Kilus iš Šiaurės Amerikos, baltosios eglės (Picea glauca) spyglių spalva ir tanki, piramidiška laja išpopuliarino ją kaip dekoratyvinį medį parkams ir sodyboms. Ji natūraliai auga Kanadoje ir šiaurinėje JAV dalyje, užauga iki apie 15 metrų aukščio, o senesnių augalų žievė pilkai ruda ir linkusi skeldėti. Jauni kankorėžiai rausvi, subrendę paruduoja, jų ilgis nuo 2,5 iki 6 cm; gausus derlius dažnai būna kas 3-5 metus. Augavietė vidutiniškai reikli dirvožemiui ir augimo sąlygoms: mėgsta drėkinamus, derlingus dirvožemius, bet toleruoja ir lengvai prastą ar rūgščią substratą; žymi, kad pakenčia trumpalaikius užmirkimus.
Privačioms ir viešoms vietoms skiriama didelė reikšmė dėl lajos tankio ir formos. Pavėsyje beveik neauga, todėl būtina baltajai eglėi parinkti apšviestą arba dalinai apšviestą vietą. Ji atspari vėjams ir šalčiams, tačiau jautri taršai. Daugiau informacijos apie natūralias augimo sąlygas skaitykite ČIA.
Panaudojimas ir savybės medienoje
Mediena yra lengva, minkšta ir elastinga, su mažu atsparumu drėgmei (lėtesnei atsako į drėgmės pokyčius nei kai kurios kitos spygliuočių rūšys). Eglienos spalva - šviesiai geltona su auksiniais ir rausvais atspalviais, ji išsiskiria elastingumu, tvirtumu ir lengvu apdirbimu. Tekstūra priklauso nuo metinių rievių ir šerdies spindulių, o balanos ir branduolio santykio pokyčiai lemia tolimesnes medienos savybes. Eglės medienos mazgai yra dažnai matomi, o dervos kiekis mažesnis nei pušyje, todėl ji labiau jautri drėgmei.
Skirtingos eglės veislės naudojamos skirtingoms reikmėms: Conica yra žemas, 2-3 m aukščio laja su itin tankia laja; Cupressina - stulpelinių, siaurų sodinimo juostų sprendimas; Densata gali pasižymėti didesniu atsparumu Cytospora kantero ligoms. Baltosios eglės mediena dažnai naudojama statyboms, o jos naudojimas platesnis: sijoms, skersiniams, statramsčiams, rąstiniams namams, griovims, grindims ir pan. Palyginti su pušimi, eglės medienos skaidulos yra tankesnės, o balana dažnai mažiau atspari drėgmei.
Medienos spalva, kvapas ir tekstūra yra svarbios identifikavimo savybės: žvakių pluoštų orientacija, metinių rievių plotis ir šerdies spinduliai sukuria unikalią vaizdą. Dažnai medis turi specifinį kvapą dėl eterinių aliejų, dervų ir rauginimo medžiagų. Iš šios medienos gaminami įvairūs dirbiniai, o jos šakotumas yra tiek privalumas, tiek trūkumas - priklauso, kaip ji bus šlifuojama ar apdirbama, kai atsiranda mazgai ir dėmės.
Techninės savybės ir panaudojimas rąstiniuose pastatuose
Rąstiniams pastatams svarbu pasirinkti tinkamą medienos rūšį bei teisingą drėgnumą. Baltosios eglės balana yra minkšta ir gausiai sulaiko drėgmę, todėl ji dažnai laikoma praktikine pasirinkimo dalimi, kai galvojama apie rąstinius namus. Optimalus medienos drėgnis rąstiniams pastatams yra 14-20 %. Skirtingos drėgnumo sidabravimai lemia skirtingas deformacijas: nuodžiūvį ir brinkimą, kurie gali paveikti matmenis ir patvarumą. Priešingai nei nuodžiūvis, brinkimas didina medienos tūrį, kai ji sugerti drėgmę.
Kiekvienas augintojas ar statytojas turi įvertinti šakų ydas, išplitusius plyšius, kirmgraužes ir kitus defektus, kurie paveikia galutinį gaminį. Plyšiai gali būti spinduliniai, žiediniai, šalčio, o jų atsiradimas priklauso nuo temperatūrų svyravimų bei kamieno vidaus įtemimų. Žemiau pateikti duomenys apie veislių tinkamumą pastatams: pušis dažnai pasirenkama rąstiniams namams dėl jos atsparumo ir garso pralaidumo, eglė - tarp jų - konstrukcinių detalių ir dekoro elementų atžvilgiu, kedras suteikia aukštą šilumos izoliaciją ir atsparumą drėgmei.
