Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra viena žymiausių baroko statinių Lietuvoje, išsiskirianti savo nepakitusiu architektūriniu vaizdu tiek išore, tiek ir vidumi. Ši bažnyčia - viena iš nedaugelio Vilniaus katalikų maldos namų, veikiančių be pertraukos nuo įsikūrimo laikų.
Nuo 1625 metų šioje vietoje veikė Laterano kanauninkų vienuoliai. Manoma, kad dar XVI a. pabaigoje šioje vietoje stovėjo medinės bažnyčios, kurios vėliau sudegė. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1668 metų birželio 29-ąją - šv. Petro ir Povilo dieną, prašant Mariją įtvirtinti taiką karų išvargintoje Lietuvoje.
Prie bažnyčios fasado puikuojasi svarbus užrašas „Regina Pacis funda nos in pace“, reiškiantis „Taikos Karaliene, stiprink mus taikoje“. Šis užrašas išreiškia fundatoriaus - Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiojo vadovo Mykolo Kazimiero Paco - intenciją ir yra retorinis baro stiliaus žodžių žaismas. M. K. Pacas yra palaidotas šios bažnyčios rūsyje po slenksčiu, todėl užrašas taip piečia ir bažnyčios istoriją, ir jos mecenatą.
Italų meistrų indėlis ir bažnyčios interjeras
1678 metais dekoro darbus bažnyčioje atliko garsūs italų skulptoriai Giovanni Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli. Jų stiuko dekoras suteikė bažnyčiai vėlyvojo baroko perlų bruožų, todėl ši šventovė laikoma viena vertingiausių Vilniaus baroko paminklų.
Bažnyčios ikonografijoje išreikštos svarbiausios vertybės, kurias puoselėjo vienuolija ir mecenatas M. K. Pacas: Laterano kanauninkų globėjo Šv. Augustino, Šv. Karalienių, Šv. Riterių Kankinų ir Šv. Mergelių Kankinių koplyčios, akcentuojančios Bažnyčios mokymą, barokinio galingųjų nusižeminimo temą, kovą ir kančią už tikėjimą, taip pat skaistybės idealą.
Didžiajame altoriuje puikuojasi Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Šv. Petro ir Povilo atsisveikinimas“. Dešiniajame šoniniame altoriuje - Penkių Jėzaus žaizdų paveikslas, kuriam prieglobstį suteikė Vilniaus žvejų brolija.
Bažnyčioje gerbiama medinė Jėzaus Nazariečio skulptūra - Romoje sukurta pagal Madride saugotą stebuklingą Ecce Homo atvaizdą. 1804 metų vizitacijos akte nurodyta, kad skulptūros galvos ertmėje yra įdėtos antspauduotos relikvijos. Taip pat kairiajame šoniniame altoriuje eksponuojamas Italijos Faenzos miesto ikonai artimas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios paveikslas, atgabentas žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus ir vaizduojantis Mariją, laužiančią Dievo rūstybės strėles.
Vilniečiai prie šio paveikslo maldos prašydavo užtarimo epidemijų metu. Šalia šio religinio meno kūrinio yra nutapytas ir ankstesnių marų epizodus atspindintis paveikslas su Švč. Mergele Marija Maloningąja.
Fasado tvarkybos darbai ir restauracija
2022-2023 metais buvo atlikti svarbūs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios pagrindinio fasado tvarkybos darbai. Polichrominiai tyrimai, kuriuos atliko Vytautas Raila, atskleidė tris pirminius baroko laikotarpio dažymo sprendinius.
| Dažymo laikotarpis | Fasadų plokštumos | Reljefiniai paviršiai |
|---|---|---|
| Pirmas ir trečias baroko laikotarpiai | Baltos | Pilki, šviesiai pilki |
| Antras baroko laikotarpis | Baltos | Šviesios natūralios umbros spalvos |
| Klasicizmo laikotarpis (ketvirtas etapas) | Ryškiai geltona ochra | Balkšvas |
Pirmojo dažymo liekanų buvo aptikta labai nedaug, tad buvo nuspręsta atkuri antro baroko laikotarpio dažymo sprendimą. Šiame sprendinyje fasadų plokštumos būdavo baltos, o reljefai - šviesios umbros spalvos. Taip pat buvo restauruoti kryžiai, bokštų šalmai ir jų konstrukcijos, atkurtas auksavimas, pakeisti visi apskardinimai.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad bažnyčia buvo dengta švino danga. Todėl tvarkybos projekte, siekiant išlaikyti autentišką vaizdą, nuspręsta naudoti cinko skardos dangą, artimiausią originaliai švininei dangai.
Atliekant restauraciją buvo atnaujinti visi fasado architektūriniai elementai - pakeisti langai, iš dalies atkurtas jų istorinis dalinimas. Taip pat pagamintos naujos maumedžio medienos žaliuzės.
Fasado centrinėje dalyje, šalia svarbaus įrašo „Regina Pacis funda nos in pace“, buvo aptikta ir atidengta pirminė šio teksto versija, kuri buvo kruopščiai konservuota ir restauruota. Be to, bokštų viršutinėse dalyse buvo atidengtos senos angos, atnaujinta žaibosauga.
Fasadų restauracijos darbų metu buvo nuimti laikrodžių ciferblatai nuo kairiojo bokšto. Paaiškėjo, kad po jais slypi autentiški barokiniai laikrodžių ciferblatai su turtinga dekoracija - medžio raižiniais ir polichromija, imituojančia augalinius motyvus.
Restauracijos projekto vadovas - Ramūnas Buitkus, architektai - Aurimas Širvys ir Rimantė Karaliūnaitė, kurie siekė tiksliai atkurti ir išlaikyti bažnyčios autentiškumą bei baroko stiliaus įprasminimą.