Tiesą pasakius būtent ši tema man yra mįslingiausia ir neišspręsta iki šiol. Kai namas buvo projektuojamas, nebuvo perdaug gilinamasi į medžiagas. Buvo svarbiau dermė prie aplinkos, išvaizda, estetika (na visai architektūros reikalai). Mes ir rinkomės, būtent vaizdą. Techninė dalis atėjo po to, priartėjus prie konstruktyvo darymo. Tada ir prasidėjo..
Mūsų projekte fasado apdaila - medis. Taip, tai nepopuliarus sprendimas, jau matau kaip visi šoka aiškinti, kad medis genda, reikia du kartus per metus dažyti, vienas vargas, pinigai į balą, ir panašiai. Todėl iš karto buvo planuojamas ne šiaip medis, o termomediena. Tai termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na.. su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio. Mums tokia spalva tiko ir patiko, nusprendėm, kad gerai derės prie mūsų pušyno. Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas.
Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas - menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomediena iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką. Vienintelis man užkliuvęs momentas - gerokai didesnis patamsėjimas pažeme, nes terasa suleista su fasadu be tarpo. Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka.
- Kita medalio pusė - namo apšiltinimas. Tam reikalui pasirinkau pilkajį putplastį, dar vadinamą „Neoporą“, arba „NEPS“.
- Kodėl? Putplastis - hidrofobiška medžiaga, neįgerianti drėgmės (bet praleidžianti garą). Ko nepasakysi apie vatą, kuri labai sunkiai garina drėgmę, ypač įkišta tarp dviejų plėvelių. O sušlapusi ji veikia labiau kaip šaldymo elementas. Imlumas brokui.
- Vata montuojama į karkasą. Tai konstrukcija su daug elementų, daug mazgų, vietų suklysti. Žinant mūsų statybininkus norisi kuo paprastesnės sistemos. Neoporas tiesiog klijuojasi ir prismeigiuojamas.
- Neoporo šilumos laidumas geresnis (mažiau laidus) nei vata. Kaina. Degumo klasė. Mineralinės vatos „A“, kai tuo tarpu putplasčio „E“.
- Garso izoliacija. Būdama minkšta medžiaga vata gerai slopina garsą. Ko nepasakysi apie putplastį. Montavimas ant nelygių paviršių. Sudėtingesnėse vietose vatą lengviau sudėti, nes ji tiesiog įspraudžiama. Pvz. pastogės kampuose.
Štai čia ir visas konfliktas: kaip norint medinio fasado naudoti putplastį apšiltinimui? Visi statybininkai, o greičiausiai ir architektai su konstruktoriais jums pasakys - nori vėdinamo fasado, naudok vatą. Bus karkasas, galėsi pritvirtinti fasadą. Bet aš nenoriu kompromituoti apšiltinimo sluoksnio dėl to, kad kažkas nesugalvojo kaip kabinti fasadą be karkaso. Pagrindinė problema: fasado pakabinimas. Pradžioje tiesiog nežinojau tam sprendimų. Montuoti putplastį kaip vatą į karkasą. Tarpus užpurškiant putomis. Prisukti medinius laikiklius varžtais per šiltinimo sluoksnį. Pirmojo problema: daug šalto medžio, nors ir prakeisto. Jis juda, ir stangrus putplastis gali likti su tarpais, nors putų ir bus daug supurkšta. Be to, medis geria drėgmę, kai putplastis ne. Visa į konstrukciją patekusi drėgmė eis į medį - iš to judėjimas ir gal net puvimas. Trečiasis variantas, nors ir kažkiek logiškas, bet tokia saviveiklinė chaltūra. Per galus, pvz., gegnės neišlenda, kas tada? O be to, apačioje irgi kažkaip tvirtinti reikės. Atmestas pagrinde dėl to, kad nepatikrintas ir eksperimentinis.
