Išskiriamos dvi gipsų rūšys: redresuojantys (atstatomieji) ir slopinantys. Redresuojantis gipsavimas - tai progresyvių gipsų serija (gipsas keičiamas kas tam tikrą laiką, kaskart didinant korekciją). Jie naudojami siekiant pailginti raumenį. Sergant neurologinėmis ligomis, vaikams gali padidėti raumenų tonusas, apriboti judesių amplitudę arba atsirasti tam tikrų raumenų grupių stingulys. Pirmojoje fazėje atsiranda dinaminės kontraktūros.
Gipso tvarstį dedame neutralioje padėtyje (submaksimalus nugarinis lenkimas su šleivapėdystės korekcija), kurioje raumuo turi minimalią įtampą. Tokia sąnario ir raumenų padėtis leidžia augti papildomoms raumenų ląstelėms, kad raumuo pailgėtų ir taptų lankstesnis. Kadangi kiekvienas vaikas yra kitoks ir pasižymi skirtingu eisenos modeliu bei sutrikimais, negalima vienareikšmiškai teigti, kad vieno gipsavimo pakaks.
Labai svarbu reguliariai tikrinti kraujotaką. Paspauskite pirštų galus - jie turėtų pabalti, o po 2 sekundžių vėl tapti rožiniai. Jei pirštai išlieka balti, tampa mėlyni arba didžiąją laiko dalį yra šalti ar patinę, kreipkitės į kineziterapeutą. Tai gali reikšti, kad gipsas yra per glaudus ir trikdo vaiko kraujotaką. Gali tekti nuimti gipsą. Kraujotakai pagerinti galite paguldyti vaiką ant nugaros, pakeldami kojas ant pagalvės. Jei vaikas skundžiasi kojų tirpimu, dilgčiojimu ar skausmu, kuo skubiau susisiekite su kineziterapeutu. Jei vaikas atkakliai skundžiasi skausmu tiksliai aplink kulkšnį ar kulną, gipsas gali spausti tą vietą, todėl kyla pūslių ar nuospaudų rizika. Nedelsdami susisiekite su kineziterapeutu. Normalu, kad po gipsu kojos prakaituoja labiau, ypač kai temperatūra aukšta. Oda gali būti balta ir drėgna, tačiau tai nėra problema, kol ta vieta nėra skausminga. Odos niežėjimas po gipsu yra dažnas reiškinys. Geriausias būdas jį numalšinti - švelnus gipso stuksenimas. Labai retai pasitaiko alerginė reakcija į gipsavimo medžiagas.
8. Venkite smėlio, žievės, purvo ar žvyro. Visada ant gipso vaikui maukite batus. Prausiantis geriausia, kad kojos kabotų už vonios ar dubens ribų.
9. Gipsas turi būti nuimtas po 8-14 dienų. Nenuimkite gipso patys be suderinimo. Prieš pradedant nuėmimą, pašalinamos visos apsaugos nuo kraštų. Gipsui nuimti naudojame specialias žirkles ir reples. Atliekami du lygiagretūs pjūviai blauzdos gale, linijoje už kulkšnių iki pat kulno.
10. Uždėjus gipsą, dvi valandas vaikas negali remtis kojomis (leidžiama tik gulėti ar sėdėti). Pirmosiomis dienomis leiskite vaikui priprasti prie svorio ir didesnių batų per laisvą žaidimą. Po adaptacijos skatiname kasdienę veiklą. Jei mūvėsite batus ar neslystančias kojines, apribojimų neturėtų būti. Su gipsu vaikas gali eiti į mokyklą ar darželį.
11. Atidžiai perskaitykite šią informaciją ir atvirai pasikalbėkite su kineziterapeutu. Išsamiai informuokite vaiką apie tai, kas bus daroma. Pasakokite apie tai teigiamai. Parodykite nuotraukas ar vaizdo įrašus (juos suteiks terapeutas). Į procedūrą atvykite vilkėdami laisvas kelnes ir plačias kojines.
12. Nuėmus gipsą, būtina nešioti ortezus (net iki 10 valandų per parą) bei naktinius įtvarus. Būtina intensyvi kineziterapija. Nuėmus gipsą, kojas reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti. Patikrinkite, ar nėra nuospaudų. Toliau rekomenduojami stiprinantys pratimai blauzdos raumenims ir sensorinė stimuliacija.
Treating Clubfoot with the Ponseti Method
13. Terapijos metu turėsite kineziterapeuto telefono numerį. Kilus bet kokioms abejonėms ar pajutus pavojų - nedelsdami skambinkite.
14. Sprendimą dėl gipsavimo priima kineziterapeutas, remdamasis apžiūra ir eisenos analize. Gipsas dedamas vaikui gulint ant pilvo.
15. Pėdų skausmu skundžiasi dauguma aktyviai judančių bei vyresnio amžiaus žmonių. Laidoje „Sportuok su Vlada.lt“ kineziterapeutas pataria, kaip aktyviai kovoti su šia problema. Pasak „Ortopedijos technikos“ kineziterapeuto Ruslano Maglionok, apie 80 procentų žmonių šiais laikais skundžiasi pėdų problemomis. Tai dažnai susiję su stovimu darbu, netinkama avalyne ir kt. Kuo svarbu kreiptis į specialistą? Dažniausios pėdų deformacijos priežastys - stovimas darbas, nepatogi avalynė, paveldimumas, ligos ir traumos. - Jei pajaučiate greitą nuovargį, skausmą pėdose, patartina kreiptis į gydytoją ortopedą, kuris įvertins būklę ir patars dėl gydymo priemonių. Dažniausi požymiai - skausmas, deformacija, netolygus dėvėjimas batų. Gydytojas Paulius Šližinskas taip pat pabrėžia klubo pėdos ir plokščiapėdystės aspektus bei galimus gydymo etapus.