Medienos pamėlynavimą dažniausiai sukelia grybai, priklausantys Ophiostoma genčiai (aukšliagrybių klasė), taip pat grybšių klasės atstovai - Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnaud, Phialophora asteris (Dowson) Burge & I. Isaac, Cladosporium herbarum (Pers.) Link, Discula pinicola (Naumov) Petr., Alternaria humicola Oudem. ir kt. Medienos pamėlynavimas aptinkamas tiek ant spygliuočių, tiek ant lapuočių medienos. Dėl šio pobūdžio spalvos pakitimų medienos balanos pasikeičia spalva; spalvos pokyčiai gali būti paviršiniai iki 2 mm gylio ar gilūs - į gilesnius sluoksnius. Nustatyta, kad sveikos ir pamėlynavimą sukeliančių grybų pažeistos medienos stiprumas nesiskiria. Pažeista mediena gali būti naudojama tokiems pat tikslams kaip ir sveika mediena, skiriasi tik vizualinės savybės.
< p>Ophiostoma piceae (Münch) Syd. & P. Syd. yra vienas iš pagrindinių spygliuočių medienos pamėlynavimo sukėlėjų. Šis grybas plinta sporomis, kurias išnešioja vabzdžiai, vėjas ir vanduo. Žievėtuose rąstuose pirmieji pamėlynavimo židiniai išplinta naudojant žievėgraužių dauginimosi takus. Grybui vystytis palankiausia temperatūra +20-+25 °C; žemos temperatūros sąlygomis (+5-+7 °C) grybienos augimas sulėtėja. Esant žemesnei nei -10°C ir aukštesnei nei +48°C temperatūrai, grybų augimas sustoja, tačiau jie išlieka gyvybingi ir gali atgyja palankioms sąlygoms. Medienoje drėgmė mažesnė nei 18-20% stabdo augimą, todėl sudaryti nepalankias sąlygas reikia džiovinti medieną iki 18-20% drėgnumo. Palankiausios plisti sąlygos atsiranda, kai drėgnumas 33-82%. Kartais pamėlynavimą sukeliantys grybai maišomi su pelėsiniais grybais - tai nėra tas pats: pelėsiniai grybai vystosi tik ant medienos paviršiaus, o pamėlynavimą sukeliančios grybai išplinta medienos viduje. Pamėlynavimą sukeliantys grybai nėra medienos puvinio sukėlėjai.Tikslai ir identifikavimas
Šiuo metu žinoma iki 250 rūšių pamėlynavimą sukeliančių grybų. Tiksliai rūšiai identifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai. Lietuvoje dažnai minimas pavadinimas Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnaud, tačiau tikslus lietuviškas atitikmuo nėra - naudojami tik lotyniški pavadinimai.
Kada ir kaip atsiranda infekcija
Medienos užkrėtimas gali įvykti keliais būdais: sporos gali patekti per orą, vabzdžių ar vandens pagalba; tai priklauso nuo pamėlynavimą sukeliančio grybo rūšies. Sporos patenka į vidų ir sudygsta, formuojasi hifai, nuo kurių spalvos priklauso medienos spalva. Tam tikru laiku nupjovus medį galima išvengti pamėlynavimo šaltu periodu - esant +5-+7 °C, grybienos augimas sulėtėja; esant daugiau nei -10°C, augimas sustoja. Be to, medieną sudaro drėgnumas 18-20% arba mažiau, grybai negali augti ar vystytis. Tačiau palankiausios plisti sąlygos yra drėgmės režimo metu: 33-82% drėgmės. Taip pat svarbu, kad medienos sandėliavimo sąlygos leistų vėdinimą, o per didelis drėgmės pobūdis gali sukelti deguonies stoką.
Ar galima išvengti nupjovus medį tam tikru laiku
Taip - nupjovus tam tikru laiku, t.y. šaltu periodu, galima išvengti medienos pamėlynavimo. Be to, nupjautą medieną reikėtų kuo greičiau pristatyti apdirbimui; vasaros metu delsti nereikėtų daugiau nei 15 dienų. Ar sandėliavimo sąlygos turi įtakos? Taip - jos turi įtakos medienos pamėlynavimui; plėtimo sąlygos, temperatūra, drėgmė ir deguonies kiekis yra svarbiausi veiksniai. Pažeistas medienos paviršius dažnai įgyja pamėlynavimo požymių, o kartais - pažaliavimą, sienų lupimąsi, kerpės, juodi taškeliai. Pelėsiniai grybai išsivysto ant medienos paviršiaus ir dažnai juos galima pašalinti, o pamėlynavimą sukeliančių grybų plitimas į medieną yra gilus.
Poveikis medienai ir ekologija
Pamėlynavimą sukeliantys grybai keičia medienos spalvą, bet neturi reikšmingo poveikio mechaninėms savybėms: medienos stiprumas nesikeičia. Yra ne tik oro plitimui svarbių grybų, bet ir mikrobų, kurie gali paveikti medienos vizualinį estetinį vaizdą. Rąstiniams namams, pirtims ir kitiems statiniams iš rąstų, o apskritai visai medinei statybai, be to, bakterijos ir grybai gali paveikti estetinę išvaizdą ir sveikatą. Pagrindinė prevencijos sąlyga yra medienos vėdinimas; impregnantai ir antiseptikai naudingi, tačiau 100 proc. garantijos nėra. Pirmieji požymiai yra pamėlynavimas, pažaliavimas, sienų lupimasis, juodi taškeliai; pelėsiniai grybai gali būti įvairių spalvų (Alternaria, Aspergillus niger - juodos/rudos; Penicillium - mėlynos/žalios). Trobagrybis (Serpula lacrymans) - vienas iš pavojingiausių, plinta sparčiai ir gali naikinti sausą medieną; baltasis namų grybas (Poria vaporaria) ir rūsio grybas (Coniophora puteana) taip pat gali pažeisti medieną.
