Kad mūsų pastangos tvarumo srityje matytųsi aiškiai, pristatome EcoFacts. Visa pateikiama informacija apie aplinką ir sveikatą yra prieinama ir integruota. Sakytume, EGGER produktai yra „visiškai deklaruoti“. Pateikiame patikimus duomenis ir mielai jus pakonsultuosime.
Mediena, pasiryžusi tvarioms statyboms
Mediena yra mūsų vertingiausias išteklius. Šią atsinaujinančią žaliavą naudojame įvairiems baldų, interjero dizaino, grindų dangų ir medienos konstrukcijų produktams gaminti. Kiekvienas produktas daro poveikį klimatui. Remiantis anglies dioksido pėdsaku galima kiekybiškai įvertinti šios emisijos dydį. VAP dėl biogeninio anglies dioksido: žaliavinė mediena augdama sugeria CO₂ iš atmosferos. Anglies dioksidas išlieka medienoje visą jos eksploatacijos laiką. VAP dėl iškastinio kuro: CO₂ išmetamas gaminant produktą ir jo tiekimo grandinėje. VAP dėl iškastinio kuro rodo šias emisijas. VAP dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo: matuojama, kaip nuo žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo priklauso išskiriamo arba absorbuojamo CO₂ kiekis. Bendrasis VAP: sudėjus visas tris vertes gaunamas bendras VAP, kuris vadinamas anglies dioksido pėdsaku. Ši vertė, taikoma mūsų medienos produktams, labai maža. „EcoFact“ matuojamas kg CO₂e/m² arba kg CO₂e/m³. Tai rodo produkto poveikį klimatui. Skaičiavimas patikrinamas išoriškai. Tai atitinka VAP rodiklius nuo pradžios iki galo, remiantis mūsų aplinkosaugos produktų deklaracijomis (A1-A3 pagal EN 15804+A2).
EcoFact: ką rodo ir kaip tai veikia?
Mediena atauga vos per kelis dešimtmečius. O iškastinės ir mineralinės žaliavos susidaro per milijonus metų. Šis „EcoFact“ rodo, kiek medžiagos, naudojamos produkto gamybai, yra iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip mediena ar popierius. Skaidriai nurodome, kaip kiekvienu produktu prisidedame prie tvarios ekonomikos. „EcoFact“ atspindi visas produkto sudedamąsias dalis pagal sausąjį svorį. Tikslinga kuo daugiau pakartotinai naudoti ir perdirbti esamus produktus. Šis „EcoFact“ rodo, kaip mums tai pavyksta praktikoje. Žaliavos, gautos iš likutinių medžiagų arba dėl perdirbimo, taip pat vadinamos antrinėmis žaliavomis. Be to, naudojamos pirminės žaliavos, t. y. žaliavos, kurios nėra šalutiniai produktai arba nebuvo perdirbtos. „EcoFact“ atspindi visas produkto medžiagas.
EPD, EHD ir pastatų sertifikavimas
Situacija: kuo skiriasi HQE, LEED, BREEAM ir DGNB? Pastatų sertifikavimo tema, kaip ir su jais susijusių produktų ir paslaugų rinka, yra sudėtinga. Todėl mes renkame visus aplinkos požiūriu aktualius mūsų gamyklų duomenis savo dokumentuose EPD ir EHD bei pateikiame juos viešai. Tai leidžia architektams ir gamintojams lengviau pasirinkti medžiagas ir sertifikuoti pastatą. EPD yra „Environmental Product Declaration“. Aplinkosauginė produkto deklaracija leidžia statybų vadovams, architektams ar perdirbėjams įvertinti medžiagų poveikį aplinkai. Mūsų EPD prisideda prie tvarios statybos ir gyvenimo per visą pastato gyvavimo ciklą vertinimo. Pagrindinės EPD sąlygos yra apibrėžtos tarptautiniuose standartuose ir vadinamosiose gaminių kategorijų taisyklėse (PGR). Gaminio poveikis aplinkai vertinamas įvairiais moduliais, tokiais kaip žaliavų gavyba, gamyba ir šalinimas. Kiekvieno EPD esmė yra gyvavimo ciklo įvertinimas. Mūsų EPD programos rengėjas yra gerai žinomas Vokietijos statybų ir aplinkos institutas (IBU). Mūsų EPD grindžiamas mūsų pačių skaičiavimo principals, todėl mūsų siekis mažinti produktų keliamą poveikį aplinkai tampa skaidrus. EHD (Environmental and Health datasheets) dokumentuose nurodoma, kaip mūsų produktai atitinka konkrečios šalies pastatų sertifikavimo reikalavimus. Pateikiami įrodymai yra tiesiogiai susiejami EHD.
