Kalbant apie pastatų renovaciją, modernizavimą dažniausiai akcentuojamas tik energinis jų naudingumas ir tai, kokios energinio naudingumo klasės bus pasiektos, visai pamirštant daugelį kitų, aktualių, svarbių dalykų. Į ką dar reiktų atkreipti dėmesį, apie ką pagalvoti, ką įvertinti sprendžiant pastatų šiltinimo klausimus? Šia tema kalbiname „Paroc“ rinkodaros vadovę Baltijos šalims dr. Mačiau pradėjote informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurioje atkreipėte dėmesį į daugelį renovacijos aspektų, kuriuos dažnai pamirštame ir menkai aptarinėjame. Taip, žinoma prasminga.
Šilumos izoliacija: ne tik medžiaga, bet ir sistema
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad net 90 % savo laiko mes praleidžiame pastatuose. Visų pirma reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo, pastatų šiltinimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik šiltinimo medžiagos ir jų savybės nulemia vienokį ar kitokį rezultatą, bet ir visas sprendimas, visa šiltinimo sistema. Pavyzdžiui, jei sienos drėksta, tai jų šilumos izoliacinės savybės prastėja, jau nekalbant apie tokių atitvarų ilgaamžiškumą. Drėgmė yra didžiausias pastato priešas.
Ilgai besikaupiant drėgmei, padidėja visos sienos drėgnis, todėl ant vidinių sienos paviršių susidaro tinkamos sąlygos pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams augti. Mineralinė vata yra vandens garams laidžiа medžiaga ir leidžia drėgmei pasišalinti iš atitvarų. Iš mineralinio pluošto pagaminta termoizoliacinė medžiaga vandens garus praleidžia daug geriau nei kitos termoizoliacinės medžiagos.
Izoliacinės medžiagos, turbūt, retai tampa gaisro priežastimi. Taip. Izoliacinės medžiagos gal ir netampa gaisro priežastimi, tačiau kalbant apie saugumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek Jūs galite sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jei mes naudojame nedegias statybines medžiagas, tai mes nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jei naudojame degias statybines medžiagas, tai mes prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys gaisro atveju.
Mūsų gyvenamojoje aplinkoje, būstuose kasmet daugėja daiktų pagamintų iš įvairių plastikų, organinių medžiagų. Beveik visos mineralinės vatos rūšys yra klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau akmens vatai būdinga itin aukšta - apie 1000 °C lydymosi temperatūra, todėl ši vata konstrukcijas nuo ugnies poveikio saugo ilgiau. Aš suprantu, kad pasirinkdami šilumos izoliaciją dažniausiai žmonės net nepagalvoja, kaip tai pakeičia jų pastato sienų gaisrinę klasę. Pavyzdžiui, mūro arba blokinių daugiabučių namų sienas, kurios yra nedegios ir atitinka A1 klasę, apšiltinus žemesnės degumo klasės izoliacinėmis medžiagomis yra pabloginama pastato sienų degumo klasė, apie tai net nesusimastant, net neįvertinant.
Triukšmo įtaka gyventojams ir kaip iš vatos gaivaloti bendrą komfortą
Artėkime prie žmogaus ir to, kaip jis jaučiasi. Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per paskutiniuosius 15-20 metų padidėjo apie 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį triukšmą. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje būnantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, vystosi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmą sukeliančių technologinės pažangos priemonių atsisakyti sunku, todėl patalpos, kuriose žmonės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, turi būti gerai izoliuotos tiek nuo aplinkoje sklindančio, tiek ir nuo pastatuose esančių triukšmo šaltinių. Patalpose turi būti maža aidėjimo trukmė.
Mineralinė vata yra porėta medžiaga, dažnai naudojama daugiasluoksnėse konstrukcijose. Pastatų fasaduose ir stoguose naudojami vatos gaminiai apsaugo patalpas nuo išorėje sklindančio triukšmo, vidinėse pertvarose ir perdangose sumontuota vata slopina pastate sukelto triukšmo sklidimą.
Kaip pasirinkti tinkamą sprendimą: akmens vata vs kitos technologijos
Kartais žmonės galvoja, kad sienų šiltinimas nedegia, puikiai šilumą ir garsą izoliuojančia, vandens garams laidžia šilumos izoliacija iš akmens vatos yra gerokai brangesnis už šiltinimą kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Tad, nusprendėme suskaičiuoti keletą konkrečių gyvenamųjų namų šiltinimo įvairiomis sistemomis variantų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 50 m2 ploto butas 12 aukštų 60-ies butų renovuojamame daugiabutyje šiltinant sienas tinkuojama fasado sistema su akmens vatos izoliacija pabrangsta tik 213 eurų, tai yra vos keliais eurais už kvadratinį būsto ploto metrą.