Pasirinktas variantas: antras. Tiesiog printvirtinti lentas ant standartiškai sumontuoto ir nuarmuoto putplasčio. Kodėl dar nuarmuoto? Nes putplastis bijo aplinkos poveikio ir reikia jį apsaugoti. Taip pat, tinkas yra savotiška apsauga nuo ugnies. Pasirodo priešgaisriniai reikalavimai draudžia montuoti degų fasadą (medį) and degaus apšiltinimo (putplasčio).
Aš tikiuosi (tai dar reikia patikrinti), kad atsiradęs armavimo/tinko sluoksnis tarp fasado iš šiltalo tai išspręs. Juk tinkuoti namai su gaisringumu problemų neturi? Konstruktorius padarė konstruktyvą su vata. Prispaustas pateikė ir variantą su putplasčiu, bet akivaizdžią chaltūrą (tvirtinimas smeigėmis), padarytą iš mano parodyto varianto. Ok, konstruktorius man buvo reikalingas pagrinde dėl laikančių konstrukcijų, o ne dėl šiltinimo. Tiek to. Sprendimus radau du. Vieno jų Lietuvoje gauti negalima: Swisspor Vento. Lenkai turi swisspor filialus, netgi gamyklas, bet šio sprendimo nesiūlo. Artimiausias - Austrijoje. Kitą sprendimą užrodė statybų blogo komentaruose: BeziFix Therm BT. Skirtingai nuo Swisspor Vento šis sprendimas nenaudoja metalo tarp medinių elementų ir šiuos ankerius (kas prakškai ir sudaro sprendimą) galima nusipirkti vietoje. Liūdna žinia - BeziFix ankeriai be proto brangūs. Taip, jie alia apsaugoti nuo metalo/mūro sąlyčio, bet man reikia pačio ilgiausio varianto 30cm apšiltinimui, ir šio 42cm ankerio vieneto kaina.. beveik €6 (20Lt). Vienam brūsui pritvirtinti reikia apie 18 ankerių. Dėžutės (50vnt) kaina netoli €300 (beveik 1000Lt).
Skaičiuojant praktiškai, pasidaro labai aišku, kodėl mūsų name yra tinkuoti fasadai. Mano atveju po šiltinimo ir armavimo lieka tik vienas žingsnis - užtepti dekoratyvinį tinką. Vietoj to, perkame brangią medieną, dar brangesnę tvirtinimo sistemą, pasidarome nei daug nei mažai šalčio tiltelių su ankeriais, ir visa tai dėl to, kad didesnė dalis pamačiusių pagalvotų, jog mano fasadas supuvo. Teko užmatyti labai panašaus koncepto namą Santariškėse. Taip pat su mediniu fasadu. Reikės prie progos paklausti kuo šiltinosi, greičiausiai vata. Namo stilius praktiškai identiškas - skandinaviškas minimalizmas su natūraliomis medžiagomis. Tiek stogas tiek fasadas ir netgi langai suplanuoti tokie pat. Kol kas ieškau pigesnio, bet ne mažiau efektyvaus sprendimo tvirtinimo sistemai (pigesnių ankerių).
Kas yra pastato fasadas ir ką turi užtikrinti?
Kas yra pastato fasadas? Pastato fasadas - pagrindinis reprezentacinis pastato fasadas, dažniausiai su įėjimo durimis, dar vadinamas priekine pastato siena. Jis dažnai atlikdavo dekoratyvinę funkciją, demonstruodamas gyventojų statusą. Tai taip pat galėtų apibrėžti ūkinio pastato funkciją per individualiai sukomponuotą, elegantišką ornamentą ir fasado medžiagų pasirinkimą. Fasadų dangos, kaip ir stiliai, išsivystė. Nuo medžio ir akmens iki plytų ar gipso iki stiklo ir aliuminio. Ir būtent šios medžiagos kuria modernias MORAD fasadų sistemas.
