Sumažinkite šildymo išlaidas apšiltinant pamatų tinklą

Apšiltintas namas nebus pakankamai šiltas ir efektyvus jei nebus pasirūpinta tinkamu pamatų apšiltinimu - visai kaip ir žmogui nebus šilta ir komfortiška jei šals kojos. Be kita ko, pamatų šiltinimas suteikia ne tik geresnes šilumines savybes, bet taip pat ir didina pamatų ilgaamžiškumą, padeda išspręsti įvairias kitas problemas, tokias kaip pelėsio susidarymas ar drėkstančios sienos. Verta iš karto pasirūpinti geros kokybės medžiagomis, mat taisyti broką gana brangu ir sudėtinga, todėl verčiau atliekant pamatų šiltinimo darbus pasiruošti deramai.

Pamatų atkasimas ir hidroizoliacija

Pamatų atkasimas Jei namas nėra vis dar statomas, o atliekama renovacija, greičiausiai neišvengiamai teks pamatus atkasti. Pamatai turi būti apšiltinti tiek, kiek siekia grunto įšalas, tai yra, apie 1,5 metro po žeme, priklausomai nuo grunto tipo. Smėlio įšalas siekia apie 1,2 m., tuo tarpu molis įšąla ir iki 1,5 metro. Atkasus pamatus galima rasti ir plyšius, pro kuriuos drėgmė ir šaltis plinta į pastato vidų. Jų sandarinimas gali stipriai pagerinti rezultatus. Deja, dažnai manoma, kad užteks tik pamatus apšiltinti ir visos problemos išnyks. Iš tiesų, plyšiai gali stipriai pakenkti pamatų šiltinimo rezultatams.

Išėmus pamatus galima išspręsti problemas, kurios kyla renovuojant ar šiltinant pastatą. Pamatų hidroizoliacija Saugant pamatus nuo drėgmės reikalinga pamatų hidroizoliacija. Renovuojant ar šiltinant pastatą atliekama vertikali hidroizoliacija, kuri montuojama išorinėje pamato pusėje. Ši izoliacija padeda apsaugoti betoną nuo drėkimo, saugoma betono struktūra, kurią ypač stipriai veikia šalčio-šilumos kaita. Didelis hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimas leidžia tinkamai apšiltinti labai skirtingo tipo pastatų pamatus, parenkamos idealiausios medžiagos savybės ir pagal gruntą, pastato tipą, todėl pasitarę su mūsų specialistais ir paklausę jų patarimų tikrai galėsite džiaugtis geriausiai Jums tinkamomis medžiagomis. Horizontali hidroizoliacija turėtų būti atliekama prieš namo statymą - ji skirta apsaugoti namo sienas nuo drėgmės. Renovuojant namą galima dalinai atlikti horizontali hidroizoliaciją, o tiksliau speciali technologija, leidžianti bent dalinai sumažinti šalčio ir drėgmės sklidimą į sienas.