Akmens vata - tai iš išlydytų uolienų pluošto pagaminta nedegi šiltinimo medžiaga, naudojama pastatų sienoms, stogams, perdangoms ir grindims šiltinti bei garsui izoliuoti. Šioje kategorijoje siūlome „Paroc Ultra“ akmens vatos plokštes: 50, 100 ir 150 mm storio, 565 ir 610 mm pločio. Akmens vata gaminama iš išlydytų uolienų, o stiklo vata - iš stiklo pluošto. Akmens vata paprastai yra standesnė, atsparesnė aukštai temperatūrai ir geriau izoliuoja garsą, todėl dažnai pasirenkama sienoms, stogams ir priešgaisriniam šiltinimui. Plokščių skaičius pakuotėje priklauso nuo jų storio, nes bendras pakuotės aukštis yra ribotas - plonesnių plokščių telpa daugiau. Dažniausiai šiltojoje patalpų pusėje montuojama garo izoliacinė plėvelė, o išorinėje - garams laidi (difuzinė) plėvelė, kad akmens vata išliktų sausa.
Privalumai, kuriuos suteikia akmens vata
- nedegi medžiaga su aukšta lydymosi temperatūra - saugo nuo ugnies plitimo;
- gerai garantuoja garso izoliaciją ir mažina triukšmo plitimą;
- atspari aukštai temperatūrai ir užtikrina ilgaamžiškumą;
- hidroizoliacijos bei difuzijos savybės išlaiko konstrukcijų sausumą;
- galimos mažos rekonstrukcijos išlaidos, kai lyginami skirtingos sistemos variantai.
„Paroc Ultra“ plokščių specifikacijos
- 50 mm storio plokštės;
- 100 mm storio plokštės;
- 150 mm storio plokštės;
- Plotis: 565-610 mm;
- Pagal naudojimo sritį - sienoms, stogams, perdangoms ir grindims;
- Garsą ir šilumą izoliuojančios savybės.
Akmens vata - tai iš išlydytų uolienų pluošto pagaminta nedegi šiltinimo medžiaga, naudojama pastatų sienoms, stogams, perdangoms ir grindims šiltinti bei garsui izoliuoti. Šioje kategorijoje siūlome „Paroc Ultra“ akmens vatos plokštes: 50, 100 ir 150 mm storio, 565 ir 610 mm pločio. Akmens vata paprastai yra standesnė, atsparesnė aukštai temperatūrai ir geriau izoliuoja garsą, todėl dažnai pasirenkama sienoms, stogams ir priešgaisriniam šiltinimui. Plokščių skaičius pakuotėje priklauso nuo jų storio, nes bendras pakuotės aukštis yra ribotas - plonesnių plokščių telpa daugiau.
Sienų šiltinimas. Akmens vatos montavimas išoriniuose pastatų kampuose
Trumpa duomenų santrauka apie šiltinimo ekonomiką
50 m2 ploto buto, 12 aukštų, 60 butų renovacijoje tinkuojama fasado sistema su akmens vatos izoliacija pabrangsta tik apie 213 eurų, o tai yra palyginti nedidelė papildoma investicija. Tai rodo, kad papildoma išorinės sienos šiluminė patikimumo nauda ir saugumas gali būti pasiekiama tik minimaliomis papildomomis investicijomis.
| Medžiaga | Storis (mm) | Plotis (mm) | Panaudojimo sritys |
|---|---|---|---|
| Akmens vata (Paroc Ultra) | 50, 100, 150 | 565, 610 | Sienos, stogai, perdangos, grindys |
Akmens vata yra iš išlydytų uolienų pluošto pagaminta nedegi šiltinimo medžiaga, naudojama pastatų sienoms, stogams, perdangoms ir grindims šiltinti bei garsui izoliuoti. Plokščių skaičius pakuotėje priklauso nuo jų storio, nes bendras pakuotės aukštis yra ribotas - plonesnių plokščių telpa daugiau. Dažniausiai šiltojoje patalpų pusėje montuojama garo izoliacinė plėvelė, o išorinėje - garams laidi (difuzinė) plėvelė, kad akmens vata išliktų sausa.