Nuoširdžiai siekiame suteikti jums išsamiausią informaciją apie perdangų plokščių standartus ir jų taikymą statybose. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairius perdangų tipus, jų technines charakteristikas, montavimo ypatumus ir atitiktį norminiams reikalavimams, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus savo statybos projektuose.
BENDROJI INFORMACIJA APIE PERDANGŲ PLOKŠTES
Perdangos plokštės yra esminis statybinis elementas, naudojamas grindims ir luboms įrengti. Jos gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, tačiau vis populiaresnės tampa kiaurymėtosios įtemptojo gelžbetonio plokštės. Šios plokštės yra standžios, pasižymi ekonomišku skerspjūviu ir siūlo daugybę privalumų.
Šiuolaikinėje statyboje paprastas perdangos plokštes vis dažniau keičia kiaurymėtosios perdangos plokštės. Dėl konstrukcijose esančių angų šios plokštės puikiai izoliuoja šilumą ir garsą bei yra atsparios karščiui ir drėgmei. Kiaurymėtosios perdangos plokštės taip pat užsitarnavo populiarumą dėl plataus matmenų pasirinkimo ir galimybės pritaikyti jas užsakovo poreikiams. Jei tarp gamintojo siūlomų perdangos plokščių pasiūlos nerandamas tinkamas variantas, galima užsisakyti individualių matmenų gaminius.
Bauroc perdanga yra armuotas gaminys pagamintas iš akytojo betono, kuri naudojama perdengimams, kaip laikantis ir šilumą izoliuojantis elementas. Be 600 mm pločio plokščių, gamintojai siūlo ir siauresnes 300 mm pločio plokštes, skirtas naudoti tarp dviejų 600 mm pločio lubų plokščių arba kaip kraštinę plokštę. Armuojant perdangas iškarto yra suteikiamos tam tikros laikančiosios savybės.
Įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtosios plokštės yra gaminamos Lietuvoje ir naudojamos perdangų bei stogų įrengimui. Standartiniai ilgiai siekia nuo 2,7 iki 12 metrų, tačiau tiekiamos ir nestandartinių išmatavimų plokštės pagal kliento brėžinius. Plokščių montavimui nemokamai suteikiami griebtuvai.
Plokštės gaminamos iš C 45/55 ar C 50/60 klasės betono ir armuojamos iš anksto įtemptais plieniniais lynais, išdėstant juos tempimo zonoje. Plokščių armavimui naudojami tik sertifikuoti ir CE ženklinimą turintys septynių vijų lynai, kurių skersmuo - 9,3 ar 12,5 mm. Standartinis plokštės atsparumas ugniai yra 60 minučių, tačiau priklausomai nuo skerspjūvių ir apsauginio betono sluoksnio storio jis gali būti padidintas iki 90 ar 120 minučių. Įtemptojo gelžbetonio plokštės pasižymi geromis garsą izoliuojančiomis savybėmis.
"Leier - Panel" sistemos perdanga yra gelžbetoninė, suprojektuota pagal konkretaus projekto reikalavimus. Susideda iš plačių surenkamųjų plokščių „Leier - Paniel“, kuris yra „betoninis armatūros pagrindas“, gaminamas iš surenkamųjų konstrukcijų ir išlieto statinio viršutinio betono sluoksnio. Abu perdangos sluoksniai sudaro vientisą konstrukciją dėl perdangoje sumontuotų sijų ir surenkamųjų konstrukcijų pločio, užtikrinant visišką jų sąveiką ir perdangos vientisumą. Vientisų perdangų, sudarytų iš „Leier - Panel“ plokščių, storis siekia nuo 18 iki 28 cm., ir priklauso nuo viršutinio betono sluoksnio. Dėl kintamo perdangos storio galima visiškai išnaudoti konstrukcinės perdangos keliamąją galią pagal projektinius reikalavimus , t. y. visą perdangos plotį ir nustatytas apkrovas. Perdangos paviršius yra lygus, todėl nebereikia naudoti apdailos tinko.
