Stogas - pastato konstrukcijos dalis, kuri labiausiai veikiama atmosferos poveikio, todėl labai svarbu ją tinkamai įrengti. Kokybiškos šiltinimo medžiagos ir stogo danga užtikrina, kad ne vieną dešimtmetį nekils nesklandumų ir bus užtikrinta, kad namų šiluma bus tinkamai panaudota. Prieš statant ar renovuojant pastatą, reikėtų pagalvoti ir kokią stogo perdangą pasirinkti, nes ji yra viena iš svarbiausių stogo dalių. Stogo perdanga parenkama pagal pastato paskirtį ir konstrukciją. Jos skirstomos pagal medžiagas, kurios naudojamos joms gaminti. Daugelį metų išlieka populiarios medinės ir gelžbetoninės perdangos. Taip pat išskiriamos dvi rūšys pagal laikančiųjų elementų konstrukciją: sijinės ir nesijinės.
Perdangų tipai pagal konstrukciją
Pastaruosius perdangos tipus skiria tai, į ką remiasi jų laikančiosios dalys:
- nesijinės perdangos plokštės remsis į kolonas ar kaptelius;
- sijinės perdangos laikančiosios sijos - į sienas ar kolonas.
Individualiuose namuose dažniausiai įrengiamos medinės sijų perdangos. Tokios sijos yra netinkuotos ir tinkamos 1-2 aukštų namams. Statant aukštesnius pastatus iki 5 aukštų, naudojamos tinkuotos ir impregnuotos sijos. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad galima sumažinti medinės perdangos kainą renkantis pigesnes medžiagas, naudojant nedidelį garso izoliacijos sluoksnį arba padidinus tarpus tarp sijų. Verta paminėti, kad tuomet sumažės laikomoji galia ir garso izoliacija. Ne tik medinės, bet ir plieninės sijos gali būti naudojamos perdangai. Paprastas įrengimas ir geros termoizoliacinės savybės lėmė populiarumą statant individualius namus.
Vieną iš tvirčiausių perdangų sudaro gelžbetoninė perdanga. Ji gali būti monolitinė, surenkamoji monolitinė arba surenkamoji. Monolitinės plokštės perdanga viršutinėje dalyje yra labai tvirta, nes sujungta su sijomis. Jos įrengiamos tuomet, kai reikia stiprios apkrovos arba erdvinio standumo. Surenkamosios monolitinės perdangos veikiant apkrovoms atliks tą pačią funkciją, kaip ir monolitinė, tik ji bus montuojama iš pavienių surenkamųjų elementų. Likę tarpai turi būti pripildomi monolitinio gelžbetonio. Jos naudojamos gyvenamuosiuose namuose. Surenkamoji gelžbetoninė perdanga bus surenkama iš kiaurymėtųjų plokščių.
Ne tik naujos statybos pastatams aktualus stogo šiltinimas. Renovavus senus pastatus siekiama sumažinti šilumos išlaidas. Stogo perdangos šiltinimas pasiteisina tais atvejais, kai virš jos yra negyvenama palėpė. Apšiltinus stogą teks šildyti ir nereikalingą plotą palėpėje, todėl specialistai rekomenduoja šiltinti perdangą. Šiltinimo sluoksnis įrengiamas ant perdangos. Priklausomai nuo perdangos rūšies, pasirenkamos papildomos medžiagos. Medinei stogo perdangai prieš įrengiant šilumos izoliaciją reikės prie sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliacijos polietileno plėvelę. Rengiantis turėti gelžbetoninę perdangą, galima bus nenaudoti specialių plėvelių ir iškart dėti šilumos izoliacijos sluoksnį.
Medinės ir gelžbetoninės perdangos: privalumai ir trūkumai
Medinės perdangos dažnai pasirenkamos dėl paprastumo montavimo ir sąlyginai žemų kainų. Tačiau jos turi garso izoliacijos trūkumų ir gali riboti šildomų grindų įrengimą. Dėl sumažintos garso izoliacijos ir laikomosios jėgos rekomenduojama tiksliai projektuoti sijas ir jų tarpus, o įrengti medinę perdangą reikia laikytis projekto reikalavimų. Dažnai derinama su papildomais plokštėmis ar izoliacija siekiant pagerinti akustinį komfortą.
Gelžbetoninės perdangos pasižymi dideliu patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai. Tačiau jų svoris yra didesnis, todėl būtina atsižvelgti į pamatų ir sienų apkrovas. Monolitinės perdangos dažnai pasirenkamos tada, kai perdangos turi užtikrinti erdvinį standumą sudėtingos architektūros pastatuose arba kai apkrova yra itin didelė. Surenkamos gelžbetoninės perdangos yra populiarios dėl montavimo paprastumo ir mažesnių įrengimo kaštų, tačiau turi ribotas galimybes formuoti angas ar pertvaras statybos aikštelėje.