Sąlygos degumo klasėms EN 13501-1
Prasidėjus tyrimams dėl ugniai neatsparių fasadinių medžiagų naudojimo pastatuose, kyla klausimas: ar privačių namų savininkai žino apie medžiagų degumą? Prieš porą metų vakarų Londone sudegė Grenfell Tower daugiabučiai, nusinešęs apie 80 gyvybių. Pastatas liepsnojo daugiau nei 30 valandų. Tyrimas parodė, kad daugiabučio fasado plokštės ir termoizoliacinės medžiagos turėjo įtakos staigiam ugnies plitimui. Šių metų pradžioje paskelbtos įvairių Lietuvos viešųjų pastatų medžiagų vertinimo išvados parodė, kad Santaros klinikų fasado plokščių degumo klasės neatitinka nurodytų dokumentuose.
Prieš šešerius metus, statant 222 m2 ploto namą Mažųjų Gulbinų gyvenvietėje Vilniuje, M. Matkevičius pasirinko stogą ir fasadą dengti vienodomis fibrocementinėmis plokštelėmis. „Svarstėme du variantus: padengti natūraliu skalūnu arba „Dacora“ plokštelėmis. Vardindamas pasirinktos dangos savybes, jis sako atkreipęs dėmesį į tai, kad šios plokštelės turi sertifikatus, pažyminčius, jog iš pluoštinio cemento gamintoje medžiagoje nėra kenksmingų sveikatai priedų, jos susideda tik iš natūralių žaliavų. Statant šeimos būstą, aktualus tapo ir medžiagos degumo savybės. „Duomenų apie degumą ieškojau internete. Pats esu statybininkas, todėl pasižiūrėjau, ar produkto savybės atitinka galiojančias normas, pažiūrėau ar gaminys turi eksploatacinių savybių deklaracijas - tuo metu tai buvo atitikties deklaracijos“, - patirtimi dalijasi.
Gaminio degumo klasifikacija, arba vadinamoji „euroklasė“, turi būti žymima visų statybos gaminių pakuočių etiketėse. Šios klasės varijuoja nuo turinčių mažiausiai įtakos gaisro plitimui A1 ir A2 klasės iki žyminčios degiausią produktą F klasės. „A klasei priklausančios medžiagos yra nedegios, su jomis pokyčiai aukštose temperatūrose nevyksta. A1, A2 klasėms priskiriamos statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo. B klasės medžiagos degimą palaiko nežymiai.“
Medžiagų degumo klasifikaciją papildomai tikrina dūmų susidarymas s1, s2, s3 ir d0, d1, d2 klasės. Šio rodiklio namų statytojai dažnai neįvertina. „Prieš porą metų Londone kilo didžiulis gaisras, daug žmonių apsinuodijo dūmais. Tragiškas atvejis įvyko užsidegus daugiaaukščiui Baku - pastato fasadas buvo vien dėl grožio aptaisytas poliuretaninėmis apdailos medžiagomis. Jis įsidegė taip staiga, kad ugnis į viršutinius aukštus išplito per kelias minutes.“
Gidai: į ką atkreipti dėmesį fasado pasirinkime. „Žmonės termoizoliacines ir karkaso medžiagas dažnai renkasi pagal kainą, todėl naudoja, pavyzdžiui, medieną, o ne aliuminį karkasą. Saugumas turi būti pirma, todėl geriau rinktis visą sistemą, kuri yra nedegi. Jei fibrocementinė dailylentė nedegi, o šiltinsime akmens vata, priklausančia A1 klasei, ir naudosime metalinį karkasą, tai kilęs gaisras greitai neplis į viršų.“
