Pasilių žvyrą iš kasimo Pašiliuose: geologija, aplinka ir visuomenės interesai

2014 metų vasario 6 d. Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino UAB „Anšilas“ Šilelio (Anykščiai) mineralinio vandens vandenvietės išteklius. Aprobuotas arba leistinas išgauti išteklių kiekis yra 50 kub. UAB „Anšilas“ Šilelio vandenvietėje mineralinis vanduo bus išgaunamas vienu gręžiniu Nr. 12350 iš Piarnu-apatinio devem vandeningųjų sluoksnių sistemos slūgsančios 269 m gylyje ir suklotos iš vandeningųjų smiltainių ir silpnai laidžių vandeniui molių, aleurolitų, mergelių, dolomitų. Šilelio mineralinio vandens vandenvietėje vanduo yra natrio chloridinės sudėties, aukštos mineralizacijos - apie 21390-22695 mg/l. Vanduo yra gamtiškai švarus, jo kokybė gera ir pagal ištirtuosius rodiklius atitinka reikalavimus natūraliam mineraliniam vandeniui.

Viso Lietuvoje yra 31 mineralinio požeminio vandens vandenvietė, iš jų 16 kol kas nenaudojamos. Kauno gręž. Nr. Ignalinos (gręž. Nr. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

„Mūsų seniūnijos gyventojai per pastaruosius 15 metų atgavo tik 60 proc. savo anksčiau turėtos žemės, eilė ją susigražinti tebėra ilga. Aplink sostinę žemės trūksta, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija mūsų žmonėms pataria imti žemę Kaišiadorių rajone ir kitur. Mūsų žemėje kas žvyrą, o mums siūlo keltis kitur“, - piktinosi Riešės seniūnė Ana Kotvicka.

Vietos žmonių aistras pakurstė ir naujiena, kad būtent jų seniūnijoje yra tikrasis Europos geografinis centras, o ne prie Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Purnuškių kaimo, kur dabar stūkso memorialinis akmuo ir pardavinėjami sertifikatai. Europos geografinį centą Vilniaus rajone nustatė Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas 1989 metais. Tada koordinatės buvo nustatytos minučių tikslumu, o užpernai minėto Prancūzijos instituto vadovas Bertrand'as Levy atsiuntė laišką, kuriame šis centras apskaičiuotas sekundžių tikslumu. Pasak geografo prof. Pauliaus Kavaliausko, pagal patikslintas koordinates Europos geografinio centro vieta - 6 kilometrai į pietus Vilniaus link, greta Riešės seniūnijos Palaukinio ir Pašilių kaimų. Galima spėti, jog ši vietovė netrukus taps labai populiari.

Tačiau kaip tik čia, daugiau kaip 70 hektarų plote, Vilniuje įsikūrusios akcinės bendrovės "Artimiausias talkininkas", "Mabilta" ir "Rizgonys" planuoja kasti žvyrą. Jos tvirtina, esą karjero duobė būtų greta Europos centro. Minėtų bendrovių užsakymu geologo Ginučio Juozapavičiaus individuali įmonė "Magma" parengė Pašilių žvyro karjero naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Ta pati "Magma" prieš tai ir ieškojo žvyro Pašiliuose. G.Juozapavičius tikino, jog kasant žvyrą neigiamo poveikio aplinkai nebus. „Gamtos vertybių toje vietoje nėra - dirvonai apleisti, o miškai ūkiniai“, - aiškino geologas. Iškirtus didesnę jų dalį ir per keliolika metų iškasus žvyrą, atsivers 70 hektarų ploto ir 20 metrų gylio duobė. Dalį jos žadama apželdinti, likusioje telkšotų vanduo. Nuo karjero iki gyventojų sodybų būtų paliekamos 30 metrų pločio sanitarinės apsaugos zonos.

„Žvyro eksploatavimas yra geresnė alternatyva gyventojams, negu tankus gyvenamasis užstatymas, rekreacijos ar pasilinksminimo, komercinė ar gamybinė veikla“, - ataskaitoje rašo jos rengėjai. Susirinkusiųjų kamantinėjamas, kodėl prireikė keisti kraštovaizdį sostinės pašonėje, G.Juozapavičius aiškino, kad Vilniaus statyboms trūksta žvyro, o atsigabenti jo iš toli brangu, per miestą važiuojantys sunkvežimiai teršia orą. „Žvyras čia bus kasamas ne privatiems, o visuomenės interesams tenkinti“, - pabrėžė geologas. Tačiau vietos gyventojai įsitikinę, jog daugiausia naudos iš šio projekto turės privatūs verslininkai. Kas kam trukdo? Gyventojai stebėjosi, kodėl geologai, 1992 metais pasižvalgę Pašiliuose, juos prisiminė tik po keliolikos metų, kai žemė čia pabrango dešimtis kartų.