AB „AKSA“ gamina ekstruzines kiaurymėtas perdangos plokštes gyvenamiesiems, administraciniams ir pramoniniams pastatams. Gelžbetoninių perdangų armavimas vykdomas iš anksto įtempiamais lynais per visą stendo ilgį, o po to plokštės supjaustomos skersai pagal norimą ilgį. AB „AKSA“ kiaurymėtų perdangos plokščių gamybos technologija užtikrina itin lygų jų paviršių - dėl to sumažėja tolesnės apdailos sąnaudos. Gelžbetoninės perdangos plokštės tiekiamos su specialiais dangteliais užkimštais plokščių galais, kas palengvina montažą (į plokščių tuštumas nepriteka betono). Užsakovams siūlomos plačios galimybės užsakyti konkretaus norimo ilgio kiaurymėtas gelžbetonines perdangos plokštes (perdangos plokštės gaminamos pagal individualius užsakymus). Standartinis gelžbetoninės plokštės plotis yra 1200 mm, tačiau esant būtinybei gali būti siūlomos siaurintos gelžbetoninės perdangos plokštės - pjaunant 1200 mm pločio plokštes išilgai.
Iš anksto įtemptai armuotos kiaurymėtosios plokštės yra plačiai naudojami gaminiai surenkamoms perdangoms jau daugiau kaip 50 metų visame pasaulyje. Šių plokščių populiarumą šiais laikais lemia modernizuotas, ekonomiškas ir efektyvus gamybos būdas, įvairus plokščių aukštis ir didelė laikomoji galia, lygus apatinis paviršius ir ypatingai didelis perdangos surinkimo greitis. AB „AKSA“ kiaurymėtosios plokštės (HCS) yra apskaičiuojamos ir gaminamos naudojant nepertraukiamo formavimo metodą, atsižvelgiant į užsakovo pateiktus aukštų planus, gaminių specifikacijas ir gaminių klojininius brėžinius. Įprasta apkrovimo schema plokštėms yra dviatramė sija su dviem galinėmis atramomis ir tolygiai paskirstyta skaičiuotine apkrova, nurodoma kN/m2 arba kPa. Vienas kN/m2 arba kPa (kilo Paskalis) yra lygus 100 kg/m2. Žinant reikiamą skaičiuotinę apkrovą bei gaminio ilgį, galima lengvai pasirinkti gaminio aukštį ir armavimą pagal AB „AKSA“ sudarytas laikomųjų galių lenteles. Jei apkrovos schema skiriasi nuo įprastinės, t.y. Plokščių gamyboje naudojamas technologinis betonas yra C40/50-XC3-XF1 arba C50/60-XC4-XF2 klasės, lynai Y1860S7 Ø9,3mm arba Ø12,5mm. Galimi plokščių aukščiai: 200, 220, 265, 300, 320, 400, 500 mm (HCS20, HCS22, HCS27, HCS30, HCS32, HCS32/A, HCS40, HCS40/A ir HCS50 tipai). AB „AKSA“ HCS plokštės yra suprojektuotos ir pagamintos pagal Eurokodą EC2: EN 1992 kartu su EN 1168:2005 + A3:2011. Visa produkcija yra pažymėta CE ženklu ir turi gamybos sertifikatus, išduotus Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC).
STANDARTAI IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI
Perdangos atitinka EVS-EN 12602:2008 standarto reikalavimus. Perdangos laikomoji galia sudaro 4 kN/m². Draudžiama trumpinti perdangą, kadangi gaminio galuose yra išdėstyti ankerio strypai, kurie suteikia numatytas laikančiąsias savybes. Kanalizacijos ir vetiliacijos angas rekomenduojama projektuoti siūlėse tarp perdangų. 100 mm nuo perdangos krašto išdėstyta zona, kurioje leidžiamas gręžimas angų vamdžių instaliacijai per perdangą.
Statybos produktų sertifikavimo centre gaminiai yra sertifikuoti ir atitinka ES keliamus reikalavimus. Naujo tipo ekstruzinės plokštės plotis yra 1200 mm, tačiau plokštė gali būti pjaustoma išilgai į mažesnio pločio juostas, taip pat plokščių galus galima pjauti išilgai. Išilgai siaurintoms plokštėms parenkant išilginio pjovimo vietą vadovaujamasi tuo, kad plokštės laikomoji galia nebūtų mažesnė už atitinkamo tipo standartinio skerspjūvio plokštės stiprumą ir plokštės skerspjūvyje armatūra būtų išdėstyta simetriškai.
Stogai turi atitikti esminius statinio reikalavimus, įskaitant priešgaisrinę saugą, aplinkos apsaugą, garso izoliaciją, šilumos izoliaciją ir cheminį atsparumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad nuo stogo būtų saugiai nuvedamas vanduo, o konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Svarbu: Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
Reikalavimai statybos produktams ir paklotams: Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200. Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C. Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai. Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų.
Reikalavimai garus izoliuojantiems sluoksniams: Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus. Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio.
Reikalavimai hidroizoliacinės dangos sutvirtinimui ir prijungimui prie vertikalių paviršių: Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui. Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas. Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
Reikalavimai deformacinėms siūlėms: Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm. Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių. Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais. Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai. Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.
Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis: Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu. Kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius. Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
Reikalavimai parapetams: Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm. Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °. Padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses.
MONTAVIMO YPATUMAI IR REKOMENDACIJOS
Montuojant perdangą ant sienos konstrukcijų iš akytojo betono, minimalus besiremenčio paviršiaus ilgis yra 90 mm. Atskirais atvejais, kai besirementis paviršius yra mūras ar metalinė konstrukcija, atrėmimo ilgis gali sudaryti 75 mm. Projektuotojas, skaičiuojantis besiremenčio paviršiaus plotą, turi atkreipti dėmesį į technines medžiagų charakteristikas bei apkrovos dydį.
Kaip matyti brėžinyje, ant išilginių perdangos šonų išdėstyti skirtingų dydžių grioveliai. Montuojant perdangas būtina atkreipti dėmesį, kad visos perdangos būtų dedamos lygiai, perdangų sandūroje dideli grioveliai turi sutapti su mažais, kaip parodyta brėžinyje. Užbaigus perdangų montavimą, į siūles ir perdangos galus sudėti atitinkamo dydžio armatūrą, o siūlės užpildomos betonu, tokiu būdu suformuojamas monolitinis sutvirtinimo žiedas, kuris sustiprina bauroc perdangos panelės kaip vientisą ir tvirtą konstrukciją. Armatūros diametrą ir jos išdėstymą sprendžia projektuotojas.
Paviršiaus, ant kurio planuojama montuoti perdangos plokštes, lygumas yra bene pagrindinis tinkamai atliktų perdangos plokštės montavimo darbų garantas. Jei paviršius nėra lygus, būtina naudoti plastiko arba metalo lyginimo plokšteles (tarpiklius). Rekomenduojama, kad tarpikliai būtų ne žemesni nei 15 mm, tam, kad po atramine plokšte galėtų nutekėti skiedinys. Informacijos apie kiaurymėtųjų plokščių kėlimą stoka ar jos nesilaikymas taip pat gali tapti netinkamai atliktų montavimo darbų priežastimi. Šių konstrukcijų iškrovimas ir montavimas turi būti atliekamas statybiniu kranu su kėlimo traversa (kėlimo įrengimas su sija ir dviem kėlimo griebtuvais). Kėlimo griebtuvai prie perdangos turi būti tvirtinami taip, kad išsikišę perdangos galai nebūtų ilgesni nei 0,5 metro. Griebtuvai turi būti prikabinami itin atidžiai, apimti visą plokštės plotį bei būtina naudoti ir apsaugines grandines. Išlyginus paviršių, ant kurio bus montuojama plokštė, ir kėlimo traversos pagalba plokštę tiksliai nustačius į jai skirtą vietą, prieš atkabinant apsaugines grandines, būtina patikrinti kiaurymėtosios perdangos plokštės padėtį. Tarpai tarp plokščių ir plokščių galai prie atramų betonuojami smulkiagrūdžiu betonu. Dažniausiai tam naudojamas C25 ir C30 klasės betonas. Betono užpildų skersmuo negali būti didesnis nei 8 mm. Atliekant šiuos darbus labai svarbu, kad betonas nepatektų į kiaurymėtųjų plokščių angas.
Dėl skirtingų plokščių ilgių, transportavimo ir kitų veiksnių atsiradę plokščių išlinkimai turi būti išlyginami, kai jie yra didesni nei 8 mm. Išlyginimas gali būti atliekamas pakeliant žemiausiai esančią perdangos plokštę arba spaudžiant esančią aukščiausiai. Pirmuoju atveju perdanga pastatoma ant statramsčių ir paliekama ant jų kol pilnai sukietėja siūlės. Laikantis visų rekomendacijų ir tinkamai pasiruošus darbams, kiaurymėtųjų plokščių montavimas nėra sudėtingas ar problematiškas. Be abejo, labai svarbi ir pačių kiaurymėtųjų plokščių kokybė. Prastos kokybės plokštės gali skilti ar trūkti, pavyzdžiui, bandant jas suspausti su svoriu.
Kiekvienai perdangai parengtas plokščių montavimo arba apatinės bei papildančios armatūros išdėstymo planas. Jame nurodyti visi plokštės išdėstymo reikalavimai: konstrukcinių detalių padėtis, pozicinis numeris, montavimo atramų tvarka, plokštės armatūros sandūros, surenkamųjų atramų gylis, instaliacijos angos ir t.t.
Prieš montuojant perdangų konstrukcinius elementus, būtina tinkamai pagal montavimo plano reikalavimus pastatyti atramas. Blokai visada turi būti padėti skersai keliamųjų santvarų. Atramos prie perdangų kraštų (pvz., esant mūrui) turi būti sumontuotos taip, kad atraminės perdangos užeitų ne daugiau 4 cm. Jei neužtikrinama tokia keliamųjų santvarų padėtis, kas antras apatinis santvaros mazgas gulėtų po atrama. Montažinės atramos turi būti sumontuotos stabiliai.
„LEIWER - Panel“ plokščių atramos matmenys nurodyti montavimo projekte. Plokščių atramos paviršiai ant sienų ir montažinių atramų turi būti nuvalyti ir išlyginti. Plokštes galima dėti ant sauso paviršiaus arba minimalaus M-12 plono betono skiedinio sluoksnio.
Dažniausiai montavimo darbai atliekami tiesiai iš transporto priemonės. Surenkamosios konstrukcijos paprastai sunumeruojamos pagal montavimo projektą. Sudėjus plokštes, reikia patikrinti plokštės apatinę dalį arba technologinių angų padėtį, kad būtų išlaikomas reikiamas plokštės aukštis. Papildomas angas (pvz., elektros instaliacijai), kurios nebuvo numatytos gaminant konstrukcijas, galima išgręžti iš apačios. Nereikėtų gręžti šių angų iš viršaus, nes galima pažeisti lygų plokštės paviršių.
Prieš betonavimo darbus plokštes suvilgykite vandeniu. Betoną dėkite tolygiai, vibruodami ypač ties atramomis.