Armavimas ir šiltinimo etapas

1. Atkasti ir hidroizoliuoti pamatai gali (netgi turėtų) būti šiltinami. Kaip jau minėjome, dažniausiai kasama 1,2-1,5 metro žemyn, nes tiek siekia grunto įšalas. Populiariausias pasirinkimas šiltinant pamatus - putų polistirolas. Kuo šilčiau norite gyventi, tuo storesnis jo sluoksnis turėtų būti, o rekomenduojamas mažiausias storis - 10 cm. Putplastis gali būti ir visai paprastas, ir modernus - uždaromis poromis, kurios savaime atstumia drėgmę. Išleidus kiek daugiau pinigų gaunamas geresnis šilumos rezultatas ir sutaupoma nededant apsauginės hidroizoliacinės plėvelės.
2. Tinkavimas Uždengus pamatus putų polistirolu šią medžiagą reikėtų apsaugoti nuo išorinių veiksnių, tad dengiama izoliacinė plėvelė, armuojama ir tinkuojama. Kai kuriais atvejais ties šiuo etapu pamatų šiltinimas ir baigiamas, tačiau mes rekomenduojame pasirūpinti membranine plėvele ir pilna pamatų apdaila. Priešingu atveju pamatų šiltinimas gali būti atliktas labai trumpam laikui. Išimtys gali būti taikomos tam tikroms, šiuolaikiškoms ir brangioms šiltinimo medžiagoms, kurios ne tik pasižymi puikiomis šiltinimo medžiagomis, bet kartu ir yra atsparesnės mechaniniams pažeidimais, geba išstumti kondensatą ir t. t.
3. Membraninės plėvelės sumontavimas Pasirinkus efektyviausią pilną pamatų šiltinimo metodą mūsų patyrę meistrai sumontuos drenažinę membraną, dažnai vadinamą tiesiog koriu. Jos pagrindinė funkcija yra apsaugoti pamatus nuo išorinių mechaninių pažeidimų bei augalų šaknų įsiskverbimo į pamatus. Plėvelė montuojama taip, kad per ją į gruntą nubėgtų ant šiltinimo medžiagų susikaupęs kondensatas („gumbais“ į išorę). Membrana užpilama gruntu, kuris ją spaudžia prie pamato.
4. Apdaila Kuomet visas pamatas apšiltintas - lieka apdaila. Apdaila atliekama matomoje zonoje. Tai yra, po žeme, kur Jūsų naujai apšiltinti gruntu gali grožėtis nebent tik sliekai, apdailos daryti tiesiog nėra prasmės, svarbiausia, jog pamatas pilnai izoliuotas nuo drėgmės ir kitų išorinių veiksnių. Apdailos pasirinkimas gana platus, viskas priklauso nuo Jūsų norų, poreikių ir galimybių.

Medžiagos ir konkrečios galimybės

Pastato apšildymo sąskaitos didžioji dalis formuojasi būtent čia: per kontaktą su gruntu išeina nuo 15 iki 25 procentų visos šiluminės energijos. Gruntas Lietuvoje žiemą ataušta iki 80-150 cm gylio. Visa ši zona tampa šalčio tiltu tarp lauko temperatūros ir pastato vidaus. Bet tai dar ne viskas. Neizoliuotas pamatas tampa kondensacijos zona. Šaltas betonas traukia drėgmę iš vidaus oro, kampuose atsiranda rasa, o ilgainiui - tamsi pelėsio juosta. Uždėjus izoliacinį sluoksnį, situacija keičiasi kardinaliai. Grindų temperatūra pakyla, kampai lieka sausi, o šildymo sistema dirba mažesne apkrova. Papildomas efektas - pastato vertė rinkoje. Energinio naudingumo sertifikato klasė pagerėja, o tai atsiliepia pardavimo kainai.

Pamato šiltinimas polistirolu yra dažniausias pasirinkimas Lietuvoje, bet ne vienintelis tinkamas. Ekstrūzuotas polistirenas pasižymi uždara akytąja struktūra. Vanduo į jį praktiškai nepatenka - absorbcija nesiekia 0,7 %. Dėl to XPS dominuoja ten, kur pamatas nuolat kontaktuoja su drėgnu gruntu. Mechaninis stipris iki 700 kPa leidžia atsilaikyti grunto slėgiui be papildomos apsaugos. Pamatų šiltinimas putplasčiu - ekonomiškiausias kelias, jei aplinka leidžia. EPS plokštės kainuoja nuo 8 €/m², tačiau jų atvira akytąja struktūra įgeria 2-4 % drėgmės. Per kelis drėgnus sezonus izoliacinės savybės nusilpsta.

Turėtų būti laikomasi svarbios įrangos ir montavimo nuoseklumo: plokštės montuojamos nuo apačios, pirmą eilę formuojant pagal lygią horizontalią liniją, dažniausiai naudojant startinį profilį arba dedama ant cokolinio šiltinimo. Toliau plokštės klojamos eilėmis, laikantis perrišimo principo - vertikalios siūlės neturi sutapti. Tarp gretimų eilių siūlės užpildomos. Armavimo darbus reiktų pradėti nuo pasiruošimo: įmanoma išlaikyti tolygią armavimo sluoksnio struktūrą, naudojant tinklo įrengimo technikas ir papildomus kampuočius.

Klausimas dėl išorinės vs vidinės plokštės sumontavimo sprendimų turi būti atliekamas vadovaujant daryti efektyvumo skaičiavimus. Dauguma šaltinių rodo, kad uždarų porų poliuretano dangos yra užtikrinančios didesnį atsparumą drėgmei, o cemento klijai - geriau toleruoja nelygų pagrindą, tačiau reikalauja kruopštumo pločio neužpildant tarpus.

