Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens): savybės, priežiūra ir naudojimas gyvatvorėms bei kraštovaizdžiui

Paprastasis buksmedis - Buxus sempervirens - lėtai augantis visžalis krūmas arba nedidelis medis, pasižymintis tankia laja, kieta mediena ir plačiai naudojamas Lietuvos kraštovaizdyje kaip gyvatvorė, pavieniai augalas ar grupė. Jo lapai yra kiaušiniškos formos, tamsiai žali, blizgantys, iki 7-10 cm ilgio, o žiedai smulkūs, žališkai balti. Paprastasis buksmedis užima itin svarbią vietą daugelyje formuojamų kompozicijų dėl gebėjimo puikiai prižiūrėti ir įgyvendinti įvairiausias figūras.

Kur ir kaip auginti buksmedį?

Šis augalas tinka įvairioms sąlygoms: nereiklius dirvai, pakankamai toleruoja neutralų ar net šarminį pH, gerai auga vidutinio derlingumo ar derlingoje priemolio dirvoje. Pasirinkus tinkamą augimvietę - saulėtą arba pusiau ūksmingą, apsaugotą nuo stiprių vėjų - buksmedis leis pasiekti ilgaamžišką ir tankią gyvatvorę. Lietuvoje buksmedžiai auginami šiaip ar pavieniai, kartais grupėmis, tačiau žiemą reikia tinkamai apsaugoti nuo deginimosi saulėje ir išlaikyti drėgmę dirvoje.

Vieta: buksmedžiai mėgsta saulę arba dalinį pavėsį, bet ne visiškoje saulės atokaitoje pietiniame sklypo krašte ar skersvėjuje. Žiemą reikalinga papildoma priežiūra - mulčiavimas ir apsauga nuo saulės, ypač šviečiantiesiems augalams. Dirva: drėgna, gerai drenuota, polinkis į priesmėlio ar priemolio pobūdį. pH 6-9, o šarmines sąlygos dažnai skatina geresnį augimą.

Sodinimas ir paruošimas vietai

• Geriausia sodinti rugsėjo-spalio mėnesiais iki šalčių, kad augalas įsitvirtintų prieš žiemą.
• Nuo vieno iki dviejų kartų platesnė duobė už šaknies dydį. Dugne gali būti 2-3 cm storio perlaistymo granulės (pvz., perlitas) sluoksnis.
• Auginukas iš konteinerio išimamas, šaknų kamuolys atitikęs, augalas įterpiamas į duobę, aplinkuojama ir sutankinama žeme.
• Mulčiuojama 5-8 cm storio sluoksniu, siekiant sulaikyti drėgmę ir trukdyti piktžolėms.

Galimybė vazonuose: daugelis buksmedžio veislių auginamos vazone dėl lėto augimo ir kompaktiškumo. Reikia didesnio vazonos (2-3 kartus didesnio už pradinį) su geru drenažu, laistymo ir pastovios drėgmės palaikymo. Persodinant atsargiai, laistoma ir mulčiuojama.

Priežiūra ir priežiūros principai

1. Laistymas: buksmedžiai mėgsta drėgmę, bet neužmirkęs. Sausuoju laikotarpiu laistoma bent kartą per savaitę, naujai pasodinti augalai - dažniau. Maždaug 1 m aukščio krūmas reikalauja apie 10 litrų vandens, o esant sausrai - dvigubai daugiau.
2. Mulčiavimas: gegužės pradžioje 5-8 cm sluoksnis organinės medžiagos sulaiko drėgmę ir stabdo piktžoles. Prieš žiemą 12-15 cm storio mulčias padeda augalui ištverti šalčius.
3. Tręšimas: dažniausiai nereikalingas derlingose vietose. Jei augalas auginamas smėlyje ar vazone, naudoti spygliuočių trąšas šiltuoju sezonu (pavasaris-vasara).
4. Genėjimas ir formavimas: augančią gyvatvorę ar formą galima drastiškai įtvirtinti pavasarį, gegužę. Rutulio, kūgio ar kitų figūrų formavimą pradėti vasaros viduryje. Svarbu nepažeisti naujų pumpurų.
5. Žiemos apsauga: technologijos dažnai nereikalingos, bet saulėtas žiemos laikotarpiu būtina apsaugoti nuo saulės išsausėjimo ir užšalimo. Mulčias ir eglių šakos ar dangos sumažina žalą, ypač gyvatvorių šonuose.

Kaip formuoti gyvatvorę iš buksmedžio?

