Gimdos kaklelio vėžys - negailestinga diagnozė, kurią kasmet Lietuvoje išgirsta apie 400 moterų. Šį vėžį pastebėti gana sunku, kadangi jis formuojasi eilę metų ir neturi ryškių simptomų. Pagrindinė priežastis šio vėžio formavimuisi - aukštos onkogeninės rizikos ŽVP viruso tipai. Pastebima, jog gimdos kaklelio pakitimai formuojasi vis jaunesnėms pacientėms dėl anksti pradėtų lytinių santykių, todėl PAP tyrimą rekomenduojama atlikti po pirmųjų lytinių santykių praėjus 1-2 metams.
Onkocitologinis tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Ginekologas ar akušeris su specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant stikliuko arba skystoje terpėje. Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopiniu būdu - taip nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų. Geriausia gimdos kaklelio tyrimą atlikti ciklo viduryje, t. y. Atlikus gimdos kaklelio PAP tepinėlį, tyrimų atsakymų sulaukiama maždaug per 2 savaites. Jeigu pakitimų nerasta - tyrimą vėl kartokite pagal nustatytą programą. Gavusios normos neatitinkančius onkocitologinius tepinėlių atsakymus - neišsigąskite, nepanikuokite ir supraskite, jog gimdos kaklelio pakitimai tai nėra vėžys. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau.
Pats gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis šioms pakitusioms ląstelėms, kurios taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Pavyzdžiui, turint ASC-US pakitimus, praktiškai visada rekomenduojamas ŽPV tyrimas. ŽPV - žmogaus papilomos virusas, kuriuo bent kartą per gyvenimą užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Šis virusas iš žmogaus organizmo dažniausiai pasišalina per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai ŽPV apsigyvena gimdos kaklelyje ir sukelia gimdos kaklelio pakitimus. Vyrams ŽPV mažiau pavojingas, nors taip pat gali sukelti gerklų vėžį.
Jeigu gimdos kaklelyje aptikta pokyčių, taip pat jeigu kartu su pokyčiais nustatytas ir ŽPV aukštos rizikos tipas, moteris siunčiama kolposkopijai. Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato, atipinį gimdos kaklelio vaizdą - baltas dėmeles, darinį ar pan.
Gimdos kaklelio biopsija - tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu. Taip pat gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu. Jeigu pakitimai nežymus (LSIL CIN1), rekomenduojama kartoti PAP tepinėlį po 6 mėn.
Gimdos kaklelio konizacija - tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15-30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7-10 dienų.
Jau aptarėme, jog pagrindinis (net 99,7 proc.) gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas - žmogaus papilomos virusas ir onkogeniški jo tipai. Siekiant išvengti šios ligos, rekomenduojama pasiskiepyti kuo jaunesniame amžiuje (nuo 9 metų), dar prieš pradedant lytinius santykius. Dvivalentė vakcina Cervarix saugo nuo ŽPV tipų 16 ir 18. Devynvalentė vakcina Gardasil9 saugo nuo tipų 16, 11, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58. Visas moteris raginame rūpintis savo sveikata ir atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus - tik jie gali užkirsti kelią ligų formavimuisi.
Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia - sergamumas gimdos kaklelio vėžiu išlieka didelis. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą ar dieną - jis vystosi palengva. Ikivėžinės būklės rodo galimą vėžio atsiradimą, todėl jas būtina nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui.
Gimda yra neporinis vidinis moters lytinis organas, esantis apatinėje pilvo dalyje. Viršutinė plačioji gimdos dalis pereina į siaurą apatinę dalį - gimdos kaklelį, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas. Gimdos kaklelis sudarytas iš dviejų epitelio tipų: daugiasluoksnio plokščio epitelio viršutinėje dalyje ir cilindrinio epitelio gimdos kaklelio kanale. Jungtis - vieta, kur šios dvi skirtingų epitelių rūšys susijungia. Šių epitelių pokitimai gali būti besimptomiai arba ilgainiui pereiti į vėžį.
Kolposkopija - vienas pagrindinių tyrimo būdų, kai įtartini gimdos kaklelio pokyčiai diagnozuojami vizualiai. Kolposkopas - optinis prietaisas, leidžiantis išdidinti vaizdą ir pastebėti net labai mažus pokyčius. Tyrimas neskausmingas, mat gydytojas stebi gimdos kaklelį iš tolo. Kolposkopijos metu gimdos kaklelis dažomas Liugolio tirpalu (jodo), kad aiškiai matytųsi pažeidimai. Esant įtartinioms vietoms, paimamas mažas audinio gabalėlis gimdos kaklelio biopsijai. Jei reikia, tirta gali būti ir gimdos kaklelio kanalas (endocervikalinis kiuretažas).
Onkocitologinis tyrimas (PAP) yra plačiausiai taikomas ir nereikalauja jokio papildomo prietaiso. Onkocitologiniais tyrimais imamos paviršinės ląstelės, kurios išsidėsto ant stiklelio arba įterpiamos į skystą terpę. Pasitaiko, jog PAP tyrimai gali būti netikslūs - nenormalūs rezultatai kartais būna klaidingai teigiami. Todėl būtina atlikti kolposkopiją ir galimą biopsiją. Pap tepinėlis buvo išplėtotas šiuolaikine Bethesda sistema, tačiau jos taikymas priklauso laboratorijos gairėms. Pap tepinėlio rezultatų interpretavimas ir tolesni veiksmai priklauso nuo ląstelių pobūdžio ir rizikos įvertinimo.
LSIL (low-grade squamous intraepithelial lesion) ir HSIL (high-grade squamous intraepithelial lesion) - tarptautiniai terminai gimdos kaklelio plokščialąstelinio epitelio ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti. Nustačius LSIL ar HSIL, rekomenduojama gimdos kaklelio biopsija, o kartais - konizacija. Gydymo taktika priklauso nuo pakitimų laipsnio, amžiaus, bendros sveikatos ir norų ateityje turėti vaikų. Galimos gydymo metodikos: kriochirurgija, kauterizacija, lazerio chirurgija ar kilpinė elektrochirurgija, o esant didesniems pažeidimams - konizacija. Po išgydymo svarbu reguliarūs pasitikrinimai ginekologo ir PAP tyrimai.
Kartais vaikui ar gimdą planuojančiai moteriai gali būti rekomenduojama histerektomija, kai randama pilnas pakitimų kanalo į gimdą įėjimas ir moteris neplanuoja ateityje vaikų. Tyrimai rodo, jog PAP tepinėlis yra atrankos testas ir neturi tiesioginės diagnozės paskirties. Svarbu žinoti, kad tam tikros operacijos ar tyrimai gali būti atliekami tik po konsultacijos su gydytoju ir atsižvelgiant į individualią situaciją.
ŽPV testas rekomenduojamas tais atvejais, kai citologinio tyrimo metu randama ASC-US arba kitų nenustatytų reikšmių plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės. DNR (PGR) arba Hybrid Capture metodai yra patikimiausi žPV tyrimo būdai, siekiant išvengti klaidingų rezultatų. Kaip rodo praktika, net apie 5-10% PAP tepinėlių JAV yra nenormalūs, todėl svarbu kantriai aiškinti gautus rezultatus ir laikytis gydytojo nurodymų.
Apibendrinant, nenormalus PAP tepinėlis, kur įtarti Vėžio požymiai, reikalauja tolesnių tyrimų ir gydymo planavimo. ASCUS, LGSIL, HSIL - terminų įvairovė rodo būtinybę aiškiai suprasti paciento situaciją ir atitinkamai pritaikyti kolposkopiją, biopsiją, konizaciją ar kitus gydymo metodus. Svarbiausia - ankstyvas profilaktinis gydymas ir reguliari priežiūra.
Netikslūs tyrimai ir prevencijos svarba
El. Onkocitologinius tyrimus dažnai lydi diskusijos dėl jų tikslumo. Nors paprastai teigiami atsakymai rodo pokyčius, dažnai reikia papildomų tyrimų ir navigatės gydytojo planui. Prevencija ir skystos terpės (liquid-based) tepingai suteikia didesnį jautrumą, nors ir vis dar nėra 100% patikimu. Skystos terpės tyrimai dažnai laikomi jautresniais nei konvenciniai, todėl laikui bėgant žmonėms rekomenduojama prašyti būtent skystos terpės tepinėlių atitikmenų.
Gairės dėl ŽPV vakcinacijos ir profilaktikos yra aiškios: vakcinacija nuo ŽPV kviečiama kuo jaunesniame amžiuje, o reguliarus tepinėlis - kasmet arba pagal nustatytas rekomendacijas priklauso nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Yra suprantama, kad laikui bėgant žPV tyrimo ir PAP interpretacijos patobulinimai gali įgyti papildomą efektyvumą, todėl svarbu nuolat atnaujinti žinias ir laikytis rekomenduojamų protokolų.
tags: #pavirsinio #tarpinio #sluoksnio #plokscio #epitelio #lasteles