„70 hektarų žemės ploto, kurį bendrovės siekia išsinuomoti kasti žvyrui, dabartinė rinkos kaina yra daugiau kaip 100 mln. litų. Ar ne tai yra tikroji susidomėjimo Pašilių žeme priežastis? Ar neatsitiks taip, jog čia ne žvyrą kas, o statys namus?“ - svarstė Pašiliuose gyvenantis architektas Tomas Lapė. Jo įtarimą didina tai, kad „Mabilta“ yra didelė gyvenamųjų namų statybos Vilniuje bendrovė. Vietos žmonės rodė dokumentus, jog dabar norimo atidaryti karjero teritorijoje jau seniai suprojektuoti ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinti žemės sklypai. Vilniaus apskrities naudingų iškasenų telkinių sąraše, kurį Geologijos tarnyba pateikė žemėtvarkininkams, Pašilių telkinys tada nebuvo. Dar daugiau: Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyrius raštu patvirtino, kad rengiant Didžiosios Riešės žemėtvarkos projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos geologijos tarnyba, ir toji pranešusi, jog šis išžvalgytas telkinys neperspektyvus. Tačiau sklypus padalinusį žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino dar 2000 metais, daugelis namų pastatyti taip pat seniai, o Žemės gelmių registras sukurtas tik 2002 metais. Pašilių telkinys į jį įrašytas 2005 metais“, - geologui G.Juozapavičiui priminė Pašiliuose gyvenantis Antanas Stakė. Jo nuomone, geologijos verslininkų siekis uždrausti žmonėms įsikurti Pašiliuose yra neteisėtas. „Žemės gelmių įstatymas nurodo netrukdyti naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau šis draudimas galioja tik tada, kai žemės išteklių telkinys yra oficialiai patvirtintas“, - sakė A.Stakė. „Ne mes jums, o jūs mums trukdote, nes kai kurie mūsų toje vietoje sklypus gavo dar iki 2000 metų, paėmė paskolas, nusipirko statybinių medžiagų, tačiau namų statytis negali“, - kasybos iniciatorius kaltino Auksė Glavinskienė. Jos nuomone, valstybė turėtų pirma grąžinti žmonėms žemės nuosavybę, o tik vėliau su jais tartis, ką toje žemėje daryti.

Kai kurie norintys įsikurti Pašiliuose žmonės dėl šių trukdymų pasiskundė teismams. Šiuo metu nagrinėjama keletas bylų. Politikų interesai? Susirinkime dalyvavęs garsus kraštovaizdžio specialistas, daugelio Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių planuotojas P.Kavaliauskas nurodė ir daugiau argumentų, kodėl Pašiliuose nereikėtų kasti žvyro. „Geologai sumanė nušluoti toje vietoje susidariusį unikalų geologinį Žemės darinį - keimą ir gražų pavilnių kraštovaizdį paversti Mėnulio vaizdais“, - savo kolegomis gamtininkais stebėjosi profesorius. P.Kavaliauskas yra vienas Lietuvos bendrojo plano autorių. „Nei šalies Bendrajame plane, kurį patvirtino Seimas, nei Vilniaus rajono Bendrojo plano projekte kasti žvyrą šioje vietoje nenumatytа“, - tvirtino mokslininkas. Pasak jo, ši teritorija priklauso įstatymais įteisintam šalies gamtiniam karkasui. „Rekreaciniai Pašilių turtai daug kartų pranoksta ten slūgsančio žvyro kainą“, - verslininkus perspėjo mokslininkas. „Vilniaus apskrities ir rajono vadovams reikėtų apsispręsti, kaip jie įsivaizduoja sostinę ir jos apylinkes, - patarė P.Kavaliauskas. „Būtų neblogai pasirausti būtent ten - galbūt turistams parodytume ne tik Europos, bet ir Žemės planetos centrą“, - juokavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius.

Iš pradžių jis prisipažino mintyse Pašilių telkinį jau „nurašęs“. Ne tik dėl to, kad ten, pasak šio specialisto, vietoj teritorijos, kurioje buvo 15 mln. kubinių metrų žvyro, beliko tik pusė ploto, bet ir todėl, jog „toje vietoje pernelyg daug interesų“. Vėliau J.Mockevičius prakalbo kitaip. „Viskas ten gražu, kasti galima, juo labiau, kad žvyro stinga, o draustinių, gamtos paminklų Pašiliuose nėra“, - aiškino šalies geologijos vadovas. Jo teigimu, juridinis pagrindas drausti atkurti toje vietoje žemės nuosavybę yra nuo 1992 metų, tačiau teisę spręsti turi tik teismas. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų nuomone, tokio didelio projekto negalima imtis, kol nepatvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas. „Vilniaus rajono savivaldybė turi teisę nutraukti išteklių žvalgybos, projektavimo ir panašius darbus, nes yra savo teritorijos šeimininkė. Trakų rajono taryba taip ir padarė“, - sakė departamento poveikio aplinkai skyriaus vedėja A.Giedraitienė. Vilniaus rajono merė Marija Rekst LŽ informavo remianti nepritariančių žvyro kasybai Riešės seniūnijos gyventojų poziciją. „Savivaldybė pirmenybę teikia tam, kad žemė būtų grąžinta. Tik tada, kai tai bus padaryta ir kai žvyro karjero projektui pritars Riešės seniūnijos bendruomenė, jį pasirašysime“, - perdavė merės žodžius savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Beata Nanevič.