Gyvatvorė iš buksmedžio - vienas populiariausių kraštovaizdžio elementų. Lėtas augimas yra privalumas, nes leidžia formuoti ir išlaikyti aukštį, o genėjimas gali būti atliekamas labai retai (kartą per 2-3 metus). Pradedantiesiems patariama sodinti mažus sodinukus: nuo 10-15 cm aukščio su 20 cm atstumu tarp jų. Po kelių metų galima pradėti formuoti įvairias figūras: rutulį, kubą, kūgį ar gyvūnų formas.

Nors buksmedis retai skriaudžia ligos, gali būti pažeidžiami ligų ir kenkėjų:

• Lapų dėmėtumas - grybinių ligų požymiai su oranžinėmis-rudomis dėmėmis, balta apnaša ant apatinės lapo pusės.
• Buksmedinis ugniukas - invazinis kenkėjas, kurio lervos ėda lapus ir ūglius, gali sunaikinti visą krūmą ar gyvatvorę.

Kokios veislės auginamos Lietuvoje?

Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens) Lietuvoje paprastai pasiekia apie 1,5 m aukštį ir 0,75 m pločio, nors augimo gijos gali rodyti skirtingas aukščio reikšmes. Veislės:

• Suffruticosa - ilgesni, šviesiai žali lapai; dažnai palaikomas iki 50-90 cm. Tinka vazonams ir žemoms gyvatvorėms.
• Blauer Heinz - šiek tiek mėlynos atspalviai, atsparus šalčiui; tankus, kompaktiškas krūmas.
• Elegantissima - lapai su kreminiu krašteliu; vidutinis aukštis apie 150 cm.
• Aurea - aukso geltonumo lapai jaunystėje, vėliau žaliuoja; pasiekia apie 120-150 cm.
• Latifolia Maculata - iki 2,5 m; geltonai dėmėti lapai; reikalauja dažnio genėjimo.

Smulkialapis buksmedis (Buxus microphylla) Lietuvoje dažnai augins ir formuoja bonsai ar rankų darbo antspaudus. Veislės:

• Faulkner - tankūs, kompaktiški krūmai, iki 120 cm; tinka rutulinei formavimui ir sausroms atsparūs.
• Kitų variantų Lietuvoje galima įsigyti ir auginti vieną ar kelias veisles kartu.

Kaip auginti buksmedžius skirtingose vietose

Didžiausias dėmesys skiriamas vietai: buksmedžiai mėgsta vėsesnes vasaras ir švelnias žiemas. Jie nemėgsta šalto vėjo, sausos žemės ir stiprios pietinės saulės, ypač žiemą. Dėl to svarbu pasirinkti tinkamą augimvietę, o geriausia - vieta su šviesos ir vėjo apsauga.

Dirvožemis: neutralus-drėgnas, gerai drenuotas, gali būti priesmėlis ar priemolis; pH 6-9. Geresnis augimas pastebimas šarminesnėje dirvoje.

Dauginimas

• Auginiais: vasaros pabaigoje-rudens pradžioje nupjaunami apie 10 cm ilgio sumedėję ūgliai, sodinami į dirvą arba drėgnoje žemėje pripildytame vazonėlyje. Kitais metais augalai persodinami į nuolatinę vietą su 10-15 cm tarpais.
• Sėklomis: retas metodas. Sėklos sėjamos pavasario pabaigoje į sterilų, drėgną kompostą; indas su sėklomis dedamas į šaldytuvą dviems mėnesiams. Daigai dygsta po 30-190 dienų, sodinami į nuolatinę vietą.

Buksmedžių ligos ir kenkėjai

Dažniausiai pasitaikanti liga - lapų dėmėtumas (grybinė). Ant lapų matosi oranžinės-rudos arba tamsiai rudos dėmės, apatinė lapo pusė padengiama balta apnaša. Invazinis kenkėjas - buksmedinis ugniukas - lervos ėda lapus ir ūglius, gali sunaikinti visą krūmą.

Nauda ir panaudojimas kraštovaizdyje

Dekoratyvumas ir tvirtumas. Buksmedis tinka želdiniams kapinėse, gyvatvorėms, pavieniai ar grupėmis. Mediena kieta ir tvirti, todėl iš išpjautų ar išdrožtų medinių gaminių: šachmatų figūros, šukos, dėžutės ar rožančiaus karoliukai. Mediena taip pat naudojama muzikos instrumentų dalims ir kitoms rankdarbių priemonėms. Anksčiau buksmedis buvo naudojamas ir gydomais tikslais - reumato, odos ligų ir kt., tačiau šiuo metu tai labiau kultūrinė reikšmė nei praktinės savybės.

tags: #paprastasis #buksmedis #buxus #sempervirens #medienos #savybes