Šiuolaikiniai pastatai nebeįsivaizduojami be termoizoliacinių medžiagų atitvarinėse konstrukcijose. Tačiau jų sudėtis, degumas ir žaliavos labai skiriasi. Architekto Daliaus Pužino teigimu, degumą vertinti reikia kompleksiškai: „Žiūrint į degumą, fibrocementinės dailylentės atlaiko dideles apkrovas, bet svarbu, ant kokio karkaso jos tvirtinamos, matyti visumą. Kaina dažnai lemia pasirinkimą, tačiau saugumas turi būti prioritetas.“
Privačių namų savininkams svarbu žinoti, kad visos statybinės medžiagos turi turėti nurodytas degumo klases. Paprastai naują produktą pagaminusi įmonė pagal standartus paruoštus bandinius pateikia Gaisrinių tyrimų centro laboratorijai. „Degumą Lietuvoje galima nustatyti vienintelėje sertifikuotoje laboratorijoje - Gaisrinių tyrimų centre. Prieš daugiau nei metus tai atlikome su Cedral dailylentėmis.“
EN 13501-1: pagrindiniai gydymo lygiai
EU reglamentai: EN 13501-1 klasifikacijos padeda nustatyti, kokiai aplinkai tinka tam tikros fasadų, stogo ar apdailos medžiagos. ES teisės aktai CPR (Construction Products Regulation) reikalauja gamintojų pateikti deklaraciją apie atlikto atsakiklio gebėjimą ir užklijuoti CE ženklinimą daugumai statybinių gaminių prieš jų rinkai. Be ES reikalavimų, įmonės turi atsižvelgti į nacionalines taisykles, kuriose galutinis pilnas perkainavimas priklauso nuo konkretaus projekto. EN 13501-1 nustato, kaip įvertinti atsakiklio į ugnį charakteristikas ir klasifikuoti į klases A1-F, įskaitant papildomus s1/s2/s3 ir d0/d1/d2 reitingus dūmų ir degančių dalelių atžvilgiu.
Antroji dalis pateikta su informacija apie tai, kaip klasifikacijos įgyti praktiškai: A1/A1fl/A1L - nedegios arba beveik nedegios; A2/A2fl/A2L - beveik nedegi, bet šiek tiek deginama; B/Bfl/BL - vidutinio degumo; D/Dfl/DL - vidutiniškai degios; E/Efl/EL - riboto degumo; F/Ffl/FL - labai degios arba be tinkamų atsparumo rodiklių. Taip pat greitai įvertinama dūmų išskyrimo klasė (s1-s3) ir degančių drožlių klasė (d0-d2).
Pristatomuose pavyzdžiuose pateikiama informacija apie fasadų plokštes, stogo dangas ir kitus sprendimus: Modulinės fiksuojamos polikarbonato plokštės fasadams - į spalvas ir storį nuo 16 iki 65 mm; integruota UV apsauga, didelis šviesos laidumas, priedai sandarinimui ir kampinėms jungtims, tačiau sistema neskirta sandariam stogui. Taip pat kitose sekcijose pateikiami tvirtinimo sprendimai, stiklų paketai ir akcentuojama, kad degumas svarbus tiek fasadams, tiek šiltinimo medžiagoms.