Margio žvyro telkinys yra Vilniaus apskrityje, šiaurinėje Trakų rajono dalyje, Trakų seniūnijoje, Naujasodžio II ir Staškūniškių kaimų teritorijose, 0,25 km į šiaurę nuo Katišiaus ežero. Nuo Trakų miesto centro pietvakariu kryptimi nutolęs apie 11 km, o nuo Aukštadvario miestelio centro šiaurės rytų kryptimi - 16 km. Pagal profesoriaus A. Basalyko geomorfologinį rajonavimą Margio telkinys priklauso Paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų srities Pietų Lietuvos Aukštumos rajonui Trakų mikrorajonui, kuriame vyrauja stambiai ir lėkštai kalvotas periglacialinių procesų aplygintas paviršius. Margio telkinį geologiniu požiūriu sudaro Holoceno, Nemuno apledėjimo Baltijos posvitės fliuvioglacialinės nuogulos, kurios ir sudaro naudingąjį klodą, bei aslojančios kraštinių darinių glacialinės nuogulos. Fliuvioglacialinės nuogulos, kurios ir sudaro naudingąjį klodą, susiklostė tarp dviejų kraštinių darinių moreninių kalvagūbrių. Vienas kalvagūbris yra į šiaurės vakarus nuo telkinio, o antras - pietryčius nuo jo.

Geologiniai ir aplinkos aspektai Pašiliuose

Margio telkinio sudėtis rodo, kad naudingąjį sluoksnį sudaro smėlio ir žvirgždo mišinių bei glacialinių nuogulų sluoksniai. 1 Smėlis fr. 2Smėlis fr. 3Smėlis fr. 4Smėlio-žvirgždo mišinys ŠNS fr. 5Smėlio-žvirgždo mišinys ŠNS fr. 6Smėlio-žvirgždo mišinys ŠNS fr. 7Smėlio-žvirgždo mišinys AŠAS fr. 8Smėlio-žvirgždo mišinys AŠAS fr. 9Smėlio-žvirgždo mišinys AŠAS fr. 10Smėlio-žvirgždo mišinys DSBR fr. 11Smėlio-žvirgždo mišinys DSBR fr. 12Žvirgždas fr. 13Skaldos atsijos fr. 14Skaldos atsijos fr. 15Žvirgždo skalda fr. 16Žvirgždo skalda fr. 17Žvirgždo skalda fr. 18Žvirgždo skalda fr. 19Žvirgždo skalda fr. 20Žvirgždo skalda fr. 21Žvirgždo skalda fr. 22Žvirgždo skalda fr. 23Žvirgždo skalda fr. 24Žvirgždo skalda fr. 25Žvirgždo skalda fr. 26SPS Žvirgždo skaldos mišinys fr. 27SPS Žvirgždo skaldos mišinys fr. 29Akmenys fr. 30Akmenys fr. 31Akmenys fr.

Taip pat akcentuojama, kad Pašilių telkinys įregistruotas žemės gelmių registre tik 2005 metais, o saugumo ir teisėtumo klausimai dažnai kildavo į teismus dėl sklypų paskirties ir žemės nuosavybės. Aplinkos ministerijos ir savivaldos institucijų nuomonės dėl didelio projekto įgyvendinimo skiriasi: vieni pabrėžia, kad žvyras būtinas sostinei statyboms, kiti - kad kraštovaizdžio bei gamtos paminklų apsauga turi būti prioritetas. Margio telkinio geografinė vieta tarp Moreninių kalvų ir fliuvioglacialinių nuogulų rodo sudėtingą kraštovaizdžio sistemą, kurią būtina išsaugojant puoselėti.

Istoriniai ir teisiniai aspektai

Susikirtimas tarp žvyro karjero projektų ir gyvenviečių ribos dažnai įtraukdavo teismus. Žemės gelmių įstatymas nurodo netrukdyti naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau galiojimas priklauso nuo oficialaus telkinio patvirtinimo. Teisinė ir administracinė atsakomybė slypiVilniaus regiono savivaldos institucijose, o projekto įgyvendinimą dažnai stabdo ar riboja bendrojo plano sprendimai. Keičiant kraštovaizdį svarbiausia išsaugoti gyventojų interesus, kultūrinį ir gamtinį paveldą, taip pat užtikrinti saugios sanitarinės apsaugos zonas nuo karjero.

Pašilių regiono ateities perspektyvos

Galima spėti, jog Pašilių regionas artimiausiu metu taps gana populiari vieta turistams ir žemėtvarkos sprendimų diskusijoms. Geologijos tarnybos vadovai ir mokslininkai siūlo įtraukti kraštovaizdžio apsaugos priemones ir regionalią rekreaciją į planus. Pašilių telkinio statusas, įtraukiant galimybę karjerą, priklauso nuo teismų nutarimų ir vietos bendruomenės sutarimo.

tags: #pasiliu #zvyro #telkinys #ligonine #mineralinio