Mediena skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medieną. Mediena rūšys skiriasi kietumu, tankiu, atsparumu drėgmei ir mechanine elgsena, todėl kiekviena tinka skirtingam tikslui: nuo karkasinio namo konstrukcijos iki ąžuolinių grindų ar terasinių lentų. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o medžio botanine grupe. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir patrauklia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą.
Skirtingų rūšių charakteristikos: tankis, kietumas ir atsparumas drėgmei
- Pušis, eglė ir maumedis sudaro didžiąją dalį Lietuvos parduodamos statybinės medienos. Pušis pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N, todėl priskiriama vidutinio kietumo spygliuočiams. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams.
- Eglės medienos tankis siekia apie 430-470 kg/m³, todėl ji lengvesnė už pušį ir pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis; spalva šviesesnė nei pušies, raštas vientisesnis, o sakingumo lygis žemesnis.
- Ąžuolo medienos tankis siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N, todėl tai viena kiečiausių Europos medienos rūšių. Kietumo, ilgaamžiškumo ir estetikos derinys lėmė, kad ąžuolas laikomas aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Ąžuolo mediena rūšiuojama į tris pagrindines klases: „Select“, „Natural“ ir „Rustical“.
- Maumedžio medienos tankis siekia 590-680 kg/m³, o Jankos kietumas apie 5200 N; tai kiečiausias Europos spygliuotis, kuris dominuoja terasinių lentų, fasadų, tvorų, lauko baldų ir prieplaukų segmente.
- Beržo medienos tankis apie 620-670 kg/m³; šviesus, vienodas paviršius daro ją populiarią faneros gamyboje, parketui ir modernių baldų gamybai.
- Uosio mediena (tankis apie 650-700 kg/m³) derina kietumą su lankstumu; gražus pluošto raštas suteikia gaminiams išskirtinumo. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (apie 490-530 kg/m³), rausva spalva ir lengvu apdirbimu. Liepa - dar minkštesnė nei alksnis, lieka tradicinis drožėjų pasirinkimas.
- Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Tvoroms ir fasadams galioja bendroji taisyklė: mediena privalo būti arba natūraliai atspari puvimui, arba apdorota apsauginėmis priemonėmis.
Drėgmė, džiovinimas ir svoris
Medienos svoris priklauso nuo jos tankio ir joje esančios drėgmės kiekio. Savitasis medienos svoris nepriklauso nuo medienos rūšies; jis išreiškia sutankintos medienos svorį tūrio vienetu be drėgmės ir oro ir yra 1,5. Praktiškai naudojamas medienos masės tūrinis svoris, tai yra 1 cm svoris3 medienos masė, išreikšta gramais. Medienos svoris ir jos techninės savybės vertinamos pagal tūrinį svorį. Didėjant drėgmei, didėja ir medienos tūrinis svoris. Vandens kiekis medienoje, išreikštas svorio procentais, vadinamas medienos drėgmės kiekiu.
Džiovinant medieną, pirmiausia išgarinamas laisvas vanduo. Momentas, kai visas laisvas vanduo išgaruoja, vadinamas higroskopine riba arba skaidulų prisotinimo tašku. Per šį džiovinimo laikotarpį džiovinamos medienos matmenys nesikeičia. Džiovinimo metu medienos tankis išilgine kryptimi pasikeičia 0,10 %, radialine kryptimi - 3-6 %, o tangentine kryptimi - 6-12 %. Slėgimas ir formos pokyčiai gali sukelti tarpinių įtempimų ir išorinių įtrūkimų, todėl džiovinimas turi būti atliekamas lėtai ir tolygiai.
Didelio tankio mediena (ąžuolas) sveria daugiau nei mažesnio tankio mediena (liepa). Spygliuočių rūšių atveju svorio dydis taip pat priklauso nuo vėlyvosios medienos dalyvavimo: didėjant vėlyvosios medienos procentui, didėja pušies svoris. Netolygus matmenų pokytis svėrimo procese dėl džiovinimo ir netinkamų džiovinimo režimų taikymo gali sukelti vidinius ir išorinius įtempimus, kurie lemia oro sąlygų poveikį ir paviršiaus įtrūkimus.
Išorinių įtrūkimų atsiradimas gali būti išvengtas, kai džiovina lėtai ir tolygiai. Slėgris ir svėrimas dažnai vyksta tada, kai drėgmė pasiekia pluoštų soties tašką (23-31 %). Yra žinoma, kad mediena greičiau išdžiūsta iš priekio, todėl lentų, sijų ir apvalios medienos fasadai apipurškiami anksčiau nei kiti paviršiai. Medienos brinkimas yra atvirkštinis džiovinimo ir svėrimo procesas: džiovinta mediena gali sugerti drėgmę ir padidinti jos matmenis.