Perdangų skaičiavimas ir projektavimas
Perdangos iš sandėliavimo perspektyvos turi būti projektuojamos kartu su pastato konstrukcijomis. Perdangos skaičiuojamos atsižvelgiant į pastato paskirtį, apkrovas (statis/keičiamas), baldų, žmonių, santechnikos įrangos svorį bei patalpų paskirtį. Sijinės perdangos dažniausiai montuojamos dėl lengvesnio įrengimo ir gerų termoizoliacinių savybių, o plokštinės gelžbetoninės perdangos - dėl jų universalaus taikymo. Monolitinės perdangos yra sunkesnės, reikalauja klojinio ir ilgesnio montavimo laikotarpio, tačiau užtikrina labai didelį erdvinį standumą.
Teriva tipo surenkamos perdangos dažnai įtraukiamos į projektus dėl gana lengvo montavimo ir gerų šilumos izoliacijos savybių. Jos gali būti išklijuojamos be krano pagalbos, o tai sutaupo laiką ir kainą. Gelžbetoninių plokščių konstrukcijų pasirinkimas priklauso nuo apkrovų ir architektūrinio sprendimo. Monolitinės gelžbetoninės perdangos skaičiuojamos pagal specialias normas, o planuojant jas įrengti, būtina įvertinti pamatų bei sienų tinkamumą apkrovoms atlaikyti.
Skaičiuojant specifinę perdangų architektūrą, gali būti pasirinkta tarp sijinių plokščių, tankiai išdėstytų sijų ar tuščiavidurių blokelių. Tarp jų atsiranda skirtingos galimybės pritaikyti medieną, klojinius ar surenkamas konstrukcijas. Priklausomai nuo projekto poreikių, gali būti didinamas tarpatrampių tarp sijų atstumas, keičiami plokščių storiai ar armatūros skaičius.
Kaip pasirinkti perdangą konkrečiam namui
Jei statote dviejų aukštų namą, dažnai susiduriama su klausimu - kokią perdangą montuoti. Populiarios gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau - plieninės sijinės perdangos. Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tada, kai planuojama veikiantys dideli dinaminiai apkrovos, arba kai pastatas turi sudėtingą formą, kur tipinės surenkamos perdangos negali būti panaudotos. Medinė perdanga dažnai pasirenkama dėl žemos kainos ir galimybės įrengti ją patiems, tačiau reikia įvertinti garso izoliaciją ir šildymo sprendimus.
Pats svarbiausias patarimas projektuojant perdangą - skaičiuoti kiekvieną perdangą individualiai pagal projektą, apkrovas ir naudojimo tikslus. Monolitinės perdangos reikalauja daugiau klojinių ir montavimo laiko, bet gali pasiūlyti didesnį erdvinį standumą, o surenkamos gelžbetoninės perdangos - trumpesnį montavimo laiką ir mažesnes apkrovas konstrukcijoms. Sijinės perdangos dėl lengvumo ir gerų šilumos izoliacinių savybių dažnai pasirenkamos mažesniems namams.
Trumpai: pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos, paskirties, planuojamų apkrovų ir biudžeto. Kiekvieną perdangą būtina projektuoti pagal ypatingas apkrovų charakteristikas, kurios gali būti užfiksuotos STR 2.05.04:2003 gairėse bei vietinių standartų reikalavimuose.
Veterans concrete,...bottom mat rebar and wall vertical iron work
Papildomi įrengimo patarimai
- Girgždančios lubos dažniausiai yra senų technologijų problema; šiuolaikiniai metodai ją išsprendžia naudojant klijus, medvaržčius ir specialias jungtis.
- Tarpas tarp sijų neturėtų viršyti 600 mm siekiant sumažinti plokštės linkimą.
- OSB plokščių montavimas turi būti atliekamas su 3 mm tarpu tarp plokščių ir 6-12 mm tarp plokščių ir sienų, o atramos turi užtikrinti stabilumą.
- Jei naudojamas betono sluoksnis grindims, svarbu įvertinti jo svorį apkrovoje ir, jei reikia, papildomai įtraukti izoliaciją (pvz., 100 mm vatos sluoksnį).
Techninei išsamumai: pavyzdžiai ir skaičiavimai
Monolitinės perdangos svoris gali būti didesnis už surenkamosios perdangos svorį. Pavyzdžiui, PTK plokštės sveria apie 380 kg už kv. m, o surenkamos „Teriva“ perdangos apie 260 kg už kv. m. Gelžbetoninių sijų 1 metras sveria apie 12 kg. Todėl 200 kv. m perdanga turi būti skaičiuojama atsižvelgiant apkrovas ir konstrukcijos svorį. Tai lemia ir pamatų bei sienų apkrovas bei galimą sėdimą pastato dalyje.
„Teriva“ perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes ir gali būti įrengiama be specialių plėvelių, kai naudojama gelžbetoninė perdanga. Tačiau plonas plokštės storis gali turėti prastesnes šilumos ir garso izoliacines savybes, todėl reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai.