Šiame straipsnyje pateikiami išsamūs nurodymai apie pamatų šiltinimo darbus išorėje ir būtinas paruošimo operacijas prieš fasadinės šiltinimo sistemos įrengimą. Aprašomi klijų paruošimo niuansai, plokščių išdėstymo principai, hidroizoliacijos klausimai, paviršiaus paruošimas bei galimi klaidingi sprendimai, kurie gali lemti šilumos tiltus ar drėgmės problemų atsiradimą.
1. Klijų paruošimas ir plokščių išdėstymas
Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta tepama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 8 cm skersmens kauburėlių viduryje (paprastai 2-3). Po smeigėmis neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu. Plokštės kraštai neturi būti ištepti klijais. Jei spaudžiant plokšę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Jei klijai kauburėliais nekrečiami, plokštės kraštai gali užsiriesti ir plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Jei klijų juosta netepama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir plyšiai.
Klijuojant šiltinamąsias plokštes tuo pačiu metu montuojamos ir palangių iš lauko pusės gembės, nes vėliau jas pritvirtinti yra sunkiau. Tuo pačiu metu atitinkamose jungimo vietose instaliuojami bitumo ir poliuretano tarpikliai. Plokštės klijuojamos šalia viena kitos, be tarpelių užpildymo priemonės. Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40 % jos viso ploto būtų padengta klijais. Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras. Šiltinamosios plokštės klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine. Kitaip klijuoti neleistina. Klijuojant šiltinamąsias plokštes neturi atsirasti skersinių plyšių. Tarpeliai užpildomi tos pačios šiltinamosios medžiagos juostelėmis, kurios užpildo plyšius. Plyšių užpildui galima naudoti ir tam tikslui pritaikytas poliuretano putas, tačiau reikia stebėti, kad putos užpildytų ne tik atviro plyšio paviršių, bet ir visą jo gilumą.
2. Paviršiaus paruošimas ir klijų sluoksnis
Paviršius turi būti tvirtas ir stabilus, be aktyvių konstrukcinių plyšių. Jei reikia, atlikite sukibimo bandymą su paviršiumi; kilus abejonėms, pašalinkite senas dangas ar tinko fragmentus. Jei įtrūkimai didesni, nelygumai išlyginami termoizoliacinės medžiagos sluoksniu arba papildomai suklijuojant plokštes.
Pagrindiniam termoizoliacijos sluoksniui pritvirtinti reikia naudoti tinkamus tvirtinimo smeigių ilgius ir jų skaičių. Svarbu paviršių nuvalyti nuo purvo, dulkių, riebalų, atšokusių tinko dalių. Samanos ir grybai turi būti pašalinti naudojant specialias chemines priemones. Gruntavimas atliekamas giluminiu gruntu įgeriančiam pagrindui arba Spezialhaftgrund. Sausą paviršių reikia laikyti visiškai išdžiovintą.
3. Temperatūra, paruošimo žingsniai ir sauga
Naudojamų putų balionėlių temperatūra turi būti nuo +5 iki +25 oC. Panaudojimo metu aplinkos temperatūra turi būti nuo -5 oC iki +30 oC. Balionėlio pritvirtinimo prie pistoleto tvarka: laikykite balionėlį vertikalioje padėtyje, nepasisukite į žmogų; užsukus ant pistoleto balionėlis neturi būti įsukamas kitaip, nei nurodyta. Purškimas atliekamas lygiomis juostelėmis ant izoliacinės plokštės, 3-4 cm nuo krašto, ir vieną juostelę plokštės viduryje. Palaukus apie 2 minutes klijuojate plokštę prie sienos, stipriai prispausdami.