Į daugiau konteksto: kur naudoti kurias medienos rūšis
- C24 klasė yra aukščiausia bendra konstrukcinė klasė, skirta stogo gegnėms ir murlotai, grindų sijoms, karkasinio namo laikantiesiems elementams, terasos karkaso lagėms (>4 m tarpatramis) ir rūsio sijų sistemoms. Ji atitinka EN 14081 reikalavimus. C18 klasė tinka mažiau apkrautiems elementams - latakams, kontrgrebėstams ir nelaikantiems karkasiniams elementams; pačioms stogo gegnėms rekomenduojama C24 dėl didesnio lenkiamojo stiprumo. C16 yra bazinė klasė, skirta statyboms su dideliu biudžetu mažesniems apkrovimo lygiams, drėgmei ir atsparumui puvimui. Drėgmė KD19 laikoma standartine daugelyje Lietuvos projektų, o KD15 - aukštesnė kokybės klasė esant kontroliuojamai temperatūrai ir drėgmei.
- Lentvario Mediena siūlo C18 ir C24 klasės medieną visoje Lietuvoje: pristatymas Vilniuje 1-2 d.d., Kaune 2-3 d.d., Šiauliuose ir Panevėžyje 2-3 d.d., Klaipėdoje 3-4 d.d..
- Drėgmės klasės ir žymėjimai: KD19 - drėgnis ≤19 %, KD15 - drėgnis ≤15 %. Šios žymėjimo praktikos užtikrina konstrukcinių medžiagų patikimumą statybose.
Specialūs patarimai dėl drėgmės ir naudojimo
- Mediena su dideliu drėgmės kiekiu blogiau klijuojama, dažoma, lakuojama ir poliruojama; ant jos paviršiaus dažai ir lakas suyra greičiau. Vinys ir varžtai rūdija dėl drėgmės.
- Vedant į praktinį pasirinkimą: atsparumas drėgmei, kietumas ir pluošto tekstūra lemia galutinį panirimą į baldų, grindų ar lauko konstrukcijų pasirinkimą. Sausoji mediena turi geresnes mechanines savybes ilgesniam laikui, o impregnuota ar termiškai apdorota mediena gali būti naudingesnė lauke.
Tiesioginis pasirinkimas pagal paskirtį
- Stogo konstrukcijos: C24 mediena dažniausiai rekomenduojama dėl didesnio lenkiamojo stiprumo ir mažesnės deformacijos.
- Grindų sijos ir karkasiniai elementai: C24 arba C18 priklausomai nuo apkrovos; KD19 drėgmė dažnai tinka daugeliui vidinių konstrukcijų Lietuvoje.
- Lauko terasos: maumedis arba termo modifikuota mediena dėl natūralaus atsparumo drėgmei be cheminių priemonių.
- Baldai ir vidaus apdaila: kilmė iš ąžuolo, uosio ar bukų dėl kietumo ir pluošto tekstūros; minkštieji lapuočiai dažnai brangesni, bet siūlo estetinį paviršių.
- Faneros, parketo ir modernių baldų gamyba: beržo mediena dėl šviesaus paviršiaus ir stabilaus pluošto rašto.
Žinios apie drėgmės matavimą ir skaičiavimus
Drėgmė nustatoma įpakavimu. Drėgmės kiekis įvertinamas pagal džiovinimo metu pasiektą pastovų svorį. Iš lentos vidurio paimama prizmė, sveriama ir džiovinama iki pastovaus svorio; laikoma, kad A dydžio prizmė turi būti bent 20 g masės, džiovinta 105 laipsnių temperatūroje. Pastovus svoris pasiekiamas, kai dviejų iš eilės matavimų skirtumas nėra didesnis kaip 0,3 % sausos masės. Tokiu būdu apskaičiuojama drėgmė kaip visos partijos drėgmė. Džiovinimo metu medienos tankis keičiasi skirtingomis kryptimis: išilgine 0,10 %, radialine 3-6 %, tangentine 6-12 %.
Pagalba sprendžiant: ką pasirinkti konkrečiai
- Priklausomai nuo paskirties, mechaninės apkrovos, aplinkos sąlygų ir biudžeto, pasirinkimas gali būti tarp ąžuolo, uosio, bukų, maumedžio ar spygliuočių; įvertinti reikia ar reikalingas ilgaamžiškumas, ar estetinė išvaizda, ar atsparumas drėgmei be papildomų priemonių.
- Prieš pasirenkant, verta pradėti nuo patikimos žaliavos ir apsvarstyti galimą impregnavimą, terorą, ar termo-modifikaciją, jei naudosite lauke. Pušis ir eglė dažnai dominuoja karkasiniam statyboms dėl palankios kainos ir lengvo apdirbimo, tačiau ąžuolas ir uosis suteikia išskirtinumo vidaus ir lauko dekorui.

Jei planuojate terasą ar karkasinį namą, „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.
| Savybė | C16 | C18 | C24 | C30 |
|---|---|---|---|---|
| Lenkiamasis stiprumas fm,k (N/mm²) | 16 | 18 | 24 | 30 |
| Tempimas išilgai ft,0,k (N/mm²) | 10 | 11 | 18 | 18 |
| Spaudimas fc,0,k (N/mm²) | 17 | 18 | 23 | 23 |
| Slytis fv,k (N/mm²) | 3,2 | 3,4 | 4,0 | 4,0 |
| Vidutinis E modulis E0,mean (N/mm²) | 8000 | 9000 | 11000 | 12000 |
| Minimalus tankis ρk (kg/m³) | 310 | 320 | 350 | 380 |