Fasado šiltinimo tinkamai paruošimas

Fasado šiltinimo storis nustatomas skaičiuojant visos sienos šilumos perdavimo koeficientą U. Šiltinimo sluoksnis papildomai didina sienos varžą, o rišamieji sluoksniai užtikrina plokščių sukibimą. Praktikoje rekomenduojama naudoti Kauno šilo skaičiuokles, kuriose įvedus sienos tipą ir energinę klasę galima gauti orientacinį EPS storį.

Šiltinimo storis pritaikomas energinei klasei: A ir A+ klasėse dažnai reikia storesnio sluoksnio arba kokybiškesnės pilkojo putplasčio, kuris turi mažesnį λ. Tačiau pridėti daugiau plokščių tikrai turi būti pagrįsta - svarbu pasiekti reikiamą U vertę, bet neviršyti ribos, kur papildomas centimetras duoda mažiau naudos nei kaina.

Prieš apšildant namų pamatus, svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Pastatų pamatus įprasta šiltinti ekovata, polistirenu ar poliuretanu - medžiagomis, pasižyminčiomis ilgaamžiškumu ir puikiomis termoizoliacinėmis bei ekologinėmis savybėmis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti projektuojant, yra pamatų peršalimas. Betono porose sušalęs vanduo įskelia pamatus ir gadina visą pastato konstrukciją. Tai gali tapti netolygaus pastato sėdimo priežastimi. Tačiau gera šilumos izoliacija gali apsaugoti nuo peršalimo ir kitų problemų.

Pamato ir izoliacijos integracija renovacijoje

Pamatų apšiltinimas iš išorės dažniausiai naudojamas renovuojant pastatus, kai grindų ardymas negalimas ir šiltinti iš vidaus negalima. Statant energiškai efektyvius namus, dažnai naudojami kombinuoti pamatų šiltinimo būdai. Straipsniuose paminėta, kad šilumos nuostoliai per fasadą vyksta dviem būdais - per pačią konstrukciją ir per nesandarias vietas. Dėl šios priežasties šiltinimo efektyvumas nėra tiesiogiai proporcingas sluoksnio storiui. Didinant termoizoliaciją mažėja nuostoliai per plotą, tačiau nuostoliai per nesandarias vietas išlieka.

Kartu su šiltinimu svarbu atlikti drenažo ir hidroizoliacijos darbus, kad įspūdingas efektas būtų tvarus. Šiltinimo metu svarbu užtikrinti vėdinimą patalpose, kur pamatas šiltinamas iš vidaus, nes be jo gali kilti kondensacija ir grybavimo rizika.

Prevenciniai patarimai, praktiniai skaičiavimai

• Izoliacijos storis turi būti pasirinktas avansu atsižvelgiant į grunto sąlygas, o ne tik į norimą patalpų šilumą.
• Išoriniai sandarikliai, dengiantys jungtis tarp plokščių ir langų/durų, yra būtini norint išvengti šilumos tiltelių.
• Konstrukcijų sąlygos turi būti įvertintos prieš šiltinimą - užbaigti trūkumai ir defektai bus brangiai kainuojantys taisyti vėliau.
• Drėgmės barjeras yra privalomas - be jo šiluminės savybės ilgainiui praranda efektyvumą.
• Montavimo darbai turi būti atliekami laikantis technologijų - net nedidelė tarpas ar netikslus įklijavimas gali smukti bendrą šiluminį rodiklį.

Ekonominis požiūris ir nauda

Šiltinimo išlaidos atsiperka per sutaupytas šildymo sąskaitas. Pateikti duomenys rodo, kad per pirmąjį šildymo sezoną galima sutaupyti apie 520 eurų, o ekspertai pabrėžia, jog klaidų kaina dažnai viršija pačios izoliacijos vertę. Ekonomiškai naudingiausia šiltinti kartu su kitais žemiau nulio einančiais darbais - drenažu, lietaus kanalizacija ar pamato remontu. Energetinio efektyvumo reikalavimai orientuoja į 15-20 cm sluoksnį, bet Protingas sprendimas dažnai derina storį su išlaikytinu kainų ir naudos santykiu.

tags: #pamatui #armavimo #tinklas #apsiltinimas