę. Tyvek Pro - 124 gr/m2, funkcinis sluoksnis 175 μm, atlaiko +100°C temperatūrą, 4 mėnesius gali būti atvira, 15 metų gamintojo garantija. Tyvek Supro - 148 gr/m2, funkcinis sluoksnis 175 μm, atlaiko +100°C temperatūrą, 4 mėnesius gali būti atvira, 25 metų gamintojo garantija. 2. Jei tai šiltas stogas (apšiltintas) - galima dėti Tyvek Soft, Solid, Pro ir Supro. Tyvek Soft - 60 gr/m2, 175 μm, 4 mėnesius atvira, 15 metų garantija. Tyvek Solid - 84 gr/m2, 175 μm, 4 mėnesius atvira, 25 metų garantija. Mūsų vertinimu optimaliausias produktas jūsų skardiniam stogui atveju yra Siga Majcoat 150 SOB (su lipnia juosta siūlės perklijavimui) - 1,49 eur/m2 + PVM. Majcoat 150 SOB - 3 sluoksnių su lipnia juostele iš dviejų pusių; Storis 0,55 mm; Svoris ploto vienetui 150 g/m2; Sd vertė 0,05 m; Atsparumas garams <0.001 MNs/g. Plėvelės laidumą orui užtikrina difuzinė membrana, kuri turi kelių sluoksnių specialią medžiagą su mikroperforacija arba labai mažomis angomis. Šis sluoksnis praleidžia garus, tačiau jei stogas kiauras, nepraleidžia į vidų. Ši garų laidumo savybė plėvelės dokumentacijoje nurodoma kaip SD vertė, ji negali būti didesnė kaip 0,03 m. Pagal laidumą orui taip pat galima patikrinti plėvelės atsparumą vandeniui, nes tai viena iš pagrindinių plėvelės funkcijų. Plėvelė turi būti išbandyta atsparumo vandeniui bandymu, įvertinta W1 klase ir atlaikyti mažiausiai 3 metrų aukščio vandens stulpo slėgį - tai taip pat turi būti nurodyta gaminio dokumentacijoje. Beje, galima palyginti: praktiškai vandens slėgio ant stogo realiomis sąlygomis dažniausiai neviršija 2 metrų.
Tvirtumą rodo medžiagos svoris. Tvirtai plėvelei reikia būti pakankamai tvirtai, kad jos nepažeistų nukritęs darbo įrankis arba netyčia užlipęs stogdengys. Taip pat yra atvejų, kai nekokybiškoje plėvelėje atsirado anga iš rankų iškritus darbo įrankiui. Kadangi difuzinis sluoksnis yra gana silpnas, patvarumo turi suteikti kiti plėvelės sluoksniai, pavyzdžiui, flisas. Lengviausia plėvelės stiprumą įvertinti pagal jos svorį - jis turi būti ne mažesnis kaip 160 g/m2. Plėvelės patvarumą taip pat rodo sluoksnių skaičius (jų turi būti mažiausiai 3-4) ir armuojamasis sluoksnis, kuris neleidžia medžiagai išsitempti. Kadangi dengiant stogo dangą bet kokiu atveju tenka kiaurai plėvelę kalti vinis ar sukti medvaržčius, tai patvarumą apibūdina taškinis stipris - jis turi būti mažiausiai 350 N išilgai ir 370 N skersai.
Privalomas atsparumas ugniai ir UV spinduliams
Ketvirta, mūsų klimato juostoje naudojama plėvelė turi būti tvari eksploatuoti temperatūroje nuo -40 °C iki +80 °C. Atsparumo ugniai klasė būtina, kad plėvelė nepalaikytų ugnies plitimo. Tai tikrinama tyrimų laboratorijoje paleidžiant liepsną - ugnis turi neplisti. Penkta, plėvelė turi būti atspari UV spinduliams ir kaip laikina stogo danga saugoti namą nuo lietaus ir sniego stogo dengimo laikotarpiu (mažiausiai 4 savaites). UV atsparumas svarbus ne tik dengiant, bet ir uždengus stogą, nes UV spinduliai gali pažeisti plėvelę jau dengimo metu. Galiausiai plėvelė turi turėti klijuojamus kraštus, kurie palengvina montavimą ir geriau apsaugo sandūras nuo vandens ir vėjo. Todėl svarbu atidžiai išnagrinėti parduotuvės ar statybų įmonės prekių ženklų plėvelių duomenis.
Difūzinės plėvelės montavimas stogo krašte ties latakais.'Stater' kolektyvas. gerų darbų. !
Be to, svarbu suprasti, kad vadinamosios „antikoridacinės“ (antikondukcijos) plėvelės dažniausiai naudojamos pasyvioje izoliacijoje, o difuzinė plėvelė užtikrina garų išgaravimą ir drėgmės išgaravimą iš šiltinimo medžiagos. Plėvelės išskirtinumas - ji turi būti skirta kvėpavimui, o tuo pačiu metu užtikrinti vandens barjerą ir viršutines apsaugos savybes. Todėl teisingas pasirinkimas, atsižvelgiant į stogo nuolydį ir šiltinimo tipą, priklauso nuo optimalaus garų pralaidumo, viršutinio sluoksnio tankio ir gydymo, taip pat nuo juostų klijavimo galimybės.
| Produktas | Sluoksnių skaičius | Svoris (g/m2) | Gramatūra (μm) | Sd koeficientas | Garų pralaidumas (g/m2/24h) | Vandens stulpo atsparumas | UV atsparumas |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tyvek Pro + Tape | 3 | >150 | 175 | 0,02-0,03 | 3000 | >1930 mmH2O | 4-12 mėn. |
| Majcoat 150 SOB | 3 | 150 | 150-175 | 0,05 | ≈ | ≈ 3 m | aukštas |
Taikytinos rekomendacijos: pasirinkimas priklauso nuo stogo tipo (šaltas ar šiltas), aplinkos sąlygų ir norimos ilgaamžiškumo garantijos. Mūsų nuomone, optimaliausias sprendimas skardiniam stogui yra Majcoat 150 SOB su lipnia juostele - patikima jungtis, didelis svoris, pakankamas vandens stulpo atsparumas ir geras garų pralaidumas. Taip pat galima rinktis Tyvek Pro arba Supro serijas, priklausomai nuo stogo tipo ir montavimo sąlygų.