Ramybė ir kalvomis banguojantys platūs Žemaitijos toliai. Štai ką, atokioje vietoje prieš daugybę šimtmečių atsiradęs, Bilionių piliakalnis dovanoja pasiekusiam jo viršūnę šiuolaikiniam keliautojui. Bilionių piliakalnį, dalį šonų medžiais apsigaubusį, rasite Šilalės rajone, netoli nediduko Laukuvos miestelio, Bilionių gyvenvietės pašonėje. Rašoma, kad piliakalnis čia atsirado tais laikais, kai lietuviams teko gintis nuo nuolatinių kryžiuočių antpuolių. Tikėtina, kad jis yra tuo metu Žemaitijoje buvusios gynybinės piliakalnių sistemos dalis. Taip pat spėjama, kad galbūt būtent čia buvę garsieji Pilėnai.
Pastabiai apžiūrėjus vietovę pietinėje piliakalnio papėdėje rasta gyvenvietė už vieno hektaro ploto, kurios buvimo faktą pagrindė ten rastos iškasenos. Šiuolaikiniam keliautojui Bilionių piliakalnis gali pasakyti daugiau nei tik ramų kraštovaizdį: jis yra respublikinės reikšmės archeologinis paminklas, o viršūnėje įrengtas vienišas suolelis suteikia poilsio akimirką kopiant į aukštutę viršūnę. Beje, piliakalnis turi keletą kitų vardų, kartais vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu.
Kitaip nei kai kurie kiti Lietuvos piliakalniai, Bilionių vieta išsiskiria tuo, kad šalia nėra didelių automobilių aikštelių - tik išvažinėtas plotelis su šiek tiek žvyro. Nusileidus į pietinę papėdę, galima pastebėti, kad veiklos liekanos čia buvo išlikusios jau seniai, tačiau ramybė ir gamtos dvasia išlieka. Aukštutinėje vietoje stovi vienišas suolelis, leidžiantis atsipūsti prieš naują kelią į kalną.
Lietuvoje piliakalniai apima daugiau kaip 900 vietovių ir daugiausiai jų yra Utenos rajone, o Juodonių piliakalnis - vienas iš įdomesnių šalia Alytaus miesto. Juodonių piliakalnis (dar vadinamas Pečianyku) įrengtas kalvoje, pelkėto slėnio krašte, su keturkampėmis aikštelėmis ir įdomiomis šlaitų struktūromis. 1959 m. Juodonių piliakalnis buvo įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir vėliau laikomas vienu iš Pietų Lietuvos archeologinių relicijų. Čia archeologiniai tyrinėjimai atskleidė dvi skirtingas laikotarpių sluoksnius, taip pat užfiksavo I tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos-II tūkstantmečio pradžios gyvenvietės liekanas. Riveruojančios legendos apie šią vietą persipina su istoriniais pasakojimais ir literatūriniais prisiminimais, pavyzdžiui Juozas Tumas - Vaižgantas Juodonių piliakalnį aprašo kaip paslaptingą ir mythologizuotą vietą.
Juodonių piliakalnis turi ir įdomių mitų apie ežerų gudrybes, žynius ir praeities kovas. Archeologai bei istorikai rodo, kad šiose vietose gyventojai rinkdavosi kraštovaizdį, turėdami išskirtinį kraštovaizdį ir nuolatinę sąsają su vandeningomis srovėmis. Pasakojimai apie Juodonių piliakalnį ir gretimas vietoves suaktyvina ir kultūros paveldą - pilies, šventyklos ir karų laikų liudijimus. Tačiau svarbiausia žinia - piliakalniai nėra tik reljefiniai dariniai, jie tapo žmonių gyvenimo, kirtimų ir pasakojimų dalimi, kuriuos perteikia žinios perduodamos iš kartos į kartą.
Kiti įdomūs pavyzdžiai regioninėje Lietuvoje rodo, kaip piliakalniai prisitaikė prie keliavimo infrastruktūros ir gamtos: Neries regioniniame parke esantys Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, taip pat Piliakalnis Šilinėje ar Pageluvio, Kurtuvėnų bei Dūkštos slėnio priemonės rodo, kaip svarbu išlaikyti šių vietų žinomumą ir tvarką. Kiekvienas piliakalnis turi savą istoriją, kuri gali būti atskleista tik atidžiai išardant mitus, tyrinėjant kasinėjimus ir atnaujinant informacinius stendus. Tokiu būdu pilys, kapinės ir kaimai sugrįžta į mūsų pasakojimų kraštovaizdį.
Be istorinio paveldo, svarbu ir tai, kaip šios vietos prisitaiko lankymui: apžvalgos aikštelės, saugios takų trasos, informaciniai stendai ir paveldo aplinka tampa patrauklias kelionėms. Pilaitėnės, ežerų ir upių šlaitai plėtoti įdomiai ir kartu išlaiko gamtos grožį. Tokiu būdu pilikalniai tampa tarsi durys į praeitį, kuriose šiuolaikiniai keliautojai gali užuosti senovės pasakojimus, pamatyti reljefo kūrinius ir įžvelgti vietos gyventojų likimą. Daugelyje regionų neišnyksta noras tyrinėti: nuo Juodonių iki Alytaus piliakalnių, nuo Kernavės archeologijos komplekso iki Brangiausių Žemaitijos vietų, kiekviena vieta pasakoja savo istoriją.
Apibendrinant būtina pažymėti, kad piliakalniai - tai dar ne tik senovės darbas. Jie nuolat įtraukti į kultūros paveldą, kur jų tyrinėjimai ir istorijos pasakojimai gali būti apibendrinti į naujas pasakojimų formas ir regionalinę identifikaciją. Vietos gyventojai ir lankytojai kartu su mokslininkais kuria atnaujintą pasakojimų aukštaitijoje ir Žemaitijoje, kur piliakalniai tampa mūsų bendro paveldo centru.
- Bilionių piliakalnis: kilmė, vieta, istorija ir šiuolaikinis lankymas
- Juodonių piliakalnis: architektūra, radiniai, legendos
- Regioniniai piliakalniai Lietuvoje: Šatrijos, Merkinės, Kurtuvėnų ir Dūkštos slėnio paveldo objektai
- Kultūrinis paveldas: kaip piliakalniai įtraukiami į šiuolaikinį turizmą ir mokslą
Didėjančios įvairovės ir vietos pasakojimų gausa skatina žmones tyrinėti daugiau vietovių. Kiekvienas piliakalnis, patvirtintas kultūros paveldo, - tai langas į praeitį, kurio užuominos gali būti atskleistos tik laikantis kultūros paveldo teisės ir mokslinio darbo metodų. Taip Lietuvos piliakalniai ir jų aplinka išlieka svarbūs istorijos, mąstymo ir pažinimo šaltiniai. Darykime taip, kad jų prasmė būtų prieinama kiekvienam keliautojui ir mokslininkui.
Zardes piliakalnis
tags: #piliakalnis #prie #asfaltuoto #kelio