Taip pat būtina atsižvelgti į medienos tankį: didesnis tankis paprastai reiškia didesnį atsparumą lenkimui, trinčiai ir deformacijoms. Tačiau kamieno vieta (viršūnė ar apačia) ir rievių plotis taip pat lemiantys faktoriai. Trumpai tariant: eglė paprastai turi mažiau atsparumo drėgmei, bet gerą skaidrumą ir tekstūrą; pušis pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, švelniu džiūvimu, dažnai - mažiau skaidrių problemų dėl sakų kišenėje susidariusių “sakių”; kedras - puiki šilumos izoliacija, atsparumas drėgmei ir gamtinės antimicrobialinės savybės.
Ekologiniai ir klimatiniai aspektai
Picea miškų ilgaamžiškė sveikata priklauso nuo įrodytų praktikos standartų, kuriuos taiko FSC ir PEFC. Sertifikuotuose miškuose kasmet viename hektare galima surinkti apie 2,4 tonos CO2, o sparčiai taikomos technologijos - bepiločiai orlaiviai stebi kenkėjus, o klimatai atsparesnės sėklos sodinamos iš anksto numatytų pokyčių. Šios inovacijos padeda apsaugoti Picea miškus nuo klimato kaitos sukeliamų grėsmių.
Pušys yra esminės šiaurinėms ir kalnų ekosistemoms, jos stabilizuoja klimatą ir teikia gyvenamąją erdvę laukiniams gyvūnams. Jos pačios yra milžiniški anglies kaupikai, o jų poveikis klimatui yra reikšmingas. Tačiau klimato kaitos ir invazinių kenkėjų pavojai kelia grėsmę šiems miškams, o fragmentacija mažina genetinę įvairovę ir sėklų paskleidimą. Todėl svarbu skatinti ekologiškai tvarų miškų ūkininkavimą, apsaugoti teritorijas šalia vandens telkinių ir skatinti biologinę įvairovę.
Specifiniai veislių pavyzdžiai ir naudojimo pavyzdžiai
Picea glauca dažnai remiasi įdomiomis veislėmis: P. pungens 'Hoopsii' - intensyvaus plieno mėlynos spalvos lapų ir tvirta piramidės laja; P. glauca 'Densata' - mažesnis Cytospora kantero ligų dažnis; stulpelinės veislės, pvz., P. abies 'Cupressina' - tinka siauriems pasodinimų juostoms; nykštukiniai augalai - konteineriams ar stogų kraštovaizdžiui. Kanados šiaurinė aplinka suteikia šiam medžiui ypatingą atsparumą šalčiui ir temperatūros svyravimus, o kedro ir sibiro kedro medžiaga užtikrina ypač gerą šilumos izoliaciją.
Kalbant apie praktinį pasirinkimą, dažnai lyginamos pušis ir eglė nagrinėjant architektūrines ir kultūrines savybes: kai kurie teigia, kad pušis išskiria energiją, eglė - atvirkščiai, turi daugiau sakų kišenių, kurios džiūvimo metu gali sukelti sakų nutekėjimą sienose. Pušies mediena dažnai laikoma gana lengva ir dėl to gerai kvėpuoja; eglės gali turėti didesnį šakotumo ir mazgų skaičių, todėl darbas su ja reikalauja daugiau įgūdžių. Tačiau kai reikia konstrukcijų, eglė dažnu atveju pasirenkama dėl savo kietumo ir stabilumo, o kedras siūlo išskirtinę termoizoliaciją ir antibakterines savybes.
Baltosios eglės, kaip ir kitos eglės rūšys, pasižymi specifiniais dėmesiais: jos atsparumas šalčiams yra išskirtinis, o nykštukinės veislės suteikia puikius variantus miškingose aplinkose ar konteineriuose siekiant dekoratyvinio efekto. Medžiagiškai gaminiai, pagaminti iš eglės, dažnai rodo aukštą elastingumo ir tvirtumo balansą, todėl jie tinka daugeliui namų bei inžinerinių projektų.