4. Hidroizoliacija ir išorės sąlygos
Nepamirškite hidroizoliacijos nuo gruntinės drėgmės. Plytų ir pamato sritis turi būti apsaugota hidroizoliacine danga (mastika arba ritininės dangos). Licencijuoti specialistai pataria rinktis hidroizoliacijos tipą pagal plokštės prie sienos tipą (bituminė arba cemento pagrindas). Horizontalioji hidroizoliacija rekomenduojama atlikti prieš namo statybą arba renovacijos metu, siekiant sumažinti drėgmės sklaidą į sienas. Pamato šiltinimas išorėje yra dažniausiai naudojamas sprendimas, bet būtina užtikrinti nuolatinį sandariklį, kad drėgmė nepatektų į šiltinimo sluoksnį.
5. Izoliacinių medžiagų pasirinkimas ir jų dydis
Ekstruzinis polistirenas (XPS) pasižymi uždara akytąja struktūra, vandens įgeriamumas apie 0,7 %. Jo mechaninis stiprumas gali būti iki 700 kPa, tad jis laikosi gruntinio spaudimo. Pamatų šiltinimas putplasčiu (EPS) - ekonomiškas, tačiau turi mažesnį atsparumą drėgmei; jis įgeria drėgmę ir praranda dalį efektyvumo per keliolika sezonų. XPS dominuoja ten, kur pamatas nuolatos kontaktuoja su drėgnu gruntu. EPS plokštės kainuoja apie 8 €/m², tačiau jų atvira akytąja struktūra įgeria drėgmę. Poliuoretano putos užpildo didžias įtrūkas, taip pat ir kuriose vietose reikia aukštesnio sandariklio. Todėl dažnai rekomenduojama derinti XPS ar EPS su specialiomis klijavimo putomis.
6. Kaip paruošti paviršių ir laikyti kokybišką sąveiką
Paruošimas: paviršius turi būti lygus, be didelių nelygumų (>20 mm), jų šalinimui naudojamas atitinkamas termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Nuvalykite paviršių iki 100 % plokštės paviršiaus kontaktų. Jei nutinka sąsajos problemų, naudokite papildomai montavimo putas, o tarp plokščių užpildykite tarpus.
Pamatų sandara ir šiltinimo integracija. Pamatų šiltinimo sistema turi būti sujungta su bendru namo šiltinimu: išorė turi būti vieningos dulkėmis, o vidaus - su grindų šiltinimu. Plytelių sienose ir cokolyje svarbiausia - išlaikyti vientisą šilumos izoliaciją ir užkirsti kelią šilumos tiltams. Grunto slėgis ir drėgmė turi būti numatyti, naudojant atitinkamas medžiagas (XPS ar EPS) ir tinkamą hidroizoliaciją.
7. Praktiniai pavyzdžiai ir papildomi patarimai
Istoriniai patarimai iš įgytų darbų: pamatus šiltinti reikėtų iš išorės, o pamatai sujungti su sienų izoliacijos sluoksniais. Jei reikia, drenažo membrana apdengti žemąją dalį, siekiant apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Taip pat svarbu laikytis atitinkamų kampinių tarpsnių ir horizontalios siūlių, kurios užtikrina sandarumą aikštelėse.
Grunto paruošimas: pradiniame etape reikia išvalyti gruntą nuo senų dangų, pašalinti betono likučius ir užpildus. Po to - hidroizoliacijos sluoksnis, o tada plokščių klijavimas. Po klijavimo būtina užpilti tinkamą tarpą tarp plokščių, įsitikinti, kad siūlės yra 8-12 mm pločio ir užpildytos iki 6-7 % ploto. Glaistyti galima elastiniu cementiniu glaistu, o porėtiems paviršiams - su specialiais bandymais atspalviams, kad neliktų skirtumų.
8. Teritoriniai pavyzdžiai ir įprasti trūkumai
Dažnos klaidos - netinkamas tarpas tarp plokščių, nepakankamas klijų paviršiaus išklijavimas, arba plokščių nepavyzdys būti sutvirtintos. Neteisingas šilumos izolacijos sluoksnis gali sukelti kondensaciją, pelėsį ir šilumos tiltus. Todėl būtina laikytis visų nustatytų normų ir naudoti aukštos kokybės medžiagas.
tags: #pamato #paruosimas #pries #klijuojant #fasada