Danijos priešgaisrinės technikos bandymų institutas (Danish Institute of Fire Technology) atliko gaisrinius bandymus su lubų konstrukcijos elementais. Vienas iš bandinių buvo izoliuotas Rockwool akmens vata, kitas - stiklo vata. Kiti bandymai buvo atlikti su 13 mm gipso-kartono plokštėmis. Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C.
Reiktų vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra šie tirpikliai: benzinas, toluolas, acetonas. Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Svarbu, kad įvairiose pastatų konstrukcijose naudojama šilumos izoliacinė medžiaga neabsorbuotų vandens garų, kad joje nesikauptų kondensatas. Akmens vata ir čia gerokai pranašesnė už stiklo vatą - net esant 90% santykinei drėgmei, atmosferinės drėgmės ji absorbuoja tik nereikšmingą kiekį. Tai reiškia, kad tokios šilumos izoliacijos laidumo koeficientas beveik nepadidės ir šilumos izoliacijos sluoksnio skaičiavimo metodikose numatytos pataisos dėl jos įmirkio bus nereikšmingos.
Todėl šilumos izoliacijos iš akmens vatos sluoksnis visada bus plonesnis už panašaus ar net kiek didesnio tankio stiklo vatos sluoksnį. Žinoma, akmens vatos pranašumas prieš stiklo vatą akivaizdžiai atsiskleidžia palyginus jos ir stiklo vatos vandens įmirkį. 10-30% įmirkis būdingas tik stiklo vatai ir iš tiesų reiškia, kad ši jau nebeatliks šilumos izoliacijos funkcijų. Akmens vatos gaminiai tokiomis pat sąlygomis įmirksta apie 1%, jie vandenį net atstumia, todėl itin tinka ten, kur tikėtinas atsitiktinis atmosferinio vandens ar kapiliarinės drėgmės poveikis (stogo, pamatų konstrukcijose). Šia savybe geriausiai pasižymi polistirenas, kurio vandens įmirkis: <= 0,01%.
Padidėjus drėgmei 1% polistirenas yra nejautrus drėgmei. Net panardintas vandenyje drėgmės įgeria mažai. Padidėjus drėgmei 1% polistirenas terminis laidumas padidėja 3% (akmens vatos terminis laidumas tomis pačiomis sąlygomis didėja 30%). Iš išvardytų šilumos izoliacinių medžiagų mažiausias tankis būdingas minkštai stiklo vatai (iki 15 kg/m3), šilumos laidumo koeficientas (kiek didesnis - putų polistirenui ir didžiausias - akmens vatai (apie 40 kg/m3)).
Laboratorijoje nustatyti išvardytų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientai skiriasi, atrodo, nedaug - tik keliomis tūkstantosiomis (didžiausias minkštos stiklo vatos, mažiausias - akmens vatos). Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”.
Klausimas: kokios vatos šiluminė varža yra geriausia?
Norėjau pasiteirauti kokios vatos šiluminė varža yra geriausia? Ar rekomenduojate medinį namą šiltinti iš vidaus? Viduje planuoju ant apdailos sukti gipsą ant metalinių profilių, o į tarpą dėti vatą.
Komentarai: Jei planuojate šiltinti medinį namą, tai akmens vata jam visiškai netinka, nes medis yra organinė medžiaga, o akmens vata-mineralinė. Be to akmens lakštais nepadengsite kokybiška rąstinės sienos, nes ji ne bus lygi. Kokybiškai apšiltinti rąstinį namą galima tik ekovata. Tam reikia sumontuoti metalinį karkasą gipsui, atitraukiant jį nuo sienos, kad iki gipso liktų 6-8 cm ir tada užpučiama ekovata šlapiu būsu, taip ji idealiai užpildys visus sienos nelygumus.8 cm ekovatos varža yra 2,1. Galima palikti ir didesnį tarpą.
Alvydas Streakšys, UAB Ekovela Teorija ir praktika apie termoizoliacines medžiagas. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos. Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus. Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00.
Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficientiento. Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupęs ir išgaruojantis drėgmės kiekis.
Renkantis medžiagas fasadams ir vidaus apdailai
Fasadų šiltinimas putų polistirolu tinka naujų pastatų šiluminei izoliacijai ar apšiltinant senos statybos daugiabučius bei individualius namus. Putų polistirolas ir mineralinė vata yra dvi pagrindinės fasadų šiltinimo medžiagos, jų šiluminės varžos koeficientai yra panašūs. Putų polistirolas vadinamas EPS, o mineralinė vata - akmens vata. Abiejų medžiagų plokštės skiriasi tik šilumos laidumo koeficiento ir tankio charakteristikomis, tačiau abi gali užtikrinti pakankamą šilumos atsparą priklausomai nuo storio.