Šiuolaikiniai fasadai užduoda dėmesį ne tik estetikai, bet ir funkcionalumui: atsparumas vėjui, lietui, saulės spinduliams, energiją taupanti šilumos izoliacija, apsauga nuo triukšmo, lengvas priežiūros darbas ir atsparumas korozijai. MORAD fasadų sistemas siūlo plataus spektro sprendimus: AF-50, AF-50PS, AF-50HI, AF-50 EI60 - skirti skirtingoms poreikių konfigūracijoms ir energetinėms reikalavimoms.
Vėdinamieji vs tinkuojamieji fasadai: ką rinktis?
Ekspertai dažnai įvardija, kad vėdinamieji fasadai yra energetiškai efektyvesni už nevėdinamuosius, tačiau kainos ir įrengimo sudėtingumas turi įtakos sprendimams. Prof. A. Gailius ir doc. D. Pupeikis aiškina, kad net ir sandariai uždarant šiltinimo sluoksnį, vandens garai gali kondensuoti ir prarasti šilumos savybes, todėl tinkuojamųjų (nevėdinamųjų) fasadų šilumos išsaugojimas reikalauja kokybiškos drėgmės kontrolės. Vėdinamieji fasadai suteikia natūralų oro srautomechanizmą, tačiau reikalauja karkaso (dažniausiai metalinio) ir daugiau išlaidų, ypač dėl atsparumo priešgaisrinei saugai.
Tačiau, kaip paminėta, tinkuojamos sistemos vis dar siūlo platų apdailos pasirinkimą. Gali būti naudojamos plastiko, fibrocemento, akmens masės, metalinių plokščių ar net medienos dangos. Firma Eternit Baltic teigia, kad jų fibrocementinės plokštės Equitone siūlo lengvą priežiūrą ir atsparumą aplinkos poveikiui, o jų paviršiai su antigrafitiniu sluoksniu atsparūs dažų ištrynimui grafitais. Tuo tarpu tinkuojamųjų fasadų gamintojai siūlo ypač didelį spalvų ir faktūrų pasirinkimą, tačiau akcentuojama, kad tamsių, ypač vasaros mėnesiais, galima sukelti temperatūros išsiplėtimų ir įtrūkimų riziką.
Kaip pasirinkti ir įrengti fasadą?
Prieš įrenginėjant fasadą svarbu tinkamai paruošti sienas: sausos, lygios, gražiai nulygiuotos paviršiaus paruošimo užduotys, deguonies pralaidumas, tinkamo storio šilumos izoliacijos sluoksnio pasirinkimas ir kt. Tinkuojamiesiems fasadams reikalingos deformacinių siūlių rekomendacijos, siekiant išvengti įtrūkimų dėl pastato judėjimo ar oro poveikio. Vėdinamiesiems fasadams šildymo sluoksnio pritvirtinimas turi užtikrinti tvirtą klijų medžiagų susijungimą su paviršiumi, o kartais reikalingas metalinis karkasas dėl priešgaisrinių reikalavimų ar ilgaamžiškumo. KTU docentas D. Pupeikis pažymi, kad mediniai karkasai turi pranašumų šilumos laidumo atžvilgiu, tačiau dažnai riboja priešgaisriniai reikalavimai, todėl dažnai renkamos aliuminio arba plieno konstrukcijos.
Be spalvinės ar faktūrinės dekoracijos, svarbu parinkti tinkamas apsaugos nuo biologiškai aktyvių pažeidimų priemones. Pavyzdžiui, tinkuojamiesiems fasadams įdėta BioProtect - fungicidinės priežiūros priemonės saugo nuo pelėsių, grybelių, samanų ir dumblių. Taip pat svarbu perkelti langų įrengimą į šiltinimo sluoksnį, kad išvengti šilumos tiltelių ir susidariusių problemų langų aplinkoje. Endriukaitytė iš „Paroc“ pabrėžia, kad langų angokraščiai dažnai kelia daugiažodžių iššūkių renovacijose, ir geriausias sprendimas - perkelti langus visiems į šiltinimo sluoksnį, o jeigu tai neįmanoma - rinktis plonesnius šiltinimo sluoksnius.
