Perdangos plokštės „Leier - Panel“ sudaro monolitinių gelžbetoninių perdangų „betoninio klojinio pagrindą“. Naudojant geriausias rinkoje esančias perdangas tampa nebereikalingi brangūs ir darbui imlūs klojiniai. Perdangos plokštės montuojamos kranais ir reikiamos galios stropais.
Sąnaudų ir dydžių charakteristikos
- Gali būti iki 2,42 m pločio ir iki 10 m ilgio, jas galima pagaminti bet kokios formos.
- Plokščių storis 5-6,5 cm, svoris iki 125 kg/m2.
- Vientisų perdangų, sudarytų iš „Leier - Panel“ plokščių, storis nuo 18 iki 28 cm priklauso nuo viršutinio betono sluoksnio.
- Dėl kintamo perdangos storio galima išnaudoti keliamąją galią pagal projektinius reikalavimus visą perdangos plotį.

Kas sudaro LEIER-PANEL perdangą
„Leier - Panel“ perdanga yra gelžbetoninė, suprojektuota pagal konkretaus projekto reikalavimus. Susideda iš plačių surenkamųjų plokščių „Leier - Panel“, kurios yra „betoninis armatūros pagrindas“, ir išlieto statinio viršutinio betono sluoksnio. Abu perdangos sluoksniai sudaro vientisą konstrukciją dėl perdangoje sumontuotų sijų ir surenkamųjų konstrukcijų pločio, užtikrinant visišką jų sąveiką ir perdangos vientisumą.
Perdangos plokštės yra monolitinės gelžbetoninės; plokščių paviršius yra lygus, todėl nebereikia tinkuoti. Sienų atžvilgiu įrengiamos atramos užtikrina pastato ilgaamžiškumą. Sienų ir kolonos apkrovos perskirstomos dėl plokščių tarpusavyje sujungtos konstrukcijos.

Montavimo planas ir atramos
Kiekvienai perdangai ruošiami montavimo planai, kuriuose nurodyti plokštės išdėstymo reikalavimai, armatūros sandūros ir montavimo atramų tvarka. Prieš montuojant perdangų konstrukcinius elementus, būtina tinkamai pagal montavimo plano reikalavimus pastatyti atramas. Atramos turi būti sumontuotos skersai keliamųjų santvarų, o kraštinės perdangos turi būti laikomos ne mažiau kaip 4 cm ant sienos, jei įmanoma.

Gamyba ir kokybės kontrolė
Perdangų „Leier - Panel“ konstrukcijos gaminamos betono gamybos įmonėse, užtikrinant, kad produkcija atitiktų tikslius techninius matmenis, reikiamą betono kokybę ir teisingai išdėstytą armatūrą bei keliamosios santvaros. Sudėjus plokštes, patikrinama plokštės apatinė dalis ir technologinių angų padėtis, kad būtų išlaikomas reikiamas plokštės aukštis. Papildomų angų galima išgręžti iš apačios, bet iš viršaus - nereikėtų, kadangi galima pažeisti lygų paviršių.
Gamyklinei produkcijai naudojamos plokštės formos ir matmenys parenkami pagal individualaus objekto reikalavimus. Prieš betonavimą plokštės suvilgyjamos vandeniu, o betoną dedama tolygiai, vibruojant ties atramomis.

Montavimas ir apdaila
Montavimas dažniausiai atliekamas tiesiai iš transporto priemonės. Sudėjus plokštes, tikrinamas plokštės aukštis ir armatūros išdėstymas. Perdangos paviršiai yra lygesni, todėl nereikia apdailos tinko. Apatinės plokščių dalies apdaila nereikalauja tinkavimo.
Betonavimas vykdomas taip pat, kaip ir įprastose gelžbetoninėse perdangose: plokščių viršutiniai sluoksniai liejami tiesiog statybos aikštelėje. Prieš betonavimą plokštės turi būti suvilgytos vandeniu, o betono sluoksnis turi būti tolygus ir gerai išlygintas.
Tvoros montavimo sistema "STEP BY STEP". ARTFENCE
Kontaktai su santvaromis ir skaičiavimai
Projektavimo ir skaičiavimų metu svarbu įvertinti kraštinių tarpatrapių ilgius, plokščių atramų įtvirtinimus, tarpatramių lenkimo momentus ir armatūros poreikį. Pavyzdžiui, plokštės kraštinės atramos ilgiui skaičiuoti taikomi a = lplk - 0,5 bs - e + ai1 + ai2, o vidurinių plokščių - leff2 ir l'eff2 skaičiavimai priklauso nuo tarpatramių dydžių. Apskaičiuojant plokštės įrąžą naudojami optiniai arba rašytiniai metodai, todėl inžinierius parenka tinkamiausią sprendimą konkrečiam objektui.

Privalumai ir pasirinkimo kriterijai
- Sumontavimas be didelių klojinio darbų; mažesnės montavimo išlaidos lyginant su tradicinėmis plokščių perdangomis.
- Geras šilumos ir garso izoliacijos lygis palyginti su didelės masės plokštėmis.
- Galimybė įrengti įvairias angas inžineriniams tinklams be papildomų klojinio darbų.
- Plokščių pločiai ir ilgio pasirinkimai leidžia optimizuoti apkrovas ir sienų apkrovų pasiskirstymą, sumažinant netolygaus sijos nusileidimo riziką.

Konkrečios išvados dėl apkrovų ir konstrukcijų
Per duomenų bazės analizę galima pastebėti, kad skirtingų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas, tačiau monolitinės perdangos dažnai reikalauja daugiau metalo ar klojinio kaštų dėl savikainos augimo. Teriva perdanga turi geras šilumos izoliacijos savybes ir atitinka DIN 488 standartą, naudojant plieną Bst 500. Sunkesnė monolitinė perdanga užtikrina didesnį erdvinį standumą formos požiūriu, tačiau kainuoja daugiau dėl klojinio nuomos ir montavimo kaštų. Surenkamos perdangos yra pigesnės ir lengvesnės, su optimaliomis izoliacijos savybėmis, tačiau gali riboti tam tikras architektūrines sprendimų laisvės ribas dėl komponentų dydžio.