Polistirolas lengvas ir mažai apkrauna sieną. Mechaniniai putų polistirolio tvirtinimo darbai yra pigesni, nes tvirtinti galima tik plastikiniais fiksatoriais, o akmens vatą tvirtinti būtina naudoti inkarus su metaliniais kaiščiais. Dėl šių priežasčių išlaidos vatos sistemų įrengimui paprastai yra didesnės, apie 20-30 %. Mineralinė vata turi geresnes priešgaisrines savybes, tačiau kainos atžvilgiu ji dažnai yra kur kas brangesnė nei EPS.
Akmens vata yra populiari dėl gerų šilumos, garso ir ugnies apsaugos charakteristikų. Paroc ir Rockwool siūlo platų produktų asortimentą, įvairias plokščių struktūras ir tankius, atitinkančius skirtingas fasadų ir konstrukcijų reikmes. Pasižymėkite, kad Paroc SSB1, TF BOARD, PAROC ROB 60 ir PAROC ULTRA yra pavyzdžiai, kuriuos dažnai naudojama stogų, fasadų ir grindų izoliacijai. Paroc ULTRA plokštės pasižymi žemu šilumos laidumo koeficientu, atsparumu ugniai ir gebėjimu praleisti vandens garus, užtikrinančiu ilgaamžiškumą.
- Stogų izoliacija: akmens vatos plokštės, tokios kaip TF BOARD ir PAROC ROB 60, gali būti naudojamos viršutiniam sluoksniui arba vienaplokštei izoliacijai; jos sukuria tvirtą pagrindą garų izoliacijai ir pritaikytos bituminėms dangoms.
- Grindų ir perdangų šiltinimas: Paroc SSB1 yra tinkamas užliejamoms grindims ir tarpaukštinėms perdangoms; akmens vata užtikrina gerą smūgio garso izoliaciją (λ ≈ 0,035 W/mK).
- Fasadų šiltinimas: akmens vata tinka tiek tinkuojamiems, tiek ventiliuojamiems fasadams; plokštės užtikrina gerą šilumos izoliaciją ir sienų „kvėpavimą“.
Esminis skirtumas tarp stiklo ir akmens vatos yra drėgmės poveikis ir galimybės užtikrinti stabilų šilumos laidumą. Akmens vata išlieka efektyvi net esant dideliam drėgmės lygiui, o stiklo vata praranda dalį savo izoliacinių savybių, kai įmirksta. Taip pat svarbu tinkamai suplanuoti plėvelių išdėstymą, užtikrinti vėdinimą ir pasirinkti tinkamą vatos storį bei tankį, atsižvelgiant į statinio tipą ir klimato sąlygas.
Mineralinės vatos plokštės gali būti dviejų tipų: su netvarkinga pluošto struktūra (tankis 120-160 kg/m3, atsparumas pločio lūžiui >10 kPa) ir su lygiais sluoksniuotų pluoštų strukturomis (tankis 80-120 kg/m3). Akmens vatos šiluminė varža, tankis ir mechaninės savybės lemia jų naudojimo vietas - stogams, pertvaroms, fasadams ar tarpinėms konstrukcijoms.
Reikšminga informaciją apie standartus ir praktinę taikymą
Klausimas dėl šiluminės varžos ir jos reikšmės projektuojant reikia įvertinti STR 2.05.01:1999/2005 reikalavimus. Įvertinant garų laidumą ir vidinę paviršiaus temperatūrą, svarbu užtikrinti, kad nesusidarytų pelėsis ir kondensatas.
Taip pat svarbu žinoti, kad praktikoje daugelyje konstrukcijų gaisro atsparumo savybės yra esminės, todėl akmens vatos plokštės dažnai pasirenkamos dėl jų aukštesnės ugniai atsparios charakteristikos.
Šlaitinio stogo šiltinimas su FF PIR
Produktai ir jų atitikimas standartams
PAROC akmens vatos atitinka EN 13162:2012+A1:2015 standartą, kuris nustato neorganinių izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientą, tankį ir drėgmės sugėrimą pastatuose. PAROC yra Švedijos įmonė, veikianti nuo 1937 metų, ir Lietuvoje veiklą pradėjo nuo 1993 metų. Paroc siūlo plokštes kaip PAROC ULTRA, TF BOARD, PAROC ROB 60 ir SSB1, kurios yra pritaikytos įvairių konstrukcijų šiltinimui: stogai, fasadai, grindys ir pertvaros.
Akmens vatos plokščių matmenys, tankis ir šilumos laidumo koeficientai gali svyruoti priklausomai nuo serijos, todėl projektavimo etape svarbu remtis konkretaus gaminio techninėmis charakteristikomis ir gamintojo rekomendacijomis.