Nusprendus perėjimą nuo vieno sprendimo prie kito, verta atsižvelgti į kainų ir eksploatacinių savybių balansą. Prof. A. Gailius teigia, kad nors vėdinamieji fasadai brangesni dėl karkaso ir įrengimų, jie užtikrina efektyvesnę šilumos išsaugojimą. KTU doc. D. Pupeikis pažymi, kad vėdinamasis fasadas su tinku gali būti įrengtas taip, kad dekoratyvinė apdaila vartotojui būtų panaši į tinkuojamą sistemą, o sukurti oro tarpo sprendimai tarnauja energinei efektyvumui.
Galiausiai, pasirinkus medinį fasadą su termomediena ir tinkuotu apdailiniu sluoksniu, būtina žinoti, kad įrenginėjant vėdinamąjį fasadą, dažnai tenka ieškoti pigaus ir patikimo tvirtinimo sprendimo. BeziFix Therm BT ankeriai gali būti alternatyva, nors jų kaina itin aukšta. Swisspor Vento sprendimas Lietuvoje nėra prieinamas, todėl dažnai tenka ieškoti vietinių ar artimiausių alternatyvų. Tokie sprendimai lemia, kad daugelyje Lietuvos namų fasadai vis dar yra tinkuoti arba su šiek tiek sudėtingesniais tvirtinimo sprendimais.
MORAD fasadų sistemų pavyzdžiai
Morad siūlo kelias sistemas, įskaitant AF-50, AF-50PS, AF-50HI ir AF-50 EI60, kurios skiriasi atsparumu ugniai, šilumos izoliacija, konstrukcinėmis savybėmis. AF-50 suteikia universalų sprendimą, AF-50PS - plonką skaidrų stiklo efektą, AF-50HI - papildomą izoliaciją, o AF-50 EI60 - ugniai atsparią konstrukciją. Šių sprendimų derinimas su langų ir durų sistemomis leidžia kurti didesnio dydžio fasadus su optimaliu energijos taupymu ir atsparumu.
Praktiški patarimai fasadui išlaikyti ilgaamžį
Ekspertai rekomenduoja rinktis CE ženklu pažymėtas sistemas su techniniais liudijimais. Būtina užtikrinti, kad šiltinimo medžiagos plokštės turi gerą sukibimą su klijais, o tarpai bei jungtys tinkamai užpildyti. Nesvarbu, ar pasirenkate vėdinamąjį ar tinkuojamąjį fasadą, svarbu išlaikyti šilumos izoliaciją ir apsaugą nuo drėgmės. Taip pat reikšminga yra tinkamos spalvos ir faktūros pasirinkimas, nes šviesios spalvos linkusios geriau atsispindėti saulės spinduliams ir mažiau įšilti fasadą, o tamsios spalvos gali skatinti tempero svyravimus ir įtrūkimus.
Galiausiai, - fasadai yra patrauklios dalies inžinerinės ir dizaino sritys. Jie sujungia estetiką su konstrukciniu patvarumu, todėl tiek dizaineriai, tiek inžinieriai turi kurti sprendimus, kurie įtrauktų visus šiuos aspektus. MORAD fasadų System vadovas siūlo suvokti fasadų kaip erdvės, kurią kuria tiek dizaineriai, tiek inžineriai, ir kuri turi tarnauti kaip apsauga, energijos taupymo priemonė ir vizualinis identiteto generatorius.
🔴 BREAKING NEWS: TRUMP NGAMUK ISRAEL MASIH SERANG GAZA, EROPA ANGKAT SENJATA DESAK ZIONIS MENYERAH
Kol kas ieškau pigesnio, bet ne mažiau efektyvaus sprendimo tvirtinimo sistemai (pigesnių ankerių). Kas yra pastato fasadas? Tai sritis dizaineriams ir iššūkis inžinieriams. Erdvė, skirta džiuginti ir saugoti, puošti ir duoti naudos vienu metu.
tags: #pastato #fasade #issikisusiu #sienu #galai