Garsusis praktinis požiūris į degumą fasadams
Pasak ekspertų, svarbu įvertinti ne tik plokščių degumo klases, bet ir šiltinimo medžiagų sujungimą su karkasu. Kokybė ir saugumas turi būti visos sistemos išdava, o ne tik atskiros plokštės. „Jeigu paimsime fibrocementinę dailylentę, kuri yra nedegi, šiltinsime akmens vata, priklausančia A1 klasei, naudodami metalinį karkasą, tai kilęs gaisras greitai neplis į viršų, namas liks koks buvęs.“
Gaisro rizikos prevencija reikalauja, kad visi fasado komponentai būtų tikrinami ir pažymėti pagal nustatytas klases. Priimami sprendimai priklauso nuo vietos sąlygų, galimų šviesos ir vėjų poveikio, bei įveikiamos rizikos. Žmonės dažnai renkasi pigesnes medžiagas, tačiau saugumas turi būti prioritetas; reikiama visos sistemos integracija užtikrina didesnį atsparumą ugniai.
Techniniai pavyzdžiai ir rekomendacijos
Pavyzdžiai iš rinkos rodo, kad plokštės neturi būti vien deginamos vien dėl estetikos. Montuojant fasadą su fibrocementinėmis plokštėmis, akmens vata, metaliniu karkasu ir papildomais atsparumo įrenginiais užtikrinama, kad gaisro atveju platumą skirsto ne tik plokštė, bet ir sistema. Renkantis dailylentes fasadui, svarbu įvertinti paprasčiausias buitines situacijas - ar jos gali užsidegti nuo netyčia smilkti pradėjusios šiukšlių dėžės lauke, nuorūkos ar iš kepsninės kilusios žiežirbos.
Taip pat svarbu žinoti, kad degumo klasės etiketės yra privalomos visoms statybos gaminių pakuotėms, o Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ir kitose ES šalyse šios klasės turi įtakos galimybei naudoti tam tikras konstrukcijas konkrečiose situacijose.
Papildomi komponentai ir susijusios technologijos
Modernūs fasadai su aukšta šilumos ir šviesos izoliacija - modulinės fiksuojamos polikarbonato plokštės, kurios užtikrina skaidrumą, ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą. Konkretūs duomenys apie šiuos sprendimus: plokščių storis 16-65 mm, UV apsauga, didelis šviesos pralaidumas, įtrauktos uždarymo detalės ir pritvirtinimo jungtys. Šie sprendimai skirti moderniems fasadams, pramoniniam stiklinimui, architektūriniams fasadams, pertvaroms bei išorinėms pavėsinėms. Supratimas apie degumą taip pat taikomas langų, durų ir terasinės įrangos sistemoms - tai padeda užtikrinti visos konstrukcijos saugumą.
Statybinės medžiagos ir jų įvairovė
MOSO® Bamboo X-treme® ir Bamboo N-finity produktai atitinka E1 normą EN 717-1, o kai kurios medžiagos net gali atitikti E0 emisijos klasę. MOSO® produkte naudotos technologijos leidžia pasiekti aukščiausią patvarumo klasę, kurioje egzistuoja galimybė naudoti medieną tiesiogiai ant žemės ar be sąlyčio su žeme. EN 350 reglamentuoja medienos/bambuko patvarumo klasifikavimą, o MOSO® gaminiai iki 4 klasės išorinio sąlyčio su žeme. Šias tendencijas galima sulyginti su EN 13501-1 priešgaisrinėmis klasėmis, kai kalbama apie sienas/lubų medžiagas.
EI vertinimai: EPD/EHD atskleidžia, kaip gamykla koordinuoja aplinkosaugos reikalavimus, o EN 13501-1 nustato degumo klasės kriterijus fasado konstrukcijoms. Vartotojams svarbiausia žinoti, kad saugumas ir aplinkosauga lygiuojasi į tarptautinius standartus, kurie užtikrina patikimumą ir skaidrumą viso produkto gyvavimo cikle.
tags: #plastikines #fasado #plokstes #gaisringumo #klase #a