„Leier - Panel“ plokštės apačia yra lygi ir jos nebereikia tinkuoti. Tarpai tarp plokščių (siūlės) turi būti armuojami ir užtaisomi betonu. Plokščių galuose esančios kiaurymės yra užtaisomos (užkemšamos) plastikiniais, dažniausiai 50 mm ilgio, kamščiais. Sumontuotų plokščių dažniausiai paremti nereikia. Paremti reikia tas plokštes, kurių atraminiuose galuose ir viduryje yra angos, išėmos didesnės negu 300 x 300 mm.
Plokštės gali būti atremtos į gelžbetonines sijas. Atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm. Priklausomai nuo gelžbetoninės sijos formos, plokštės gali būti remiamos į pačią siją arba jos lentynas. Išilginis tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm ir yra užpildomas betonu (be armavimo). Plokščių atraminėse zonose pašalinama viršutinė lentyna (atidengiamos plokščių kiaurymės). Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir išilgines siūles, jos sumonolitinamos C30/37 klasės betonu. Norint padidinti kiaurymėtųjų perdangos plokščių standį (sumažinti įlinkį) bei padidinti laikomąją galią, armatūros kiekis turi būti parenkamas apskaičiavimais, įvertinant pasikeitusią perdangos plokštės skaičiuotinę schemą. Šiuo atveju į kiaurymes rekomenduojama dėti plokščiuosius armatūros strypynus. Skersinės armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal lenkiamųjų elementų armavimo skersine armatūra konstravimo nuorodų reikalavimus.
Plokštės į sienas dažniausiai remiamos per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį arba neopreno juostas. Neopreno juostos gali būti vartojamos nedidelio aukštingumo pastatams (1-2 aukštų) arba mišriose (platforminėse-kontaktinėse) sandūrose. Rekomenduojamas horizontaliųjų skiedinio siūlių storis yra 15-20 mm. Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra mažas, rekomenduojama į plokščių kiaurymes įdėti armatūros strypynus ir kiaurymes monolitinti. Toks konstrukcinis sprendimas padidina horizontaliųjų sandūrų stiprumą ir patikimumą. Sandūrų armavimas (dedant armatūros strypynus į plokščių kiau-rymes) rekomenduojamas ir esant pakankamam perdangos plokščių atrėmimo ilgiui, norint padidinti sandūros patikimumą.
Mūrinės sienos gali būti vienasluoksnės arba sluoksniuotosios. Išorinėse sluoksniuotose sienose perdangos plokštės yra atremiamos į vidinį laikantįjį sluoksnį. Plokštės atrėmimo zonos ilgis turi būti apskaičiuojamas ir ne mažesnis kaip 120 mm. Montuoti plokštes į griovelius (išėmas), paliekamus mūrijant sieną, draudžiama. Plokštes atremiant į gelžbetonines arba betonines sienas atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, ir ne mažesnis kaip 0,008xl, kur l - skaičiuotinas tarpatramio ilgis.
Gamyklinių angų plotis gali būti iki 400 mm. Angos ilgis priklauso nuo jos padėties plokštėje. Mažos angos formuojamos plokštės išilginių kiaurymių centre. Vienoje plokštėje gali būti iki trijų angų. Angos formuojamos gamybos metų. Angų briaunos yra šiurkščios. Perdangoje įrengiant angas laiptams, viena arba dvi plokštės yra pjaunamos ties angos kraštu. Šios plokštės yra atremiamos į PEIKKO PETRA plokščių pakabas.
FF-PIR plokščių montavimo instrukcija
Gelžbetoninės perdangos plokštės yra plačiai naudojamos statyboje dėl savo tvirtumo, patikimumo ir ekonomiškumo. Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, susijusius su gelžbetoninių perdangos plokščių užleidimu ant mūrinių sienų, įskaitant reikalavimus, konstrukcijas ir patikimumo užtikrinimo būdus.
Plokščių perdangų naudojimo sritys praktiškai neapribotos.
Svarbu: Tinkamai pasirinktos ir kokybiškos perdangos plokštės - tai dar ne viskas. Labai svarbu ir tinkamas jų montavimas.
tags: #perdangos #ploksciu #standartai