Biologija ir ekologija
Tikroji biologija rodo, kad grybai yra prisitaikantys organizmai ir gali augti ant įvairių medžių. Grybų mitybos būdas yra heterotrofinis: neturi chlorofilo, minta organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. Pagrindiniai skirstymai: saprofitiniai grybai (minta negyvomis organinėmis medžiagomis) ir parazitiniai grybai (gyvena gyvuose audiniuose). Mikorizė - simbiozė tarp grybų ir augalų; mikorizės tipai: eksotrofinė, endotrofinė, ektoendotrofinė ir kt. Mikorizės teigiamai veikia augalų augimą (ypač orchidėjų sėkloms). Parazitiniai grybai gali būti obligatiniai (gyvena tik gyvuose organimuose) arba fakultatyviniai (gali būti saprofitai). Daugiau apie mikorizę teikiama naudinga informacija, pavyzdžiui, kerpėms, kurios sudaro grybų-dumblų simbiozę.
Aktorės ir rūšys Lietuvoje
- Čaga (Inonotus obliquus) - parazitinis grybas ant beržų; išskiria biologiškai aktyvias medžiagas; stiprina imunitetą, antioksidacinės savybės, priešuždegiminis poveikis; vartojimas įvairiais būdais (arbata, milteliai, ekstraktai); renkama tik iš švarių miškų; atsargiai su autoimuninėmis ligomis ar vaistais.
- Raukšlius kopūstgalvis (Sparassis crispa) - retas grybas, panašus į kalafiorą; parazitinis ar saprotrofas; randamas ant senų pušų kamienų šioje srityje.
- Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) - ryškiai geltona, parazitinė/ saprotrofinė mediena; dažnai naudojama miltelių gamybai; kepurėlės dydžiai iki 10-30 cm.
- Ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica) - parazitinis grybas, augantis ant senų ąžuų; dėl savo pobūdžio greitai pažeidžia medieną.
- Įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus) - dar vadinamas juodgrybiu; randamas ant beržų; aukštas gausumas, saugojimo ir apsaugos kontekste svarbus.
Trobagrybis ir jo įtaka
Trobagrybis (Polyporus squamosus) dažnai randamas ant medžių, gali prisidėti prie medžių puvimo ir silpnėti jų sveikatą; labiausiai veikia lapuočių medžius (ąžuolus, uosius) ir gali būti randamas šaltose, drėgnose vietovėse. Grybas parazituoja, sutrikdamas maisto ir vandens srautą per medžio audinius, gali paskatinti šiuos procesus ir sukelti medžio mirtį, ypač kai medis jau silpnas. Trobagrybis gali sukelti bakterines ir grybelines ligas, tokias kaip fuzariozė, sausas puvinys ir kamieno puviniai; prevencija apima tinkamą laistymą, dirvožemio drenažą ir ligų stebėseną. Trobagrybio poveikis ekosistemoms ir gyvūnijai gali būti tiek naudingas (dekompozicija, maisto šaltinis) tiek žalingas (ligų plitimas). Ilgainiui klimato kaitos metu trobagrybio paplitimas gali didėti, plintant į šiauresnes teritorijas; tai įtakoja medžių sveikatą ir žemės ūkį. Valdymo strategijos - integruota ligų valdymo sistema, biologinė kontrolė, genetinė atsparumo augalų kūrimas, dirvožemio sveikatos stiprinimas.
Prevencija ir valdymas
- Reguliari medžių sveikatos stebėsena; pasirinkti sveikus sodinukus; tinkamas drenažas ir vėdinimas.
- Biologinė kontrolė ir chemijų derinimas; impregnantai ir antiseptikai gali būti naudingi, bet ne suteikia 100 proc. garantijos.
- Greitas nupjauto medžio apdirbimas; vengti sandėliavimo sąlygų, kurios skatina drėgmę ir deguonies stoką.
- Žmonių sąmoningumo didinimas, edukacinės programos, informacijos sklaida; bendradarbiavimas tarp mokslininkų, institucijų ir miškų savininkų.
Išvados
Tiksliai rūšiai identifikuoti reikia laboratorinių tyrimų; pamėlynavimą sukeliančių grybų plitimas priklauso nuo drėgmės, temperatūros, deguonies lygio ir maisto medžiagų suvartojimo. Parazitiniai medienos grybai atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje, tačiau gali pridaryti žalos medžiams ir augalams; todėl būtina nuolat vertinti rizikas ir taikyti prevencijos bei kontrolės priemones. Rekomenduojama skatinti įvairių rūšių medžių sodinimą, reguliarų stebėjimą, informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą visose grandyse, siekiant užtikrinti medienos ilgaamžiškumą ir ekosistemų stabilumą.
tags: #parazitinis #medienos #grybas